Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2581-668/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-12-10
Bylos Nr.
1-2581-668/2012
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-00729-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Mikšta
Kaltinamasis
J. V.
Nukentėjusysis
L. D.
Advokatai
Antanas Vitlipas, Vytautas Gustas
Baudžiamoji byla Nr. 1-2581-668/2012Proceso Nr. 1-25-1-00729-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.8.3.; 2.3.6.4; 2.10.2.7.; 1.2.26.2.1.; 1.1.10.1.; 1.1.7.2.7
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, kaltinamajai J. V., kaltinamosios gynėjui advokatui Vytautui Gustui, nukentėjusiųjų L. D. ir F. D. atstovui advokatui Antanui Vitlipui, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. 2011 m. birželio mėn. 29 d. apie 14.20 val. viešoje vietoje, pirmo aukšto laiptų aikštelėje, esančioje Kaune, P. Lukšio g. 27-ame name, konflikto metu sugriebė nukentėjusios L. D. 300 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia N81", numetė jį ant betoninio grindinio ir trypė kojomis, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei šiais veiksmais nukentėjusiajai padarė 300 litų turtinę žalą, be to, ji tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, toje pačioje vietoje, be jokios priežasties, sugriebė už rankų mažametę F. D. gim. 2006-01-26 ir ją purtė, padarydama odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji J. V. kalta neprisipažino ir parodė, kad tą dieną 14 val. turėjo ateiti savivaldybės darbuotojai dėl vamzdžio, kurių ji laukė nuo 13.50 val. laiptinėje. Atvyko V. M., vėliau V. Č., ji jų klausė, kur yra tas vamzdis, ir atidariusi elektros skydinę rodė, kad jokio vamzdžio čia nėra, teigė, negalinti įleisti jų į butą, kadangi jis priklauso jos mamai. Jai bekalbant su minėtaisiais asmenimis, atsidarė 3 buto durys ir ją pastūmė. Pro jas norėjo išeiti L. D., bet taip ir liko stovėti tarpduryje. Jai kalbant su V. Č., L. D. ėmė kaišioti savo telefoną prie kaltinamosios veido. Nežino kokiu tikslu telefoną kaišiojo, telefonas nei švietė, nei matėsi, kad ji filmuoja. Telefono aparatas atsidūrė prie jos burnos. Kadangi tas telefonas trukdė, ji pabandė jį patraukti nuo savęs. Traukiant telefoną L. D. taip jį pakišo, kad telefonas atsidūrė kaltinamosios rankose. Tada L. D. jį paleido. Kaltinamoji teigia, tad ji atleido rankas ir telefonas nukrito ant žemės, L. D. jį pakėlė ir vėl jį pradėjo kaišioti į burną. Bandant jį stumti nuo savęs, jis nukrito ant žemės. L. D. lenkėsi jį pakelti. Tuomet kaltinamoji telefoną primynusi koja. Ar jis sudužo nematė. Iš 3 buto išsiveržė V. B.. Jis pavadino kaltinamąją necenzūriniu žodžiu ir ėmė rėkti „sudaužei mano dukros telefoną" ir kumščiu trenkė į kairį skruostą. Laiptinėje buvo daug žmonių: dvi moterys, V. M., V. Č. ir L. D.. L. D. spjovė į veidą kaltinamajai. Tuo metu mergaitė stovėjo apačioje prie pašto dėžučių ir žiūrėjo, kas vyksta. Teigė jos tikrai nelietusi ir nedraskiusi. Tada dar kartą išėjo V. B. ir tąsė kaltinamąją už plaukų po visą laiptų aikštelę. Visi susirinkę žmonės ten stovėjo ir žiūrėjo, dar atsitraukė ir davė vietos ją tąsyti. Po to kritusi ir praradusi sąmonę. Kai atsipeikėjo, pašalinių žmonių nebuvo, bet išėjo V. B. ir spyrė telefoną nuo laiptų žemyn ir šis sudužęs, iki tol buvęs sveikas. L. D. skambino į policiją, o J. V. rėkė, kad reikia kaltinamąją išvežti į psichiatrinę. Teigia mananti, kad jai bus fabrikuojama byla, skambino į STT, pareigūnai liepė skambinti į policiją, ji tai ir padariusi. Vėliau išėjo į lauką ir pamatė verkiančią mergaitę, klausė, ką jai padarė. Mergaitė nesibaimindama parodė ranką - matėsi išilginiai įdrėskimai. Paprašė atvykusio policijos patrulio, kad apžiūrėtų jos panages ir paimtų mėginį, ar ji apdraskė mergaitę ar ne. Policija atsisakė paimti mėginį.

