Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2026-01-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-7-831/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-22
Bylos Nr.
eII-7-831/2026
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00093-2025-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vitalijus Krivičius
Suinteresuotas asmuo
N. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eII-7-831/2026Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00093-2025-6Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. sausio 22 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius,sekretoriaujant Gitanai Būbnienei,suinteresuotam asmeniui N. J.,

viešame teismo posėdyje nagrinėdamas A. A. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 14 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK: 25274245288, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

A. A. (toliau – ir pareiškėjas) skunde nurodė, jog 2025 m. gegužės 25 d. per e-policijos portalą informavo policijos įstaigą apie įvykį kelyje, kuris sukėlė pavojų jo saugumui, būtent: 2025 m . gegužės 25 d. apie 10.56 vai. važiuojant dviračiu keliu Šakiai- Pilviškiai jį lenkė automobilis VW Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis jį lenkė itin nesaugiai- 106 km/h greičiu pravažiavo pro jį apie 60-70 cm atstumu (nesilaikydamas KET 126 p. reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu). Dėl netikėtumo ir automobilio artumo buvo priverstas keisti važiavimo greitį ir kryptį, turėjo balansuoti, stabdė, išvažiavo į dešinį kelkraštį ir sustojo. Yra įsitikinęs, kad vairuotojas tyčia ignoravo jo, kaip dviratininko saugumo poreikius. Vairuotojas negalėjo jo nematyti, nes dėvėjo ryškius rūbus, gale dviračio veikė raudonos spalvos žibintas. Vertinant transporto priemonių greičių skirtumą, atstumą tarp kontaktinių paviršių, automobilio gabaritus ir keliamą oro srautą, eismo situaciją (lenkė kelio vingyje, iš paskos atvažiuojant kitiems automobiliams), toks automobilio vairavimas buvo pavojingas jo sveikatai ar gyvybei. Iki įvykio keliu važiavo laikydamasis KET 57 punkto reikalavimų: važiavo važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešinio krašto; eismo juostoje užimdamas mažesnį plotį, nei nustatytas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-933 patvirtinto Statybos techninis reglamento STR 2.06.04:2014 Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai, 30 punkto numatytas minimalus gabaritas dviratininkui (1,00 m). Įvykis užfiksuotas prietaisu Garmui Varia (duomenys neskelbtini) kurio vaizdo įrašą pateikia. Vertinant vaizdo įrašą prašo atkreipti dėmesį, kad kamera yra su stabilizatoriumi ir filmuoja plačiu kampu. Buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 14 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK: 25274245288.

Žemesnės instancijos teismas

Skundu nesutinkama su Institucijos 2025 m. spalio 14 d. priimtu nutarimu nutraukti administracinę teiseną, nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas iškraipant faktines aplinkybes, ignoruojami kelių eismo saugumą užtikrinančių teisės aktų reikalavimai. Nutarimu yra diskriminuojamas dviratininkas, leidžiant suprasti, kad jis yra antraeilis, įstatymų nesaugomas eismo dalyvis. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti institucijos 2025 m. spalio 14 d. priimtą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir automobilio vairuotoją nubausti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį arba policijos įstaigai pavesti atlikti išsamų ir objektyvų tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Skundą padavusysis A. A. teismo posėdyje nedalyvavo. Prieš posėdį jis pateikė prašymą skundą nagrinėti jam nedalyvaujant teismo posėdyje. Nesant procesinių kliūčių byla išnagrinėta jam nedalyvaujant teismo posėdyje.

Atsiliepimas

Institucija teismui pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir nurodė, kad nesutinka su skundu, prašė Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir A. A. skundo netenkinti.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo N. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad neprisimena įvykio, kuomet 2025 m. gegužės 25 d. apie 10.56 val. važiuojant keliu Šakiai- Pilviškiai būtų lenkęs dviratį. Bet jei dviratininkas ir buvo, jis jį lenkė saugiu atstumu, nes visada laikosi saugaus atstumo nuo dviratininko. Atsiprašo jei dviratininką išgąsdino, bet to įvykio nepamena.

