Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1802-992/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
1-1802-992/2020
Teisminio proceso Nr.
1-15-1-00061-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
E. P.
Advokatai
Eugenija Liutvinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1802-992/2020 Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00061-2013-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.26.2.; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Linai Sadovskai,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,kaltinamajam A. K.,kaltinamojo gynėjai advokatei Eugenijai Liutvinskienei,nukentėjusiajam E. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, Lietuvos Respublikoje teistas 5 kartus, paskutinį kartą 2011 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto bausme, bausmė atlikta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pažeidė viešąją tvarką. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. K. 2012 m. liepos 25 d., apie 21.50 val., būdamas viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Vilniuje, veikdamas kartu su A. R. ir A. M., įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai viešoje vietoje, be jokios priežasties, A. R. spyrus koja į pravažiuojančio E. P. automobilio F. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinį sparną, 200 Lt (57,92 eurų) vertės, ir spyriu sparną įlenkus, vėliau nukentėjusiajam išlipus iš automobilio, jis kartu su A. R. priėjęs prie E. P. pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, o A. R. sudavus E. P. vieną smūgį kumščiu į smakrą bei sudavus tris smūgius kumščiu į įvairias kūno vietas, A. K. sudavė E. P. ne mažiau kaip penkis smūgius į nugaros dešinės pusės apatinę dalį. Nukentėjusysis E. P. įsėdo į automobilį, norėjo išvažiuoti iš įvykio vietos, prie automobilio pribėgęs A. R., atidaręs keleivio pusės priekines dureles, koja spyrė nukentėjusiajam keturis kartus į dešinę ranką, o tuo metu A. K. per atidarytą vairuotojo pusės priekinių durelių langą sudavė du smūgius nukentėjusiajam į kairę ranką, atidarė vairuotojo dureles, sugriebė nukentėjusįjį už kaklo, traukė jį iš automobilio. E. P. išlipo iš automobilio ir bėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje, A. R. kartu su A. M. jį pasivijo, A. M. sudavė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam į nugarą, tuo metu A. K. akmeniu išdaužė automobilio ,,F. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinį kairės pusės žibintą, 300 Lt (86,89 eurų) vertės, bei įlenkė galinio stiklo rėmelį, 300 Lt (86,89 eurų) vertės, A. R., grįžęs prie nukentėjusiojo E. P. automobilio F. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), akmeniu išdaužė priekinį stiklą, 300 Lt (86,89 eurų) vertės, o A. M. akmeniu išdaužė automobilio kairės pusės šoninį stiklą, 200 Lt (57,92 eurų) vertės, ir pagrobė magnetolą, 50 Lt (14,48 eurų) vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam E. P. bendrą 1350 Lt (390,99 eurų) turtinę žalą, bei bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė jo sveikatą, padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairio skruosto srityje, kairės ausies kaušelyje, nugaroje, rankose, odos įdrėskimus dešinėje rankoje ir nugaros dešinėje pusėje.