Nukentėjusioji L. D. parodė, kad įvykis buvo prieš metus laiko. Buvo namie, adresu Lukšio 27-3 Kaune. Išgirdo triukšmą. Atvyko vyrai su tarnybiniu automobiliu dėl santechnikos darbų, nes bėgo vanduo. Bėgantį lietaus vandenį gali pataisyti tik per J. V. butą. Jie diskutavo prie laiptinės. Su triukšmu viskas persikėlė į laiptinę. Pravėrė buto duris. Kažkas klausė gal kas gali pafilmuoti. Nežino kas konkrečiai prašė pafilmuoti. Norėjo turėti įrodymą, kad kad J. V. neįleidžia darbininkų. Tad ji ėmė filmuoti, kaip J. V. šaukė, rėkė, kad neįleis, griebė telefoną ir metė ant žemės, sakė, kad nefilmuotų, su koja jį patrypė, pakėlė, vėl metė, patrynė su koja, iš telefono nieko neliko ir jame neišliko informacija. Išgirdusi iš kiemo atbėgo dukra F. D., tada J. V. griebė vaiką už rankų iš priekio ir pradėjo rėkti, kad pienburniai nesisuks apie jos duris, ėmė purtyti. Nukentėjusi išsigandusi rėkė, kad paleistų vaiką. Tai išgirdęs atbėgo iš namų tėtis. Jis ištraukė F. D. ir liepė eiti namo. Ji nubėgo prie laiptinės pas nukentėjusiosios mamą. Tada nukentėjusioji iškvietė policiją ir greitąją pagalbą.

Nukentėjusioji mažametė F. D. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjos parodė, kad mama turėjo telefoną su žaliu žmogeliuku. Mamos telefoną sudaužė kaimynė. Ji išgirdo, kad ta moteris sudaužė mamos telefoną ir atbėgo ją gelbėti. Ji bandė apginti mamytę. Po to mama iškvietė policiją. Kai atbėgo gelbėti mamos, ta moteris sugriebė ją už rankų ir ėmė purtyti ir draskyti. Ta moteris mamos telefoną numetė ant žemės ir su koja ant jo trypė. Taip padarė du kartus. Tą tetą matė du kartus. Po papurtymo labai bijojo.

Liudytoja J. B. parodė, kad Lukšio g. 27, Kaune laiptinėje praėjusią vasarą vyko konfliktas, kaltinamosios iki tol nepažinojo. Buvo atvykusi pas dukrą į Kauną. Tuo metu buvo kieme su anūke F. D.. Prasidėjo triukšmas koridoriuje, buvo atvykę meistrai. Anūkė nubėgo į laiptinę pasižiūrėti. Gal po 2 min. išgirdo anūkę spiegiant, L. D. balsą ir didelį triukšmą. Nuėjo į laiptinę pažiūrėti, pamatė, kaip J. V. laiko pagriebusi F. D. ir ją tampo, telefonas buvo nuspirtas ant žemės, visi, įskaitant žmonės, kurie buvo atvykę iš būsto valdos, žiūrėjo pakraupę, pasimetę. Jos vyras išėjo ir paėmė F. D. sau, tuomet liudytoja su anūke nuėjo į butą, o kaimynė rėkė, keikėsi. Mergaitei buvo apdraskyta ranka, kraujavo, ji buvo išsigandusi.

Liudytojas V. B. parodė, kad praėjo metai nuo to įvykio, iki tol nepažinojo kaltinamosios. Pamena, kad anūkė F. D. pradėjo spiegti. Jis tuo tarpu buvo namie, išgirdęs išėjo į laiptinę pasižiūrėti. J. V. buvo pagriebusi mergaitę, mergaitė spiegė. Jis paėmęs anūkę F. D. iš viršaus už rankų, įtraukė į kambarį, išpėšė iš J. V. rankų, bet pasipriešinimo nepajuto. Mergaitės rankos buvo apdraskytos, mergaitė kelias paras negalėjo miegoti. Tada jai buvo penki metai. Laiptinėje pastebėjo, kad buvo ant žemės sutryptas telefonas su išmėtytomis dalimis, dar buvo kitų žmonių. Teigia daugiau fizinio kontakto su J. V. neturėjęs.

Liudytoja M. V. parodė, kad kaltinamoji yra jos dukra. Konflikto nematė, buvo namie, blogai jautėsi. Dukra buvo išėjusi į laiptinę. Jai išėjus po kurio laiko išgirdo, kaip dukra suriko skausmingu balsu, po to viskas aprimo, po to V. B. balsą, sakantį, kad daugiau jai gyvenimo nebus. Mergaitės balso negirdėjo. Vėliau dukrai grįžus namo, išorinių sužalojimų nematė, bet burnoje buvo kraujo, ji buvo išsigandusi.

Liudytoja A. T. parodė, kad dirba UAB „Būsto valda“ vadybininke, administruoja gyvenamą namą adresu Lukšio g. 27, Kaune. Tame name buvo avarija, buvo trūkęs vamzdynas, kaltinamoji neįsileido mūsų vidų, neleido pakeisti vamzdynų. Gyventoja J. V. laukė laiptinėje. Paklausus ar galima įeiti į butą, ji atidarė elektros skydinę ir pasakė, kad jos bute vamzdžių nėra. Kilo triukšmas, išėjo kaimynė iš trečio buto. Išėjusi kaimynė pradėjo rėkti, kilo konfliktas, ta kaimynė turėjo telefoną J. V. išmušė iš rankų telefoną ir sutrypė. J. V. pradėjo rėkti, kaimynė jai nieko nedarė. Tuo metu laiptinėje buvo maža mergaitė, sukiojosi aplink mamą, negali pasakyti ar ją kas nors nuskriaudė, neatkreipė į tai dėmesio.

Liudytojas V. Č. parodė, kad jis yra savivaldybės Viešosios tvarkos tarnybos darbuotojas. Darbo metu buvo iškviestas su kolega į Lukšio g. 27 namą, kadangi namo prižiūrėtojai pasiskundė, kad gyventoja neįleidžia į butą, ten buvo sprogę vamzdžiai. J. V. sakė neįleis į butą, tada iš kito buto išėjo mergina su mobiliu telefonu ir J. V. fotografavo. Ta moteris, kuri neįleido mūsų į butą, trenkė per tą telefoną, jis sudužo į dalis. Žmonių buvo daug, kilo triukšmas, buvo rėkiama. Mačiau, kad telefonas subyrėjo į dalis. Mažos mergaitės nematė. Dar iš buto išėjo ir vyras pradėjo kviesti policiją.

Liudytojas R. S. parodė, kad dirba savivaldybės Viešosios tvarkos tarnyboje. Gavo raštą, kad meistrai nepatenka į butą. Skyrius kontroliuoja daugiabučių namų eksploatavimą, tai buvo pavesta V. Č. išsiaiškinti. Jis buvo sutaręs su administruojančia įmone laiką ir datą. Atvykus prie to buto pirmame aukšte buvo administruojančios įmonės atstovai, darbininkai gal kokie 2-3 ir jis su V. Č.. Paskambinus į butą išėjo moteris ar mergina. Tai ta pati mergina, kuri šiuo metu yra posėdyje (liudytojas nurodė į kaltinamąją J. V.) ir pareiškė, kad į butą neįleis. Viskas taip ir baigėsi, kadangi veržtis į butą neturėjo teismo sprendimo. Dar į laiptinę tuo metu buvo išėję kaimynai: moteris ir vyras. Išėjo į kiemą ir išgirdo, kad vyksta kažkoks konfliktas. Jokių muštynių nematė.