Motyvuojamoji dalis

Skundas pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis), įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę padarius šį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020).

Institucija atsiliepime nurodė, kad pagal byloje esantį vaizdo įrašą yra matoma, kad situacija neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų požymių. Administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai nustatomas pavojingas KET pažeidimas, kuris realiai kelia grėsmę eismo saugumui. Tai reiškia, kad turi būti sukeliama situacija, verčianti kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų savo ar kitų saugumui užtikrinti. Be to, šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti tyčią – pažeidimas turi būti padarytas sąmoningai, suvokiant savo veiksmus ir galimas jų pasekmes (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-243-458/2018). Taigi, atsakomybė pagal šią normą netaikoma už neatsargius, neapdairius ar techninio pobūdžio pažeidimus, jei nėra realios grėsmės eismo saugumui ar tyčinės kaltės. Šiuo atveju, A. A. pateiktame vaizdo įraše matyti, kad vairuotojas nepaliko KET 126 punkte numatyto 1,5 metro šoninio atstumo, tačiau apvažiavo dviratininką taip, kad reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi – dviratininkas į kelkraštį pasitraukė jau transporto priemonei pravažiavus. Vaizdo medžiagoje nefiksuojama, kad dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ar greitį, todėl objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad vairuotojas veikė tyčia – vaizdo įrašas nepatvirtina, jog jis būtų sąmoningai siekęs pažeisti taisykles ar kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Institucijos nuomone Teismui grąžinus bylą tyrimui atlikti, šis papildomas administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimas būtų perteklinis. Bylos duomenimis N. J. visų įvykio aplinkybių neatsimena, tad parodymų patikrinimas įvykio vietoje būtų betikslis ir nepašalintų byloje esančių prieštaravimų. Analogiško pobūdžio bylose buvo paskirta autotechninė ekspertizė, kurioje ekspertas nustatė tik tikėtiną šoninį atstumą, taigi dėl lenkimo metu buvusio šoninio atstumo prieštaravimai byloje nebūtų pašalinti net ir paskyrus autotechninę ekspertizę. Administracinio nusižengimo tyrimas negali būti tęsiamas neribotai, o papildomo tyrimo atlikimas šiuo atveju neatitiktų proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principų. Iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo matyti, jog pažeidimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytas nebuvo, todėl nėra pagrindo nei papildomam aplinkybių tyrimui, nei administracinės atsakomybės taikymui pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį N. J. atžvilgiu. Pateiktame ekranvaizdyje Nr. 1, darytame iš vaizdo įrašo, kurį pateikęs nukentėjusysis, yra matoma, kad automobilis aplenkia dviratį saugiu atstumu. Pagal byloje esančią įvykio vietos schemą yra matoma, kad vienos eismo juostos plotis įvykio vietoje yra 3,6 metro pločio. Automobilio plotis pagal viešai prieinamus duomenis yra 214,2 cm įskaitant veidrodėlių plotį. 2025 m. gegužės 25 d. pareiškime nukentėjusysis yra nurodęs, kad jį aplenkė apie 60- 70 cm šoniniu atstumu. Taigi : 360 cm ( kelio plotis) – 214,2 cm ( automobilio plotis), lieka 146 cm atstumas iki kelkraščio linijos. Nukentėjusysis A. A. važiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto, kaip nurodo 2025 m. gegužės 25 d. pareiškime: „iki įvykio keliu važiavau laikydamasis KET 57 punkto reikalavimų: važiavau važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešinio krašto“. Todėl šoninis atstumas buvo didesnis nei nurodo nukentėjusysis. Nukentėjusysis savo važiavimo dviračiu apibūdinimą teikia remdamasis potyriais aptariamo įvykio momentu. Staigaus pasukimo iš važiuojamosios dalies, nei staigaus stabdymo, kaip nurodo A. A., vaizdo įraše neįžvelgiama. Taigi vertinant vaizdo įrašą ir kitus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nukentėjusysis situaciją sureikšmina. Byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti nukentėjusiojo judėjimo kryptis, bei nuoseklus trajektorijos pakeitimas į pievą įrodo, kad N. J. veikoje nėra administracinio nusižengimo numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėties. Sutinkama, kad N. J. lenkdamas važiuojantį dviratininką nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo ir Teismui išsprendus klausimą dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies nusižengimo sudėties nebuvimo, asmuo būtų patrauktas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį dėl Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo nesilaikymo. Institucijos nuomone, nėra faktinio pagrindo tenkinti A. A. skundą panaikinant skundžiamą nutarimą ir vairuotoją nubausti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį arba policijos įstaigai pavesti išsamų ir objektyvų tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Prašo 2025-10-14 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_N-153-2025 palikti nepakeistą ir A. A. skundo netenkinti.