Šalies argumentai

A. K. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta. Parodė, kad visų įvykio detalių nepamena, kadangi įvykis buvo labai seniai, be to įvykio metu buvo girtas. Viskas buvo taip, kaip ir nurodyta jam pateiktame kaltinime. Pamena, kad ėjo kartu su draugais ir užpuolė automobilio vairuotoją. Pamena, kad tai buvo Fiat markės automobilis. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Kadangi kaltinamasis A. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras ir kaltinamojo gynėja sutiko, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusiojo E. P. apklausos duomenimis, 2012 m. liepos 25 d., apie 21.50 val., važiuojant automobiliu F. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Vilniuje, jį užpuolė trys vaikinai. Kaip nustatyta A. M., A. R. ir A. K.. Apvažiuojant vaikinus, vienas iš vaikinų, A. R. spyrė į automobilio kairės pusės galinį sparną. Jis pavažiavo truputį toliau, sustojęs išlipo apžiūrėti automobilio. Pastebėjo, kad yra įlenktas kairės pusės galinis sparnas, grįžo prie vaikinų. Privažiavęs išlipo iš automobilio ir paklausė vaikinų, kam šie daužo jo automobilį. Prie jo priėjęs A. R. pasakė, kad jį žino, norėjo jį pakviesti nuošaliau pakalbėti. Tuo momentu prie jų priėjo A. K., pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. J. K. atstūmė rankomis, tada K. atsistojo į kovinę padėtį ir tuo momentu A. R. kumščiu trenkė jam (nukentėjusiajam) į smakrą. Jis užsidengė rankomis veidą, tada visi trys pradėjo jį (nukentėjusįjį ) mušti. Iš pradžių mušė rankomis į galvą bei kitas kūno vietas. Kiek tiksliai smūgių sudavė, nežino. Grumtynių metu jį pavertė ant žemės, jis atsiklaupė ant kelių, rankomis užsidengė veidą. Tada jam tris kartus spyrė į galvos bei nugaros sritį. Kas spyrė, nematė. Buvo pataikyta į abi ausis bei nugarą. Po to A. K. dar penkis kartus kumščiu trenkė jam į nugaros dešinės pusės apatinę dalį sakydamas, kad „atidaužys jam inkstus“. Tuo momentu kiti du vaikinai nuo jo truputį atsitraukė. Nukentėjusysis atsistojo ir pribėgęs prie savo automobilio, įsėdo į priekinę keleivio pusę, perlipo į vairuotojo pusę ir norėjo važiuoti. Tuo metu iš dešinės priekinės automobilio pusės pribėgo A. R., atidarė keleivio dureles ir pradėjo jį spardyti. Iš vairuotojo pusės pribėgo A. K. ir per atidarytą vairuotojo pusės langą kumščiu keletą kartų smūgiavo į galvą, jis galvą užsidengė ranka, todėl smūgiai pataikė į ranką. Automobilio užvesti nespėjo. A. K. atidarė vairuotojo dureles ir sugriebęs jam už kaklo bandė jį ištraukti iš automobilio. A. K. sugriebus jam už kaklo, pasidarė sunku kvėpuoti. Jis išsilaisvinęs išlipo iš automobilio ir nuo A. K. pabėgo link (duomenys neskelbtini) namo. Paskui jį bėgo A. R. ir A. M., A. K. liko prie automobilio. Jiems pavyko jį pasivyti, A. M. spėjo jam suduoti smūgį kumščiu į kairį petį. A. R. bandant suduoti smūgius, jis jį nuo savęs atstūmė ir šis nugriuvo ant žemės. Nukentėjusysis nubėgo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir paskambino į policiją. A. R. dar porą kartų į jį metė akmenis, tačiau nepataikė. Į kiemą jie nėjo. A. M. ir A. R. grįžo prie jo automobilio, kur buvo ir A. K.. Iš namo kiemo matė, kaip A. K. akmeniu sudaužė jo automobilio priekinį stiklą, 300 litų vertės. Matė, kaip A. M. išdaužė kairės pusės galinį šoninį stiklą, 200 Lt vertės. A. K., sudaužęs priekinį stiklą, apėjo aplink automobilį ir išdaužė galinį kairės pusės žibintą, 300 Lt vertės, bei įlenkė galinio stiklo rėmelį, 300 Lt vertės. Tuo momentu A. M. išdaužė šoninį stiklą, įsėdo į automobilio vairuotojo pusę, ką jis darė automobilio viduje, nematė. Išlipę iš automobilio, visi trys vaikinai nuėjo link netoli esančių garažų. Vėliau pastebėjo, kad iš automobilio yra dingusi automagnetola „Blaupunkt“, 50 Lt vertės. Jo nuomone, visi vaikinai buvo apsvaigę, kadangi jų elgesys buvo neadekvatus. Įvykio metu jis patyrė fizinį skausmą ir turtinę žalą. Dėl automobilio apgadinimų jam buvo padaryta 1350 litų (390,99 eurų) turtinė žala, t. y. buvo įlenktas automobilio F. P., kairės pusės galinis sparnas 200 Lt (57,92 eurų) vertės, išdaužtas galinis kairės pusės žibintas 300 Lt (86,89 eurų) vertės, įlenktas galinio stiklo rėmelis 300 Lt ( 86,89 eurų) vertės, išdaužtas automobilio priekinis stiklas 300 Lt (86,89 eurų) vertės, išdaužtas automobilio kairės pusės šoninis stiklas 200 Lt (57,92 eurų) vertės, iš automobilio salono buvo ištraukta ir pagrobta magnetola 50 Lt (14,48 eurų) vertės. Iš A. K. lėšų žalai atlyginti nereikalauja, tiesiog prašo jį nubausti už jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 74-75, 77).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. P. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje. Liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog E. P. parodė vietą, esančią (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Vilniaus mieste, kur jis buvo mušamas ir buvo sudaužytas jo automobilis (t. 1, b. l. 80-83).

Specialisto išvadoje Nr. G 1770/12 (01) konstatuota, kad E. P. padaryta: poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, kairės ausies kaušelyje, nugaroje, rankose, odos įdrėskimai dešinėje rankoje ir nugaros dešinėje pusėje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-07-25), paveikus kietais bukais bei ribotą paviršių turinčiais daiktais. Odos įdrėskimai galėjo atsirasti nuo įdrėskimų nagais, poodinės kraujosruvos žastuose galėjo atsirasti nuo suspaudimų pirštais; sužalojimai veido kairėje pusėje, nugaroje, kairiame dilbyje galėjo atsirasti nuo smūgių sudavimų. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jie nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui, galėjo atsirasti grumtynių metu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dvylika trauminių poveikių (t. 1, b. l. 85-87).