Liudytoja J. V. parodė, kad J. V. pažįsta, jos gyvena toje pačioje laiptinėje. Atidarė duris, norėjo paimti laikraščius ir tuomet pamatė, kad J. V. laiptinėje draskė mergaitei ranką. Dar buvo kitų žmonių, jie nieko nedarė. J. V. draskė mergaitei ranką, po to paėmusi už pečių kratė mergaitę, draskymas truko kelias minutes, mergaitė spiegė, o jos mama filmavo su telefonu tylėdama, viskas yra nufilmuota, tą telefoną J. V. išmušė iš rankų ir sutrypė. Liudytoja nuėjo namo.

Liudytojas V. M. parodė, kad kiek pamena, konfliktas įvyko Lukšio g. 27 name, tuo metu dirbo UAB „Šiluminės energijos sistemos". Gavo užsakymą iš UAB „Būsto valda", kad reikia pakeisti avarinės būklės lietaus kanalizacijos stovą. Pirmo aukšto buvo savininkė neįleido į butą. Paskutinį kartą, kai buvo tame name, buvo ir pareigūnai, manė, kad tuomet juos įleis, bet kilo triukšmas ir jų neįsileido. Moteris pareiškė, kad per jos butą jokie vamzdžiai neina ir atsisakė įleisti, atidarė elektros skydinę ir parodė, kad jokio vamzdžio nėra. Prasidėjo triukšmas. Išėjo kaimynė su telefonu ir bandė filmuoti, o kaltinamoji J. V. sudavė jai per ranką, iškrito telefonas, tada jį sutrypė. Buvo garsiai rėkiama. Jie suprato, kad ginčas neišsispręs ir išėjo. Mergaitės iki tol nematė, tik paskui matė, kad ji išėjo iš laiptinės verkdama.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltę dėl mažametės F. D. nežymaus sužalojimo įrodo duomenys, užfiksuoti pačios mažametės, apklaustos ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodymų protokole, jos motinos L. D., liudytojų V. B. ir J. B. parodymuose, specialisto išvadoje, iš kurių matyti, kad kaltinamoji buvo sugriebusi F. D. ir ją purtė, padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą. Šie duomenys yra pakankami pagrįsti J. V. kaltę dėl F. D. sužalojimo. Kaltinamosios ir jos gynėjo nurodyti skirtumai tarp liudytojų parodymų yra neesminiai ir nepaneigia nustatytų aplinkybių. Tai, kad dalis liudytojų nematė įvykio, ar matę įvykį skirtingai vertino F. D. padarytą sužalojimą, nepaneigia nusikalstomos veikos padarymo, nes sužalojimas fiksuotas specialisto išvada, o baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę net už fizinio skausmo sukėlimą. Teismas nagrinėja bylą pareikšto kaltinimo ribose, todėl kaltinamosios ir jos gynėjo pateikti duomenys apie tai, kad įvykio metu pati J. V. buvo sužalota V. B. tirtini kitoje byloje.

Kaltinamosios kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nukentėjusios L. D. telefono sugadinimo įrodo teismo ištirtų įrodymų visuma – pačios kaltinamosios parodymai, iš kurių matyti, kad ji išmušė telefoną su ranka ir primynė jį koja, liudytojų, kurie matė tą įvykį, parodymai, iš kurių matyti, kad „J. V. išmušė iš rankų telefoną ir sutrypė“ (pvz. A. T. parodymai), apžiūros protokolai (b. l. 4-9, 10-11), nukentėjusiosios L. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (b. l. 18-21), daiktinio įrodymo – sudaužyto mobilaus telefono apžiūrėjimas teisiamajame posėdyje.

J. V. veiksmai kvalifikuotini, kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nes ji viešoje vietoje, namo laiptinėje, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams aktyviais veiksmais išmušė telefoną iš nukentėjusios rankų ir trypė jį koja bei sugriebusi F. D. ją purtė.