Iš tokios Institucijos pozicijos matyti, kad Institucija sutinka, jog N. J. galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau nėra aišku, kodėl pati Institucija, įvertinusi bylos medžiagą ir nustačiusi, kad buvo pažeistos KET ir padarytas administracinis nusižengimas, nepriima atitinkamo sprendimo skirti administracinę nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, gali panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remdamasis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Taigi, teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, turi teisę perkvalifikuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą nusižengimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis Nr. 2AT-10-942/2023).

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad N. J. negalėjo nurodyti, kokiu šoniniu atstumu lenkė dviratininką, tačiau nesutiko, kad jis įvykio metu galėjo sukelti pavojų dviratininko saugumui. Institucija atsiliepime sutiko, kad N. J. lenkdamas dviratininką, nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimų, tačiau automobilio važiavimo greitis ir šoninis atstumas lenkimo metu nebuvo nustatyti ir įvertinti, todėl teismas sprendžia, kad 2025 m. spalio 14 d. priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje, ROIK: 25274245288, priimtas nenustačius visų reikšmingų įvykio aplinkybių, būtinų teisingam bylos išnagrinėjimui, – vertina, kad teismas nagrinėjamu atveju be papildomo bylos aplinkybių tyrimo negali priimti sprendimo iš esmės.

Esant nurodytoms aplinkybėms Institucijos 2025 m. spalio 14 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje, ROIK: 25274245288, panaikintinas ir grąžintinas Institucijai, kurios pareigūnai įpareigotini išsamiai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, t. y. nustatyti, kokiu greičiu ir šoniniu atstumu N. J. vairuojamas automobilis lenkė dviračiu važiuojantį A. A. nutarime nurodytu metu, o esant būtinybei – skirti autotechninę ekspertizę.

Nors Institucija atsiliepime teigia, kad analogiško pobūdžio bylose buvo paskirta autotechninė ekspertizė, kurioje ekspertas nustatė tik tikėtiną šoninį atstumą, taigi dėl lenkimo metu buvusio šoninio atstumo prieštaravimai byloje nebūtų pašalinti net ir paskyrus autotechninę ekspertizę.

Teismas pažymi, jog gautos ekspertizės išvados neturi didesnės įrodomosios galios prieš kitus byloje surinktus įrodymus, ekspertizė vertinama visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Teismo vertinimu, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

A. I. dėmesys į tai, kad įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir nustatyti tą nusižengimą padariusį asmenį bei jo atžvilgiu priimti atitinkamą sprendimą.

Taip pat akcentuotina, jog teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis įstatymo normomis bei suformuota teismų praktika, nagrinėdamas administracinio nusižengimo byloje skundą turi teisę tik perkvalifikuoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytą nusižengimą.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. A. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 14 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje, ROIK: 25274245288, ir grąžinti bylą Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Vitalijus Krivičius