Liudytojo A. K. apklausos duomenimis 2012 m. liepos 25 d., patruliuojant kartu su patruliu D. K., buvo gautas pranešimas, kad trys vaikinai apgadino automobilį Fiat bei sumušė pranešėją. Atvykę pamatė automobilį F. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apgadintas: įlenktas kairės pusės galinis sparnas, sudaužytas priekinio lango stiklas, sudaužytas kairės pusės galinis šoninis stiklas, sudaužytas galinis kairės pusės žibintas. Ant nukentėjusiojo veido matėsi švieži kraujo pėdsakai. Nukentėjusysis E. P. nurodė, kad iš automobilio tai pat buvo pavogta automagnetola bei buvo sumuštas iš matymo pažįstamų trijų vaikinų. Asmuo pasakojo, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje pristabdė automobilį, nes važiuojamąja kelio dalimi ėjo trys vaikinai. Vienas vaikinas be priežasties spyrė į automobilį, o jam išlipus įvyko konfliktas, kuriuo metu jis buvo sumuštas, apgadintas automobilis, pavogta automagnetola. E. P. nurodė kryptį, kuria pasišalino vaikinai. (t. 1, b. l. 88).

Liudytojas D. K. davė iš esmės analogiškus parodymus liudytojo A. K. parodymams (t. 1, b. l. 89).

Liudytojos G. P. apklausos duomenimis, 2012 m. liepos 25 d., apie 22.30 val., jai paskambino jos vyras E. P. ir paprašė atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Atvažiavusi pamatė, kad vyras yra sumuštas: ištinęs veidas, smakro srityje nubrozdinimas, ant kaklo matėsi suėmimo žymės, nubrozdinimai ant rankos ir nugaros. Jam priklausantis automobilis F. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas: įlenktas galinis sparnas, sudaužytas priekinis stiklas, sudaužytas kairės pusės galinis žibintas, galinių durelių įlenktas stiklo rėmelis, išdaužtas kairės pusės šoninis stiklas, pagrobta automagnetola. Prieš įvykį automobilis buvo techniškai tvarkingas, matė jo automobilyje automagnetolą. Vyras papasakojo, kad A. K., A. M. ir A. R. jį sumušė ir apgadino automobilį (t. 1, b. l. 90).

Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Vilniuje, ir automobilis F. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 63-73).

Dėl nusikalstamos veikos vertinimas

P. B. kodekso 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nusikaltimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, Vilniaus mieste - neabejotinai atitinka viešos vietos kriterijus, kadangi tai yra tokia vieta, kur bet kuriuo metu gali važiuoti, eiti bet kurie asmenys.

Bylos nagrinėjimo teisme metu A. K. savo kaltę pripažino. Kadangi nuo įvykio yra parėję daug laiko, visų įvykio aplinkybių kaltinamasis prisiminti negalėjo, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad gailisi dėl tokio savo elgesio. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. P. išsamiai papasakojo 2012 m. liepos 25 d., įvykusio įvykio aplinkybes, kuomet jį, viešojoje vietoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Vilniuje, be jokios dingsties užpuolė A. M., A. R. ir A. K.. Apklausos metu E. P. išsamiai nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įvardijo, kokius smūgius kiekvienas vaikinas jam sudavė. Taip pat nurodė jo automobiliui padarytus apgadinamus. Iš byloje pateiktų nukentėjusiojo parodymų konstatuotina, kad konfliktą inicijavo patys vaikinai, tyčiniais veiksmai užkabindami E. P. automobilį. E. P. padarytus sužalojimus patvirtina ir byloje pateikta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam padaryta poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, kairės ausies kaušelyje, nugaroje, rankose, odos įdrėskimai dešinėje rankoje ir nugaros dešinėje pusėje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012 m. liepos 25 d.), paveikus kietais bukais bei ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad A. K. pažeidė viešąją tvarką. A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Dėl atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių

Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Lengvinančia atsakomybę aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nustatytas sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. A. K. anksčiau teistas 5 kartus, administracine tvarka nebaustas, šiuo metu niekur nedirba, į narkologinę įskaitą nėra įrašytas, nuo 1997 m. lapkričio 6 d. iki 1997 m. gruodžio 18 d. gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Byloje pateikta Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 89TPK-487, kurioje konstatuota, kad A. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo.

BK 284 straipsnio sankcija numato viešųjų darbų, baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nustatytas po vieną sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. K. paskyrus už BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmę ir jų tolesnio taikymo

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. A. K. buvo sulaikytas 2020 m. balandžio 23 d. 2020 m. balandžio 24 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Nutartimi nustatytas dviejų mėnesių terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartimi pratęstas kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas 10 dienų, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 23 d. (t. 2, b. l. 63-64, t. 3, b. l. 28, 35-36). Kardomoji priemonė – suėmimas – paskelbus nuosprendį iki jo įsiteisėjimo keistina į kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Laikinojo sulaikymo ir suėmimo terminas nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. birželio 30 d. įskaitytinas į skiriamos laisvės atėmimo bausmės laiką.

Kiti klausimai

2012 m. liepos 27 d. nutarimu E. P. pripažintas nukentėjusiuoju. Civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę 2 (dviejų) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo metu išbūtą laiką ir konstatuoti, kad A. K. šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę yra atlikęs, suimtą A. K. teismo posėdžių salėje paleisti.

Kardomąją priemonę – suėmimą - A. K. pakeisti į kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė