- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- AN2-193-851/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00174-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aiva Survilienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. V.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valstybinės Darbo inspekcijos Vilniaus skyrius
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos J. V. atstovės advokatės Virginijos Bradulskienės (toliau tekste ir – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020-03-23 nutarimo, kuriuo J. V. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 2000 Eur dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. V. nubausta už tai, kad, vykdydama individualią žemės ūkio veiklą – augalininkystę (grūdinės kultūros ir sodai), ūkio kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir nuo 2017-04-06 būdama darbdaviu, 2020 m. rugpjūčio mėn. 10-27 dienomis leido dirbti jos naudai darbuotojui – traktorininkui R. S. – atlikinėti prikultų grūdų pervežimą iš jos (J. V.) laukų į grūdų supirkimo punktus, teisės aktų nustatyta tvarka nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties bei nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste ir – VSDFV) teritoriniam skyriui apie R. S. įdarbinimą, tuo pažeisdama Lietuvos Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 punktų ir Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 punkto nuostatas, tai yra tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo Vilniaus regiono apylinkės Ukmergės rūmų 2021-03-23 nutarimą panaikinti.
3. Skunde nurodo, kad nutarimas priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai. Teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi prieštaringais liudytojo R. S. parodymais ir netinkamai įvertino liudytojo A. V. parodymus. Pasak pareiškėjos, tarp A. V. ir R. S. susiformavo civiliniai teisiniai santykiai dėl tarpusavio pagalbos, kuri atitinka CK nustatytus mainų santykius, nes A. V. prašė pagalbos R. S. padėti nuvežti grūdus, nes pats dėl sveikatos būklės negalėjo to padaryti. Nurodo, jog esant civilinės teisės reguliuojamiems santykiams, nėra vienos šalies pavaldumo kitai, vadovavimo, bet svarbus galutinis darbo rezultatas, kaip ir buvo A. V. susitarta su R. S..
3.1. Pareiškėjos manymu, civilinių sutarčių pagrindu šalys veikė išimtinai savo interesais – A. V. prašė pagalbos R. S. (A. V. apie tai pranešė J. V.), o šis (R. S.) galėjo naudotis traktoriumi savo reikmėms. Tai, anot pareiškėjos, normali praktika tarp kaimo gyventojų, ūkininkų, kai sutarties vykdytojas gauna atlygį už savo darbą (šiuo atveju tarpusavio paslaugas), tačiau tai, pareiškėjos manymu, nėra darbo užmokestis. Nurodo, jog pagrindinis skirtumas tarp atlyginimo ir užmokesčio yra tas, kad darbo užmokestis mokamas sistemiškai ir tas mokėjimas yra tęstinio pobūdžio, todėl dažniausiai užmokesčio mokėjimas yra siejamas su tam tikru laiko tarpu (pavyzdžiui, mokama kas mėnesį, kas savaitę ir pan.), tačiau apylinkės teismas, anot pareiškėjos, tokių aplinkybių nenustatė. Pareiškėjos manymu, apylinkės teismas netinkamai įvertino liudytojo A. V. parodymus dėl darbo užmokesčio per dieną. Teigia, jog šis liudytojas nurodė tik bendrą kitų ūkininkų praktiką, kiek mokama už darbo dieną, jokio J. V. ir liudytojo R. S. susitarimo apie darbo sutartį ir darbo užmokestį nebuvo ir jokio darbo užmokesčio J. V. jam nemokėjo.
3.2. Nurodo, kad J. V. patvirtino teisme, kad už grūdų nuvežimą į priėmimo punktą, ji leido R. S. naudotis traktoriumi, kas, pasak pareiškėjos, yra akivaizdūs civiliniai teisiniai santykiai, kurie privalo būti atriboti nuo darbo teisinių santykių. Pareiškėjos teigimu, apylinkės teismas neteisingai įvertino aplinkybę apie siūlymą R. S. sudaryti darbo sutartį. Anot pareiškėjos, tokia kalba su R. S. buvo tik 2019 m. ir šis iš karto atsisakė, kad būtų sudaryta darbo sutartis, jokios kalbos apie darbo sutarties sudarymą 2020 m. rugpjūčio 10 d. ir kitomis dienomis su R. S. nebuvo. Liudytojas R. S. duodamas parodymus teismui patvirtino, kad jam sudaryti darbo sutartį yra nepalanku dėl gaunamų pašalpų ir išmokų.
