- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-04
- Bylos Nr.
- e2YT-1240-377/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Gudžiūnienė
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei Turto bankui
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. Š. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad transporto priemonė - automobilis Peugeot 3008, priklauso G. Š. ir S. Š. (miręs (duomenys neskelbtini) ), lygiomis bendrosios dalinės nuosavybės dalimis, po ½ dalį.
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad Su S. Š. buvo susituokę, tačiau (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu santuoką nutraukė, nors ir toliau liko gyventi kartu. Gyveno kartu, susitaikėme, vedė bendrą ūkį, turėjo bendrų išlaidų, kartu rūpinosi buitimi ir turtu. Kadangi jos vardu 2015 m. įsigytas automobilis buvo senas, priimtas abiejų bendras sprendimas jį parduoti ir įsigyti naują automobilį. 2024-07-26 įsigijo automobilį Peugeot 3008 iš bendrų piniginių lėšų. Tačiau automobilis buvo registruotas S. Š. vardu, nes jis turėjo vairuotojo pažymėjimą. Kadangi abu vedė bendrą ūkį, iš esmės buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį, įsigijo automobilį, jį remontavome, prižiūrėjo ir naudojosi juo lygiomis teisėmis ir dalimis. Po S. Š. mirties, pareiškėja jį palaidojo, sutvarkė kapą ir jį prižiūri. Tik teismui nustačius faktą, kad automobilis buvo bendra dalininė nuosavybė, kur nustatytos dalys po ½, pareiškėja galės įforminti nuosavybės teises.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.). VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo S. Š., palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.
Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos: asmens dokumentų, mirties įrašo, mirties liudijimo, gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, VĮ Registrų centro išrašo, gyvenamosios vietos deklaracijos, 2006-10-09 Sprendimo apie šalių santuokos nutraukimą, (duomenys neskelbtini) ištuokos liudijimo, namų knygos, AB ,,Regitra‘‘ liudijimo, matyti, kad G. Š. ir S. Š. iki (duomenys neskelbtini) buvo sutuoktiniai. Po santuokos nutraukimo liko gyvenant kartu ir vedė bendrą ūkį. Iš Jurbarko rajono savivaldybės administracijos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, jog S. Š. gyv. vieta adresu(duomenys neskelbtini) sutampa su pareiškėjos gyv. vieta; iš pateiktos ūkio namų knygos matyti, kad G. Š. ir S. Š. nuo 1997-12-15 gyveno adresu Gyvenant kartu 2015-10-03 pareiškėjos vardu įgytas automobilis O. A., buvo parduotas. 2024-07-26 S. Š. vardu įsigytas automobilis Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja kartu su S. Š. valdė, juo naudojosi kartu šeimos poreikių tenkinimui. S. Š. mirė(duomenys neskelbtini) . Po S. Š. mirties, pareiškėja rūpinosi jo laidotuvėmis, sutvarkė kapą ir jį prižiūri iki šios dienos. Kitų įstatyminių S. Š. įpėdinių nėra.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus sugyventinių turtiniai santykiai nėra prilyginami sutuoktinių turtiniams santykiams. Tačiau sugyventinė(-is) turi galimybę kreiptis į teismą ir įrodinėti, jog prisidėjo arba finansiškai, arba savo darbu įsigyjant ar pagerinant konkretų turtą arba prisidėjo prie bendros sugyventinių buities gerinimo (rūpinosi vaikais, namų buitimi), mokesčių mokėjimo, kartu tvarkė ūkį (pagrindiniai įrodymai būtų parduotuvių čekiai, bankiniai pavedimai, kvitai už apmokėtas komunalines sąskaitas, liudytojai, patvirtinantys, kad sugyventiniai nuolat gyveno kartu ir pan.). Tokiu atveju teismas gali pripažinti, jog bendro gyvenimo metu įgytas turtas yra bendroji dalinė nuosavybė ir priklauso abiems sugyventiniams po ½ dalį.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį.
Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, jog nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip.
Kadangi pareiškėja įrodė, kad su S. Š., mirusiu (duomenys neskelbtini) gyveno kartu kaip partneriai, vedė bendrą ūkį, iš esmės buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį, įsigijo automobilį, jį remontavome, prižiūrėjo ir naudojo lygiomis teisėmis ir dalimis. Nustatyti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja, gyvendama kartu su S. Š., turėjo tarpusavio santykius, artimus šeiminiams (t. y. vedė bendrą ūkį), rūpinosi bendra buitimi ir poilsiu, turto išlaikymu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie tai, kad šalys buvo sutarusios dėl jungtinės veiklos. Todėl 2024-07-26 įsigytas automobilis Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas įgytas kaip bendra dalinine nuosavybe, kur nustatytos dalys po ½. Kitu būdu realizuoti savo dalinės nuosavybės teisę pareiškėja neturi galimybių.
Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas dėl bendrosios dalinės nuosavybės į daiktą nustatymo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad transporto priemonė- automobilis Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (miręs(duomenys neskelbtini) ), lygiomis bendrosios dalinės nuosavybės dalimis, po ½ dalį.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.