Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-635-275/2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-01-20
Bylos Nr.: 2A-635-275/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-12000-2009-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius
Atsakovas: UAB „Vaidora“
Ieškovas: UAB Sveikatos centras „Sanvita“

Kategorijos

44.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-635-275/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-12000-2009-1Procesinio sprendimo kategorija 44.2.; 44.5.1.; 44.8.; 52.3.; 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vaidora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB Sveikatos centras „Sanvita“ ieškinį atsakovui UAB „Vaidora“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas UAB Sveikatos centras „Sanvita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo UAB „Vaidora“ 74 669,32 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 29 d. sudarė Statybos subrangos darbo sutartį Nr. 06-0901 su generaliniu rangovu AB „Kasyba“ ir subrangovu UAB „Vaidora“. Šia sutartimi UAB „Vaidora“ įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir iš savo medžiagų atlikti subrangovinius darbus ieškovo objekte Šeimyniškių g. 21, Vilniuje. UAB „Vaidora“ atlikus Statybos subrangos sutartyje numatytus darbus ir patikrinus jų kokybę, buvo konstatuoti statybos darbų defektai: kanalizacijos vamzdžiai sumontuoti su atvirkštiniu nuolydžiu, vienas vamzdis trūkęs, užsikimšę kanalizacijos stovai. 2009 m. balandžio 21 d. buvo surašytas aktas, kuriame minėti defektai išvardinti. Aktą pasirašė ir UAB „Vaidora“ atstovas E. V. Dėl šių statybos darbų defektų pašalinimo UAB Sveikatos centras „Sanvita“ 2009 m. balandžio 15 d. sudarė sutartį su R. B. IĮ. Remiantis 2009 m. balandžio 21 d. aktu buvo sudaryta lokalinė sąmata, kurioje nurodyta, kad defektų pašalinimo darbų kaina yra 8 112 Lt. Darbai buvo atlikti ir defektai pašalinti. UAB Sveikatos centras „Sanvita“ generalinio direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 09-01 patvirtinta komisija, patikrinusi atliktų statybos-montavimo darbų kokybę, nustatė, kad nebaigti santechniniai šildymo, vėdinimo, kondicionavimo darbai. Akte nurodyta, kad minėtus darbus privalu užbaigti iki 2009 m. vasario 18 d. Dalyvaujant UAB „Vaidora“ atstovui 2009 m. sausio 26 d. buvo surašytas defektinis aktas, kuriame išvardinti neatlikti darbai ir rasti defektai. Tačiau UAB „Vaidora“ defektų nepašalino ir darbų neužbaigė. Todėl UAB Sveikatos centras „Sanvita“ dėl darbų užbaigimo 2009 m. balandžio 9 d. sudarė sutartį su RAB „Johnson controls“ filialu. Įmonė darbus baigė 2009 m. balandžio 27 d. Ši aplinkybė fiksuota aktu Nr. SI-LT-09-101-2 ir lokaline sąmata S001. UAB Sveikatos centras „Sanvita“ už santechninių šildymo, vėdinimo, kondicionavimo darbų užbaigimą RAB „Johnson coontrols“ 2009 m. balandžio 15 d. sumokėjo UAB „Mabilta“ 61 292,28 Lt. Be to, vėdinimo sistemos derinimo darbai atliekami ir sutinkamai su lokaline sąmata jų vertė yra 5265,04 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškovo UAB Sveikatos centras „Sanvita“ ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovo UAB Sveikatos centras „Sanvita“ naudai iš atsakovo UAB „Vaidora“ 69 404,28 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (69 404,28 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-10-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 083 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad šioje byloje statybos rangos sutarties šalių ginčas yra kilęs dėl rangovo atliktų darbų kokybės ir sutartinės civilinės atsakomybės rangovui taikymo už netinkamai įvykdytą statybos rangos sutarties dalį kokybės aspektu. Šalys neginčija aplinkybės, kad darbus, kuriuos ieškovas vėliau užsakė R. B. IĮ ir RAB „Jonhsons control“ filiale, pagal subrangos sutartį privalėjo kokybiškai atlikti atsakovas UAB „Vaidora“. Tai, kad būtent UAB „Vaidora“ buvo atsakinga už pastato kanalizacijos ir šaldymo sistemų įrengimą rodo ir atliktų darbų aktai. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad kai kurie darbai neatitinka kokybės reikalavimų. Tai įrodo byloje esantys šalių atstovų pasirašyti aktai: 2009 m. sausio 26 d. defektinis aktas, kuriame šalių atstovai užfiksavo, kad pastate vėsinimo sistema neužpildyta skysčiu ir neišbandyta, neizoliuoti lietaus nuotekynės vamzdžiai, kai kurie kanalizacijos vamzdžiai pakloti atvirkštiniu nuolydžiu ir kiti neatlikti darbai bei rasti defektai. 2009 m. sausio 2 d. atliktų statybos-montavimo darbų patikrinimo akte, kurį pasirašė ieškovo sudaryta Statinio užbaigimo darbų darbo komisija, minėti trūkumai taip pat fiksuoti. Be to, šiame akte nustatytas ir terminas šiems trūkumams pašalinti – iki 2009 m. vasario 18 d. 2009 m. balandžio 21 d. aktas, kurį pasirašė ir atsakovo atstovas E. V., įrodo, kad ankstesniuose aktuose užfiksuoti trūkumai nebuvo pašalinti. Šiuo aktu nuspręsta, kad minėtus trūkumus šalins pats ieškovas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atliktų statybos-montavimo darbų patikrinimo akte numatyti šaldymo, kondicionavimo sistemų darbai per nustatytą terminą iki 2009 m. vasario 18 d. nebuvo užbaigti. Šios aplinkybės neginčija ir pats atsakovas. Atsakovas ginčija tik RAB „Jonhsons controls“ filialo atliktų darbų kainą. Šį argumentą įrodinėja UAB „FrosTec“ pasiūlymu. Vertindamas šį įrodymą teismas jį lygino su ieškovo į bylą pateiktu RAB „Jonhson controls“ filialo pasirašytu aktu Nr. SI-LT-09-101-2. UAB „FrosTec“ pasiūlyme yra nurodyta mažiau darbų, nei jų atliko RAB „Johnson controls“ filialas. Be to, iš UAB „FrosTec“ pasiūlymo nėra aišku, į kokias atsakovo sąlygas toks pasiūlymas buvo pateiktas, ar šis pasiūlymas yra susietas su konkrečiu objektu (pastatu Šeimyniškių g. 21, Vilniuje). Akte be kita ko pažymėta, kad prieš atliekant paleidimo darbą, turi būti atlikta dar eilė darbų: prie šaldymo mašinos pilnai prijungta aušinamojo skysčio linija, prijungtas aušinamojo skysčio tėkmės daviklis, linija užpildyta aušinamuoju skysčiu ir t.t. Todėl nėra aišku, ar į pasiūlymo kainą yra įtraukta šių būtinų atlikti darbų kaina. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, kad RAB „Johnson controls“ filialas būtų atlikęs darbų, kurie užtikrinant pastato šaldymo ir kondicionavimo sistemos kokybiškam funkcionavimui nebūtų buvę reikalingi, tokių darbų įvertinimui skirti ekspertizės neprašė, teismas priimdamas sprendimą vadovavosi ieškovo į bylą pateiktais ir jo reikalavimą dėl 61 292,28 Lt pagrindžiančiais duomenimis, t.y. statybos rangos sutartimi, aktu Nr. SI-LT-09-101-2 ir mokėjimo nurodymu Nr. 293. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad atsakovas nekokybiškai atliko ir kanalizacijos sistemos įrengimo darbus. Tai užfiksuota tiek 2009 m. sausio 26 d. defektiniame akte, tiek 2009 m. sausio 27 d. akte. Kad šie trūkumai per nustatytą terminą iki 2009 m. vasario 18 d. nebuvo pašalinti įrodo 2009 m. balandžio 21 d. aktas. Nors atsakovo atsiliepime yra nurodyta, kad atsakovas vamzdynų darbus atliko tinkamai, šie atsakovo argumentai paneigti byloje esančiais jau paminėtais aktais. Darbo trūkumus patvirtino aktuose pasirašydamas ir atsakovo atstovas E. V. Teismas kritiškai vertino ir atsakovo argumentą, kad defektai kanalizacijos sistemoje atsirado dėl netinkamo naudojimosi šia sistema, naudojant ją ir statybinėms šiukšlėms šalinti, ir dėl to nėra atsakingas atsakovas, kadangi jie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Anksčiau paminėtuose aktuose užfiksuoti duomenys rodo, kad vamzdyno ir kanalizacijos sistemos įrengimo trūkumai buvo užfiksuoti dar iki pripažįstant pastatą tinkamu naudoti. Tie patys trūkumai fiksuoti ir vėliau – t.y. 2009 m. balandžio 21 d. Iš šių duomenų teismas padarė išvadą, kad būtent atsakovas UAB „Vaidora“ nekokybiškai atliko vamzdynų montavimo darbus. Kritiškai vertintino atsakovo argumentą, kad jam net nebuvo suteikta galimybė pašalinti šiuos fiksuotus trūkumus, kadangi nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis veiksmų šiems trūkumams pašalinti laikotarpyje nuo 2006 m. sausio 26 d. defektų akto surašymo iki 2009 m. balandžio 21 d. akto surašymo. 2009 m. balandžio 21 d. akte nurodyta, kad minėtus darbus atliks pats užsakovas, todėl galutinis terminas tokiems darbams atlikti atsakovui ir nebuvo nustatytas. Teismas motyvavo, jog tai, kad ieškovas sutartį su R. B. IĮ dėl vamzdynų montavimo darbų sudarė prieš 2009 m. balandžio 21 d. pasirašant aktą, neturi įtakos vertinant darbo trūkumų atsiradimo momentą. Išlaidos, kurias ieškovas patyrė dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų šalinimo yra pagrįstos: sutartimi, atliktų darbų aktu Nr. 1 ir pažyma apie atliktų darbų vertę. Atsakovas į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad šių darbų kaina neatitinka realumo, būtinumo ir protingumo kriterijų. Ekspertizės dėl minėtų darbų vertinimo, dėl vamzdyno sistemos trūkumų atsiradimo mechanizmo, skirti neprašė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, o jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, neįvykdymą taikoma pagal Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 4 dalį ir yra griežta, t.y. be kaltės. Ji taikoma atsižvelgiant į CK 6.667 straipsnio 3 dalies nuostatas (LAT 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2009) Nustatęs darbų rezultato trūkumus (defektus arba neatliktus darbus), užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikšti vieną iš Civilinio kodekso 6.665 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų rangovui, vienas iš kurių yra atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Byloje nustatęs, kad pagal tarp šalių sudarytą subrangos sutartį atsakovas vamzdynų sistemos įrengimo darbus atliko su trūkumais, o pastato šaldymo sistemos paleidimo ir derinimo darbų per nustatytą terminą neatliko, teismas padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai trūkumus pašalino savo sąskaita ir turi teisę reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Vaidora“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priteisti iš ieškovo UAB Sveikatos centras „Sanvita“ atsakovo UAB „Vaidora“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamas 69 404,28 Lt dydžio nuostolių atlyginimas, t.y. pirmosios instancijos teismas ginčą kvalifikavo pagal Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 6 punktą. Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais - netesybas (baudą, delspinigius). Sprendime nurodyta, kad šioje byloje statybos rangos sutarties šalių ginčas yra kilęs dėl rangovo (atsakovo) atliktų darbų kokybės ir sutartinės civilinės atsakomybės rangovui (atsakovui) taikymo už netinkamai įvykdytą statybos rangos sutarties dalį kokybės aspektu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, turėjo taikyti sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Civilinio kodekso normas. Pagal Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 3 dalį sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tokiu būdu sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos sąlygos, įtvirtintos Civilinio kodekso 6.246 - 6.249 straipsniuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 516/2009 yra konstatuota, kad kilus ginčui dėl rangovo atsakomybės už darbų kokybę pasibaigus rangos sutarčiai, įrodinėjimo našta paskirstoma specifiškai, t.y. tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti Civilinio kodekso 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis. Ginčo atveju nėra pagrindo vadovautis tokia kasacinio teismo praktika, kadangi statybos darbus pagal įvairias sutartis rangos objekte, esančiame adresu Šeimyniškių g. 21, Vilniuje, vykdė ne tik atsakovas, tačiau skirtingi asmenys, todėl byloje turėjo būti nustatinėjamos visos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos.