3.3. Pareiškėja skunde taip pat nurodo, jog apylinkės teismas nevertino, kad R. S. posėdžio metu pasakė, kad jis pardavė J. V. priekabą už 1900 eurų, mokant dalimis, o galutinė mokėjimo diena buvo 2020 m. spalio 30 d., todėl R. S. pyktis, pasak pareiškėjos, buvo tik dėl atsiskaitymo už priekabą, nes manė, kad kai parduos traktorių, jis negalės pasinaudoti traktoriumi. Teigia, jog skundžiamame nutarime nurodyti 300 eurų yra mokėjimas už priekabą, ką, pareiškėjos teigimu, patvirtina R. S. parodymai, pridėtas susitarimas, kurio pagrindu buvo mokami pinigai, sąskaita faktūra ir kasos išlaidų orderis.
3.4. Pažymi, kad minėti 300 eurų yra 2020 m. birželio 14 d. R. S. sumokėta dalis pinigų už priekabą, o ne už darbą ūkyje, galutinai už priekabą atsiskaityta 2020 m. lapkričio mėn. pradžioje. Teigia, jog apylinkės teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad liudytojas R. S. patvirtino, kad pyko ant A. V., ir todėl kreipėsi į policiją, Darbo inspekciją ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Be to, pasak pareiškėjos, nebuvo vertinama, kad darbo inspektorius R. S. nurodė, kaip parašyti paaiškinimą Darbo inspekcijai.
4. 2021-04-27 Vilniaus apygardos teisme gautas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo (toliau tekste ir – Institucija) atsiliepimas į pareiškėjos skundą, kuriuo prašoma pareiškėjos apeliacinio skundo netenkinti, ir Vilniaus regiono apylinkės Ukmergės rūmų 2021-03-23 nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei įvertinęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis objektyviais įrodymais paremtu vidiniu įsitikinimu, tinkamai paskyrė administracinę nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Pareiškėjos J. V. atstovės advokatės Virginijos Bradulskienės apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrino pareiškėjos ginčyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, pripažindamas J. V. kalta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, ANK nuostatų nepažeidė.
7. Administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) kyla darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame teisės akte. Dėl to, taikant ANK 95 straipsnį ir sprendžiant dėl nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėties elementų, taigi ir subjekto, būtina vadovautis Darbo kodeksu (toliau – DK), taip pat kitais šiam klausimui spręsti aktualiais teisės aktais.
8. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį (2017 m. birželio 6 d. įstatymo redakcija) nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį raštu ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios įtvirtintas atitinkamai DK 42, 43 straipsniuose.
9. Pagal DK 32 straipsnį darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui.
10. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 33 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 34 straipsnį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbdavys ir darbuotojas taip pat susitaria dėl darbovietės, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas. Darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė, darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus.
11. Teismų praktikoje nurodyta, kad tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
12. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad darbo sutartis turi esminių požymių, kurie ją skiria nuo kitų sutarčių. Pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-3332/2009, N-575-454/2012, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002).
13. Pažymėtina ir tai, kad asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį gali būti patrauktas tik esant jo kaltei. Nusižengimas, nustatytas šiame straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Apygardos teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismo sprendime motyvuotai pasisakyta dėl J. V. kaltės (neatsargumo) padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, argumentuotai atmetant jos ir jos atstovės gynybos versiją dėl neva susiformavusių civilinių teisnių santykių.
14. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su administracinėn atsakomybėn patrauktos J. V. atstovės skunde išdėstytais argumentais, kad tarp R. S. ir A. V. yra susiklostę civiliniai teisniai santykiai dėl tarpusavio pagalbos, kuri, pasak pareiškėjos, atitinka CK nustatytus mainų santykius, nes šalys veikė išimtinai savo interesais – A. Vareikis prašė pagalbos R. S. (A. V. apie tai pranešė J. V.), o šis (R. S.) galėjo naudotis traktoriumi savo reikmėms. Šiuos pareiškėjos skundo argumentus paneigia viešame teismo posėdyje ištirti ir į vertinti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
15. Nors J. V. savo kaltę neigia, jos kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu: 2020-10-05 nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0893-1624 (b.l. 6-7); iš dalies J. V. paaiškinimu (b.l. 27) ir J. V. bei A. V. apylinkės teismo posėdyje duotasi parodymais; R. S. paaiškinimu (b.l. 10) ir apylinkės teismo posėdyje duotais parodymais; grūdų (rapsų) priėmimo aktais nuo 2020-08-11 iki 2020-08-19 (b.l. 16-17); tiekėjo balanso išrašu (b.l. 14); UAB VE Agro grūdai M. R. ir ūkininko R. G. paaiškinimais (b.l. 18, 21); UAB Medicinos banko pažyma (b.l. 24); traktoriaus Massey Ferguson, MF 7720 S registracijos liudijimu (b.l. 25); svėrimo aktais ir kitas bylos esančiais rašytiniais įrodymais (b.l. 19-20).