Kaltinamoji nusikalto pirmą kartą, neprisipažino kalta. Jai taikytina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, kurią skiriant atsižvelgtina į kaltinamosios asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamoji registruota darbo biržoje, jos padarytos veikos nesukėlė žymesnių pasekmių, todėl kaltinamajai skirtina mažesnė bausmė nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis. BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta išimtinai tik laisvės atėmimo bausmė. Kadangi kaltinamoji nebuvo teista ar bausta administracine tvarka yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys dėl 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo F. D., kuris grindžiamas tuo, kad po patirtų dvasinių, emocinių sukrėtimų pasekmės mažametei bus jaučiamos ilgą laiką, ji dėl atsiradusio naktinio šlapimo nelaikymo turėjo lankytis pas gydytojus, pakeisti gyvenamąją vietą – išvyko gyventi į Jonavą, nes F. D. bijojo toje aplinkoje gyventi – susitikti kaimynę J. V..

L. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir 300 litų turtinės žalos atlyginimo. Jis grindžiamas tuo, kad turtinė žala atsirado dėl sudaužyto telefono, o neturtinė žala atsirado patyrus emocinį sukrėtimą, nepatogumus: su dukra dėl įvykio turėjo lankytis pas gydytojus, naktimis keltis ir raminti dukrą, taip pat turėjo pakeisti gyvenamąją vietą, nes dukra bijojo toje aplinkoje gyventi – susitikti kaimynę J. V., dėl įvykio tyrimo negalėjo išvykti į Angliją dirbti.

Kaltinamoji ir jos gynėjas teigė, kad civiliniai ieškiniai turi būti atmesti, nes nebuvo įvykdytas joks nusikaltimas, nepateikta įrodymų, kad nukentėjusioji Anglijoje būtų uždirbusi tiek pinigų, kad buvo kreiptasi į gydytojus ar būtų vartoti vaistai.

F. D. ir L. D. civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.

L. D. prašydama priteisti 10000 litų neturtinės žalos atlyginimą, jo dydį grindė negautomis pajamomis, kurias būtų uždirbusi, jeigu būtų galėjusi išvykti dirbti į Angliją, o J. V. nusikalstami veiksmai tam sutrukdė. Negautos pajamos nėra neturtinė žala. Tai turtinė žala, kurios dydis turi būti nustatinėjamas leistinais įrodymais. Nukentėjusioji pateikė tik savo skaičiavimus, kurie jokiais kitais duomenimis nepagrįsti. Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Šiuo atveju, mažametei padarytas nežymus sužalojimas, sunkių pasekmių nesukėlė, kaltinamoji J. V. nedirba, pajamų neturi, yra registruota darbo biržoje, todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais nustatytina, kad F. D. ir L. D. padarytos neturtinės žalos dydis yra po 1000 litų kiekvienai. Kadangi F. D. yra mažametė, jai padarytos neturtinės žalos dydis priteistinas jos motinai L. D..

L. D. reikalavimas priteisti 300 litų žalą dėl sudaužyto telefono tenkintinas visiškai, nes tokia suma atitinka naudoto telefono vertę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendė:

J. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už viešosios tvarkos pažeidimą ir nuteisti 6 mėnesiams laisvės apribojimo.

J. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. už mažametės F. D. nežymų sužalojimą ir nuteisti trims mėnesiams laisvės atėmimo.

Šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. c papunkčiu, pakeisti į 3 mėnesius laisvės atėmimo ir pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bei nustatyti galutinę subendrintą bausmę penkis mėnesius laisvės atėmimo.

Taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., ir bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant J. V. per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiųjų.

Kardomąją priemonę – registraciją policijos įskaitoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.

Priteisti ir J. V. 2000 litų neturtinės žalos atlyginimą L. D..

Priteisti ir J. V. 300 litų turtinės žalos atlyginimą L. D..

Telefoną Nokia N81-1, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Mikšta