Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2022 m. lapkričio 28 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą, pareiškėjas P. J., dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė) skundu prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. 21R2-(AG2-109/15-2022) ir primti naują sprendimą – pareiškėjo P. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundą atmesti.

Nurodo, jog Komisija 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. 21R2-(AG2-109/15-2022) (toliau – Komisijos sprendimas) tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. AD1-773 „Dėl pakartotinių paklausimų“ (toliau – ir Įsakymas, atsakovės Sprendimas). Įsakymu nuspręsta nenagrinėti P. J. paklausimų dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir gretimybių, siurblinės (duomenys neskelbtini) tariamo neaiškumo teritorijų planavimo projektų sprendinių kontekste.

Atsakovės teigimu, pareiškėjo tikroji siekiamybė yra pakoreguoti savo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas (pasididinti kaimynų ir valstybinės žemės sąskaita). Pareiškėjo taktika – nuolat siųsti savo esme identiškus raštus dėl to paties dalyko įvairioms institucijoms, o ne ginti tariamai pažeistas teises teismine tvarka, aiškiai suvokiant teisminio nagrinėjimo neperspektyvumą ir gręsiančias bylinėjimo išlaidas, ignoruojant atsakovės atsakymuose nurodytas esmines aplinkybes: 1) pareiškėjas neginčijo savo žemės sklypo (bei gretimybių) planavimo pradinių sprendinių; 2) vėliau pareiškėjas pats pasirengė savo žemės klypo teritorijų planavimo sprendinius dėl valstybinės žemės dalies prisijungimo; 3) šiuo metu galiojantys teritorijų planavimo sprendiniai yra galiojantys, nenuginčyti, o pareiškėjo norui pakeisti žemės sklypo ribas (koreguojant ir gretimybių ribas) nėra pagrindo; 4) pareiškėjo ir gretimybėse esančių žemės sklypų ribos planavimo sprendinių pagrindu yra oficialiai registruotos Nekilnojamojo turto registre.

Atsakovė teigia, kad Komisija ignoravo ginčo esmę, t. y. susikoncentravo tik į pareiškėjo nurodytą vieną iš ginčo aspektų – pareiškėjo sklypo (duomenys neskelbtini)gretimybėje esančią siurblinę su sklypu (duomenys neskelbtini) kuri (siurblinė su sklypu) yra tik vienas iš trukdžių pareiškėjui siekiant pasididinti žemės sklypą gretimybių sąskaita. Pagal Komisijos sprendimą turinys (ginčas dėl sklypo padidinimo) aukščiau už formą (gretimybės kaip aspektai, trukdantys ginčo sprendimai). Atkreipia dėmesį, jog dėl siurblinės – perpumpavimo stoties atsakovė buvo atsakiusi dar 2016-11-29 raštu Nr. (31.1.)-RS2-1138, 2019-01-03 raštu Nr. (31.1.)-RS2-2, 2022-01-17 raštu Nr. (31.1)-RS2-36, o 20021-11-25 raštu Nr. (31.1)-RS2-708, 2021-10-21 raštu Nr. (31.1)-RS2-633 ir 2021-05-26 raštu Nr. (31.1)-RS2-330 atsakyta net ir dėl siurblinės projektinės teritorijos, todėl sunkiai suvokiama, kodėl Komisija konstatuoja apie atsakovės atsakymų nebuvimą.

Komisija ignoravo atsakovės Sprendimo pagrindus, kurie nebuvo ginčyti, t. y. Komisija analizavo nurodytų nenuginčytų atsakovės atsakymų turinį ir padarė išvadą, jog atsakovės Sprendime nurodyti atsakymai buvo tariamai neišsamūs. Šiuo atveju Komisija ignoravo faktinę aplinkybę, jog atsakovės atsakymai – administracinės procedūros (kaip Sprendimo pagrindas) nebuvo ginčytos/nuginčytos, todėl yra įsiteisėjusios. Atsakovės nuomone, neaišku ar tariamas Sprendimo neteisėtumas reiškia, jog Sprendimo pagrindai (administracinės procedūros) neteisėtos. Pažymi, jog Komisija savo sprendime nurodė teismų praktiką, pagal kurią atsakymai į pareiškėjų raštus neturi būti tik viename dokumente.

Mano, kad Komisija, įvertinant ilgametį pareiškėjo ir atsakovės susirašinėjimą, nepagrįstai paskutinį pareiškėjo 2022 m. gegužės 30 d. raštą/skundą „suprato“ kaip naujo turinio prašymą, nepagrįstai nurodė, jog „neaišku ir nėra galimybės palyginti, kokius pareiškėjas anksčiau kėlė klausimus“. Priešingai - atsakovė surinko, susistemino ir chronologine tvarka pateikė visą susirašinėjimą su pareiškėju. Komisija nepagrįstai darė išvadą, jog „jokių panašaus pobūdžio atsakymų į pareiškėjo (...) keliamus klausimus nėra“.

Atsakovė nurodo, jog Komisija ignoravo aplinkybę, kad pareiškėjo 2020 m. gegužės 30 d. raštas/skundas buvo dėl neginčyto atsakovės 2022 m. gegužės 25 d. atsakymo Nr. (31.1E)-RS2-363) į pareiškėjo 2020 m. gegužės 17 d. raštą, t. y. Komisija net formaliai daro pažeidimą – savotiškai taiko procedūrą dėl skundo praleisto termino atnaujinimo net nesant prašymo. Šiuo atveju Komisija pastarąją senaties problemą bando spręsti pareiškėjo 2020 m. gegužės 30 d. raštą vertinant kaip „naują“, bet tada Komisija vėl ignoruoja ginčo esmę (plačiau žr. skundo 4 p.).

Pažymi, kad Komisija ignoruoja paties pareiškėjo 2020 m. gegužės 30 d. rašte/skunde nurodytą aplinkybę, jog tai skundas dėl ankstesnio atsakovės atsakymo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog Sprendimo pagrindai - ankstesni atsakovės atsakymai buvo nuginčyti. Atsakovė pateikė visą susirašinėjimą su Seimo kontrolieriumi, iš kurio matyti, jog pareiškėjo nurodytos siurblinės „problematiką“ nagrinėjo Seimo kontrolierius, jam atsakovė teikė visą informaciją. Pažymi, jog po atsakovės pateikto atsiliepimo Komisija paprašė iš atsakovės papildomų duomenų, bet Komisija ignoravo faktinę aplinkybę, jog pareiškėjo iniciatyva dėl siurblinės buvo pradėta administracinė procedūra kitoje institucijoje, todėl neaišku, kokiu pagrindu atsakovė pastarąją turėtų tęsti / baigti. Pareiškėjas nepateikė duomenų, ar Seimo kontrolieriai baigė jo skundo tyrimą.

Atsakovės teigimu, Komisija ne tik “permetė” įrodinėjimo pareigą atsakovei, bet savo Sprendimo formuluotėse suponavo mintį, jog pareiškėjo nurodyti teiginiai yra pagrįsti, t. y. yra/galioja kažkokia siurblinės projektinė teritorija (nors pareiškėjo žemės sklypo ribos buvo keičiamos paties pareiškėjo inicijuotais teritorijų projektiniais sprendiniais), pareiškėjas patiria kažkokią žalą (nors jokių pagrindimų ar skaičiavimų nebuvo pateikta), siurblinė lyg ir neteisėtai stovi, todėl ją būtina iškelti (nors siurblinė registruota nuo 2000 m. ir nėra jokių duomenų dėl pastarosios tariamo neteisėtumo, siurblinės svetimos nuosavybės faktas neturi reikšmės (nors atsakovė pateikė pareiškėjui ir duomenis dėl siurblinės nuosavybės) ir t. t. Atkreipia dėmesį, jog ankstesniuose raštuose pareiškėjas būtent ir rašė dėl kaimyno sklypų tariamai neteisingų ribų (pvz. ir 2018-11-27 raštas), todėl darytina išvada, jog „išnaudojus kaimynų ribų argumentus“, pradėtas naudoti siurblinės argumentas, ir tikėtina, vėliau vėl bus naudojamas „kaimynų ribų argumentas“.

Pareiškėjo skundas vertintinas kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis, siekiant įkyrumu išprovokuoti atsakovę tenkinti pareiškėjo nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus, pareiškėjui apsimetant, jog siurblinės nuosavybės faktas nereikšmingas / nesuprantamas. Vien tai, jog situacija pareiškėjo netenkina, negali būti pagrindu pripažinti, kad atsakovės Sprendimas yra neteisėtas ir nemotyvuotas. Siekiant išvengti painiavos/dubliavimosi, šiame skunde atsakovė nekartoja Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui (toliau – ir Seimo kontrolierius) pateiktų motyvų, pareiškėjas yra Seimo kontrolieriaus informuotas apie jo paties inicijuotos administracinės procedūros rezultatus.