Žemesnės instancijos teismas
16. Iš administracinėn atsakomybėn patrauktos ūkininkės J. V. paaiškinimų ir jos parodymų apylinkės teisme matyti, kad dėl darbo su R. S. tarėsi jos vyras A. V., tačiau ji nepaneigė to, fakto, kad žinojo, jog R. S. vežioja iškultus grūdus į supirktuves ir pati buvo pasiūliusi pastarajam sudaryti darbo sutartį, tačiau to nepadarė ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui vieną dieną iki R. S. darbų pradžios.
17. Iš apylinkės teismo posėdyje apklausto A. V. parodymų matyti, kad ūkininkauja jo žmona J. V., o jis dirba jos patarėju. Prašė R. S., kad jis dirbtų ūkyje ir vežtų iškultus grūdus į supirktuves. R. S. sutiko, tačiau darbo sutarties nesurašė, nes žadėjo jam duoti traktorių pasinaudoti savo reikmėms. Jokio atlygio už darbą jam nežadėjo, be to, kas pas jį dirba, mokama 30 Eur už dieną, o ne 40 Eur. Iš R. S. pirko traktoriaus priekabą, mokėjo per kelis kartus, nes nebuvo pinigų. Dabar jau už priekabą yra sumokėta. Jo žmona J. V. žinojo, kad R. S. pas juos ūkyje dirba ir vežioja iškultus grūdus į supirktuves.
18. Iš 2020-10-05 nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0893-1624 bei apylinkės teismo posėdyje apklausto R. S. parodymų matyti, kad dėl darbo pas ūkininkę J. V. jis tarėsi su jos vyru A. V., kurį pažįsta nuo 2016 metų. Jis minėjo A. V., jog norėtų, kad būtų sudaryta darbo sutartis, į ką A. V. jam atsakė, kad žmona neužsiims tokiais dalykais. Grūdus traktoriumi vežiojo apie 10 kartų, vežė į Jonavos ir Ukmergės miestų, Leonpolio kaimo supirktuves, dirbo nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 27 dienos. J. V. matė, kaip jis vežiojo grūdus jai priklausančiu traktoriumi ir žinojo, kad jis dirba jos ūkyje. Už darbą R. S. buvo sutaręs, kad jam bus mokama 40 Eur į dieną, tačiau už darbą su juo pilnai neatsiskaitė, sumokėjo tik apie 300 Eur, pretenzijų dėl neišmokėtos algos daugiau neturi. Taip pat jis Vareikiams pardavė savo priekabą 2020 m. birželio mėnesį, už kurią buvo sutarta sumokėti jam 1900 Eur. Iš karto už priekabą buvo sumokėta 300 Eur, o likusius pinigus žadėjo mokėti, kai bus priduoti grūdai. Sutartu laiku negavęs pinigų už priekabą, kreipėsi į policiją, todėl kažkur spalio ar lapkričio mėnesį buvo sumokėta likusi suma. J. V. traktoriaus savo reikmėms jis nenaudojo. Tikėjosi, kad su juo bus sudaryta darbo sutartis. Tas pačias aplinkybės R. S. patvirtino ir teismo posėdyje.