Neteisėti veiksmai. Sutartinė civilinė atsakomybė asmeniui kyla neįvykdžius sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos sutartis draudžia atlikti (CK 6.246 str. 1 d.). Kaip galima suprasti iš sprendimo turinio, atsakovo neteisėtas veikimas ginčo atveju pasireiškė tuo, kad jis nevykdė 2006 m. rugsėjo 29 d. Statybos subrangos darbų sutarties Nr. 06- 09- 01 16.3 p. reikalavimų, t.y. per ieškovo nustatytą terminą neištaisė nekokybiškai atliktų darbų trūkumų. Pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovas neginčijo, kad kai kurie darbai neatitinka kokybės reikalavimų, o tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2009 m. sausio 26 d. defektinis aktas, 2009 m. sausio 27 d. aktas, 2009 m. balandžio 21 d. aktas. Apelianto įsitikinimu, tokia teismo pozicija nėra pagrįsta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 287/2010 konstatuota, kad rangos sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, kuris sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, be to, jis labai reikšmingas statybos rangos sutarties įvykdymui patvirtinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2 d.), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 str. 4 d.). Atsakovas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios nepripažino, kad darbus ar dalį darbų atliko nekokybiškai. Sprendime nurodyti 2009 m. sausio 26 d. defektinis aktas, 2009 m. sausio 27 d. aktas, 2009 m. balandžio 21 d. aktas nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas būtų pripažinęs savo atliktų darbų neatitikimą kokybės reikalavimams. Iš tiesų šiuose aktuose yra užfiksuota tik tai, kad atitinkamomis dienomis (vėlesnėmis, negu atsakovo atliktų darbų perdavimo aktų datos) objekte buvo nustatyti tam tikri statybos - montavimo darbų trūkumai, tačiau juose nėra jokių duomenų apie tai, kas konkrečiai už tuos trūkumus yra atsakingas. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo logika, jeigu atsakovo atstovas pasirašė defektinį aktą, tai reikėtų suprasti, kad jis pripažino visus tame akte nurodytus darbų trūkumus, tačiau aktuose yra išvardinta daug įvairių statybos darbų, kuriuos atliko skirtingi subrangovai, o ne tik atsakovas. Konstatuojant atsakovo neteisėtus veiksmus, turėjo būti aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinta, kokius konkrečius darbus, apibrėžtus Subrangos sutartimi, nekokybiškai atliko būtent atsakovas, kadangi atsakovui sutartinė civilinė atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, jei jis, nevykdydamas Subrangos sutarties 16.3 p. reikalavimų, neištaisytų būtent savo atliktų darbų defektų. Tokiu būdu teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai netaikė Civilinio kodekso 6.246 straipsnio.

Priežastinis ryšys. Civilinio kodekso 6.247 straipsnyje nustatyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t.y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Priežastinis ryšys, kaip civilinės teisės pažeidimo sudėties elementas, yra teisinė kategorija. Yra ar nėra priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 322/2008). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas net nebandė analizuoti priežastinio ryšio egzistavimo problemos, t.y. nevertino, ar visi ieškovo nurodyti darbų trūkumai yra atsiradę būtent dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai netaikė Civilinio kodekso 6.247 straipsnio.

Kaltė. Pagal Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama. Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Taigi, įstatymas juridiniams asmenims nustato griežtą atsakomybę be kaltės. Visgi, negalima ignoruoti ir tos aplinkybės, kad bent jau ginčo ribose kaltė bet kuriuo atveju turi būti susijusi su konkrečiais konkretaus asmens veiksmais, kadangi bylos nagrinėjimo metu netiesioginės civilinės atsakomybės atsiradimo klausimas keliamas nebuvo. Taigi, kaltės klausimas byloje yra susijęs su konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų nustatymu, t.y. tokių veiksmų nenustačius, nebetenka prasmės ir kaltės nustatinėjimas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, netaikydamas Civilinio kodekso 6.246 straipsnio, tuo pačiu nepagrįstai netaikė ir Civilinio kodekso 6.248 straipsnio.

Nuostoliai (žala). Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, kalbant apie ieškovo turėtus nuostolius, visų pirma vėlgi turėjo būti nustatyti konkretūs atsakovo neteisėti veiksmai. Be to, Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą aiškinant ir taikant įstatymus, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Ši įstatyminė nuostata yra taikytina byloje sprendžiant klausimą dėl ieškovo nurodyto nuostolių dydžio. Teismas negalėjo neatkreipti dėmesio į tai, kad didžiosios nuostolių dalies atžvilgiu įrodymai byloje yra itin prieštaringi: ieškovo pateiktame RAB „Johnson controls“ filialo 2009 m. balandžio 9 d. akte Nr. SI- LT- 09-101-2 užfiksuota 61 292,28 Lt suma; atsakovo pateiktame UAB „FrosTec“ 2009 m. lapkričio 9 d. pasiūlyme Nr. SI- LT- 09005 užfiksuota 3 424,30 Lt suma. Sprendime pirmosios instancijos teismas, įvertindamas šiuos du įrodymus, nurodė, kad UAB „FrosTec“ pasiūlyme nurodyta mažiau darbų, nei jų atliko RAB „Johnson controls“ filialas; iš UAB „FrosTec“ pasiūlymo nėra aišku, ar šis pasiūlymas susietas su konkrečiu objektu (pastatu Šeimyniškių g. 21, Vilniuje); akte pažymėta, kad prieš atliekant paleidimo darbą, turi būti atlikta dar eilė darbų, kurių kaina neaišku, ar yra įtraukta į pasiūlymą. Šiuo atveju teismas neatsižvelgė į įrodymų visetą, konkrečiai į tokias aplinkybes: vėsinimo (kondicionavimo) sistema buvo pilnai atsakovo įrengta, sureguliuota ir paleista, ką patvirtina byloje esantys atitinkami atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai, kuriuose jokių pastabų ar atžymų nėra. Atsakovas subrangos sutarties ribose šią sistemą buvo užpildęs skysčiu ir suderinęs; 2009 m. sausio 26 d. defektiniame akte nėra teigiama, kad atsakovas netinkamai įvykdė kokius nors darbus. Šiame akte yra nurodyta, kad 2009 m. sausio 26 d. vėsinimo sistema neužpildyta skysčiu ir neišbandyta. Skysčio sistemoje buvimas buvo patikrintas generaliniam rangovui priimant darbus iš atsakovo, atitinkamai apie tai liudija atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai be pastabų, taigi, dėl kokių priežasčių vėsinimo sistemoje skysčio nebuvo 2009 m. sausio 26 d., bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatinėjama; kadangi atsakovas sistemos paleidimo, derinimo, reguliavimo darbus jau buvo atlikęs, o ieškovas per generalinį rangovą juos buvo priėmęs, tai ir UAB „FrosTec“ 2009 m. lapkričio 9 d. pasiūlymas Nr. SI- LT- 09005 buvo pateiktas dėl darytinų darbų, nurodytų 2009 m. sausio 26 d. defektiniame akte: „vėsinimo sistema neužpildyta skysčiu“ atitinka pasiūlymo antrąją eilutę, o „vėsinimo sistema neišbandyta“ atitinka pasiūlymo pirmąją ir trečiąją eilutes. Taigi, nurodyti argumentai patvirtina, kad UAB „FrosTec“ 2009 m. lapkričio 9 d. pasiūlymas Nr. SI- LT-09005 būtent ir yra susijęs su konkrečiu objektu, su konkrečiais ieškovo įvardintais atliktinais darbais. Pirmosios instancijos teismas negalėjo neatkreipti dėmesio ir į tą aplinkybę, kad tiek RAB „Johnson controls“ filialo 2009 m. balandžio 9 d. akte Nr. SI- LT- 09-101-2, tiek UAB „FrosTec“ 2009 m. lapkričio 9 d. pasiūlyme Nr. SI- LT- 09005 įvardintas tas pats įrenginys - šaldymo mašina YCWL0610. Tokiu būdu teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taip pažeidė procesinę teisės normą – Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalį, kadangi įrodymai byloje buvo įvertinti visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjus visų aplinkybių.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB Sveikatos centras „Sanvita“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą. Nurodo, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Ieškovas patiekė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Atsakovas prašo perduoti bylą naujam nagrinėjimui, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenurodydamas įstatyminio pagrindo tokiam veiksmui, nenurodydamas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ( CPK 329 straipsnio 2 dalis) ar kitokio procesinės teisės normos pažeidimo, dėl kurio būtų neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos nebūtų galima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme ( CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas ).