19. Pagal apylinkės teismo nustatytas aplinkybes J. V. veika teisingai pripažinta nelegaliu darbu (ANK 95 straipsnio 1 dalis). Teismui pateikti dokumentai ir teismo posėdžio metu duoti J. V., A. V. ir R. S. paaiškinimai patvirtina, jog R. S. ūkininkės J. V. ir jos vyro A. V. nurodymu nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 27 dienos vežiojo iškultus grūdus į supirktuves. Buvo sutarta dirbti kiekvieną dieną, nuolat vežant grūdus ir mokant po 40 Eur už kiekvieną dieną. R. S. vykdė J. V., vykdančios individualią žemės ūkio veiklą, ir A. V. nurodymus, kada ir kur tuos grūdus vežti supirkimui. Nustatytų darbo sąlygų R. S. laikėsi, kol nesusižalojo kojos, dėl ko nebegalėjo dirbti. Todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad R. S. pakluso ir dirbo pagal J. V., dirbančios pagal individualią ūkio veiklą, ir jos vyro A. V. nurodytas sąlygas ir tvarką, vykdė konkrečias darbines funkcijas-traktoriumi Massey Ferguson, MF 7720 S, vežiojo iškultus grūdus į grūdų supirktuves, ką byloje liudija ir grūdų priėmimo 2020-08-11, 2020-08-12, 2020-08-13, 2020-08-16, 2020-08-19 ir svėrimo 2020-08-11, 2020-08-11 aktai (b.l. 15-17;19-20), tiekėjo balanso išrašas (b.l. 14), liudytojų R. G., M. R. ir paties R. S. parodymai (b.l.18;21), R. S. gavo dalį darbo užmokesčio - apie 300 Eur, tačiau rašytinė darbo sutartis su R. S. nebuvo sudaryta. Apylinkės teismo pripažintos įrodytomis faktinės pažeidimo aplinkybės buvo nustatytos, įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus ir tiesiogiai teisme ištirtus duomenis, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai, patikrinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus visų bylos duomenų kontekste, todėl nėra pagrindo abejoti teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kaip įrodymų vertinimo rezultato, patikimumu. Pareiškėjos skundo argumentai, kad tarp šalių buvo susiformavę civiliniai teisniai santykiai, o R. S. sumokėta 300 Eur suma nėra atlygis už darbą, o tik yra tik dalis mokesčio už nupirktą iš pastarojo priekabą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir vertintina kaip gynybinė pozicija, siekiant padėti J. V. išvengti administracinės atsakomybės.
20. Dėl pareiškėjos skundo argumentų, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi prieštaringais liudytojo R. S. parodymais ir netinkamai įvertino liudytojo A. V. parodymus, pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4, 5 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno)) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui)) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jei teismų sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-27-942/2020, 2AT-33-303/2020). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Formuojamoje teismų praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, jog kaltė dėl įstatymo uždraustos veikos padarymo nebūtinai turi būti įrodyta tik tiesioginiais įrodymais – ji gali būti grindžiama ir netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, esminis reikalavimas yra tai, kad jie atitiktų įstatymo reikalavimus bei sudarytų nuoseklų įrodomąjį pagrindą, patvirtinantį konkretaus administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes.
21. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra nustatyti visi DK 32 straipsnyje nurodyti darbo sutarties požymiai: buvo susitarimas dėl darbo ir atlyginimo, R. S. ūkininkės J. V. naudai atliko nustatytas funkcijas – 2020 m. rugpjūčio 10-27 dienomis dirbo traktorininku ūkininkės J. V. naudai – vežiojo iš ūkininkės J. V. laukų prikultus grūdus į „Linas Agro“ supirktuves Ukmergėje ir Jonavoje bei supirktuvę Leonpolyje Ukmergės raj. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tarp šalių buvo pavaldumas, kuris pagal DK 32 straipsnio 2 dalį reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Iš bylos duomenų matyti, kad A. V., darbdavio J. V. pritarimu, nurodė R. S., kokie darbai turi būti atlikti, perdavė jo žiniai J. V. priklausantį traktorių Massey Ferguson, MF 7720 S, kontroliavo, kaip vyksta darbas, todėl apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad R. S. 2020 m. rugpjūčio mėn. 10-27 dienomis atliko darbo funkcijas (susitarus dėl darbo ir atlyginimo, dirbo ūkininkės J. V. naudai), darbdaviui (J. V.) prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios nepranešus VSDFV apie šio asmens darbo pradžią. Nagrinėjamu atveju esant byloje nustatytiems pirmiau nurodytiems objektyviems nelegalaus darbo požymiams, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą darbo apmokėjimą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti darbdavys, šiuo konkrečiu atveju tai privalėjo padaryti individualią žemės ūkio veiklą – augalininkystę (grūdinės kultūros ir sodai), ūkio kodas (duomenys neskelbtini), – vykdanti J. V..
22. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020-03-23 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020-03-23 nutarimą palikti nepakeistą, ir pareiškėjos J. V. atstovės advokatės Virginijos Bradulskienės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.