Dėl ginčo kvalifikavimo pagal CK 1 .138 straipsnio 6 dalį

Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog priteisia iš atsakovo nuostolių atlyginimą, o motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodė, jog taiko atsakomybę už netinkamą sutartinės prievolės įvykdymą remiantis CK 6.256 straipsnio 4 dalimi bei CK 6.667 straipsnio 3 dalimi. Teismas byloje netaikė CK 1.138 straipsnio 6 dalies, šios normos pagrindu byloje nebuvo reiškiami reikalavimai, todėl sprendime nėra nurodyti argumentai dėl šios normos taikymo ar netaikymo byloje, atsakovas nepagrįstai teigia apeliaciniame skunde tai, kad pirmosios instancijos teismas ginčą kvalifikavo pagal CK 1.138 straipsnio 6 punktą. Teismas taikė sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai atsakovas teigia, kad šias normas turėjo taikyti, bet jų netaikė.

Dėl netinkamo kasacinės instancijos teismo praktikos taikymo

Teismo sprendimo išvada, jog atsakovas pagal sudarytą subrangos sutartį atlikdamas vamzdynų sistemos įrengimo darbus juos atliko su trūkumais, o pastato šaldymo sistemos paleidimo ir derinimo darbų per nustatytą terminą neatliko, todėl ieškovas pagrįstai trūkumus pašalino savo sąskaita, padaryta remiantis įrodymais - pateiktu 2009 m. balandžio mėn. 21 d. aktu ( b.l.27), kurį pasirašė ir atsakovo atstovas, projekto vadovas E. V., bei 2009 m. sausio mėn. 26 d. defektiniu aktu. Aktuose nurodyti statybos darbų defektai : kanalizacijos vamzdžiai sumontuoti su atvirkštiniu nuolydžiu, vienas vamzdis įtrūkęs, užsikimšę kanalizacijos stovai, vėsinimo sistema neužpildyta skysčiu ir neišbandyta, neizoliuoti lietaus nuotekynės vamzdžiai, rasti kiti defektai ir neatlikti darbai ( b.l. 38). Atsakovas nepagrįstai teigia, jog teismas, darydamas išvadą dėl atsakovo atsakomybės, neturėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. gruodžio mėn. 12 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 3K-3-516/2009, nes šioje nutartyje esančiais teisės normų taikymo aiškinimais teismas nesirėmė.

Dėl netinkamo įrodymo vertinimo ir atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo

Nustatyta, kad teismas išvadą apie tai, jog atsakovas nekokybiškai atliko darbus ar dalies darbų neatliko, padarė remdamasis tokais įrodymais kaip 2009-01-26, 2009-01-27 ir 2009-04-21 defektiniai aktai. Teismo sprendime nurodyta, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad kai kurie darbai neatitinka kokybės reikalavimų. Šiuose aktuose yra užfiksuota, kokie neatlikti darbai pilnoje, pvz. 2009-01-26 akte išvardinta 12- oje pozicijų ir 5 pozicijose nurodyti nekokybiški darbai ( b.l.38). Atsakovas teigdamas, kad aktuose nėra užfiksuota, kas yra atsakingas už trūkumus, nurodytus aktuose, nenurodė, kokie kiti asmenys turėjo atlikit darbus, išvardintus aktuose kaip neatliktus ar atliktus nekokybiškai. Iš šalių sudarytos statybos subrangos darbų sutarties ( b.l.6-26) 2.1 punkto matyti, jog UAB „Vaidota“, kaip subrangovas įsipareigojo savo rizika , priemonėmis ir iš savo medžiagų atlikti subrangovinius darbus objekte pagal parengtą projektinę dokumentaciją bei perduoti šio darbo rezultatus gen. rangovui. Sutarties 9.1 punkte numatyta, jog visus statybos darbus organizuoja, atlieka ir už juos atsakovo subrangovas, išskyrus darbus, kuriems gen. rangovas samdo kitus subrangovus. Atsakovas, teigdamas, kad aktuose nurodytų darbų jis neturėjo atlikti arba ne jis atliko darbus, kurie įvardinti kaip nekokybiški, turėjo galimybę pateikti įrodymus, pagrindžiančius savo atsikirtimus, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikė, todėl teismas padarė tinkamą išvadą, kad darbus, kurie išvardinti 2009-01-26, 2009-01-27 ir 2009-04-21 aktuose, turėjo atlikti atsakovas, kaip subrangovas, tačiau jų neatliko ar atliko nekokybiškai. Teismas pagrįstai netaikė byloje CK 6.246 straipsnio, nes šioje normoje įtvirtinta atsakomybė, kuri nėra reglamentuota tarp šalių sudaryta sutartimi, o sutartinę atsakomybę nustato civilinio kodekso XXII skyriaus antrojo skirsnio „ Sutartinė atsakomybė“ normos.

Dėl nuostolių dydžio

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kokie įrodymai patvirtino ieškovo turėtus nuostolius, šalinant nekokybiškai atliktus ar neatliktus darbus - RAB „Johnson Controls“ akte ( b.l.43) nurodyti darbai ir medžiagos. Tai, kad UAB „FrosTec“ pasiūlyme atsakovui ( b.l. 127) nurodyta žymiai mažiau darbų, leidžia daryti išvadą, kad šis įrodymas nepatvirtina visų nuostolių, kuriuos turėjo ieškovas , šalindamas trūkumus. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovas trūkumų šalinimui sudarė nepagrįstai brangiai kainuojančius darbus, kad šie darbai ir medžiagos neatitiko rinkos kainų tokiems darbams, turėjo teikti šios aplinkybės įrodymus, tačiau jų byloje nepateikė, todėl teismo išvados atitinka byloje pateiktiems nustatytinų aplinkybių įrodymams.

Dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones

Pateidamas ieškinį 2009-09-17 ieškovas nereiškė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl teismui priėmus sprendimą byloje 2010-09-30 ir iki to laiko netaikius atsakovui šių priemonių, netikslinga jas taikyti tik apeliacinės instancijos teisme, nes ieškovas nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios sąlygotų tokių priemonių taikymą po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismas turėjo mažiau, nei 10 Lt pašto išlaidų byloje, todėl jų priteisimo klausimas nesvarstomas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rita KisielienėDanutė KutrienėVidas Stankevičius