Atkreipia dėmesį, jog atsakovei tenkinus pareiškėjo 2022 m. balandžio 29 d. prašymą dėl susitikimo, pasibaigus susitikimui pareiškėjas ir vėl pateikė tariamą paklausimą. Pareiškėjo veiksmų ciniškumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad pareiškėjas jau susitikime turėjo / pademonstravo pasirengęs tariamą paklausimą, todėl po susitikimo pakoregavo/papildė savo tariamo prašymo datą iš gegužės 10 d. į 17 d. Daro išvadą, jog pareiškėjui nereikia atsakymų, o savo raštais jis tiesiog siekia papildomai pasididinti savo žemės sklypą kaimynų ir valstybės sąskaita. Komisija pastarąjį susitikimą vertino kaip neaiškaus turinio, nors pareiškėjas to nenurodė.

Pareiškėjui raštai buvo siunčiami registruotais laiškais, pareiškėjas savo raštuose nurodo, jog atsakovės raštai gauti, bet jo netenkina atsakymai.

Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovės skundo netenkinti, palikti galioti Komisijos sprendimą. Nurodo, kad jo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos buvo perregistruotos tris kartus ir ne pagal pirminius planavimo dokumentus, o pagal klaidingai paruoštą detalųjį planą 2008-2009 m. Pareiškėjas teigia, kad pateikta daug “tuščių atsakymų”, bet jais nėra atsakyta į jo klausimus.

Pareiškėjas teigia, kad jis turi teisę žinoti, pagal kokį principą buvo sumažintas jo žemės sklypas 1993 m., kas pakeitė pareiškėjo žemės sklypo ribas 1998 m., kas ir kokiu tikslu teritorijos (duomenys neskelbtini) adresą pakeitė klaidingu adresu (duomenys neskelbtini) ir kt. Pareiškėjo teigimu, šiuo metu neatstatytos jo žemės sklypo ribos.

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovę: grąžinti jam neteisėtai “aneksuotą” žemės sklypo dalį 0,03 ha (duomenys neskelbtini)teritorijoje pagal 1994 m. sausio 19 d. pirkimo- pardavimo sutartį; atstatyti žemės sklypo ribas (duomenys neskelbtini)į pradinę padėtį; įpareigoti atsakovę pašalinti neteisėtus statinius iš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) “anuliuoti” klaidingai pakeistą (duomenys neskelbtini) adresą į (duomenys neskelbtini) adresą.

Pareiškėjas prašo išreikalauti iš atsakovės jo nurodytus raštus.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovės skundą ir prašė jį tenkinti.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė atsakovės skundą atmesti. Jis paaiškino, jog šiuo metu nori, kad atsakovė pateiktų jam išsamų atsakymą pagal Seimo kontrolierių raštą dėl jo skundo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas yra kilęs dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. AD1-773 „Dėl pakartotinių paklausimų“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. 21R2-(AG2-109/15-2022), kuriuo tenkintas pareiškėjo P. J. skundas ir panaikintas minėtas atsakovės Įsakymas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Komisija išnagrinėjo ginčą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. AD1-773, kuriuo nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo paklausimų dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)ribų ir gretimybių, siurblinės (duomenys neskelbtini), tariamo neaiškumo teritorijų planavimo projektų sprendinių kontekste, teisėtumo. Šis Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 ir 3 punktais, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, 29 punktu, įvertinus P. J. pakartotinius, savo esme identiškus paklausimus dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir gretimybių, siurblinės (duomenys neskelbtini), tariamo neaiškumo teritorijų planavimo projektų sprendinių kontekste, į kuriuos jau buvo atsakyta 2022-01-10 raštu Nr. (31.1)-RS2-26, 2022-01-10 raštu Nr. (31.1)-RS2-25, 2022-01-17 raštu Nr. (31.1)-RS2-36, 2022­02-07 raštu Nr. (31.1)-RS2-87, 2022-02-22 raštu Nr. (31.4)-RS2-128, 2022-04-05 raštu Nr. (31.1)- RS2-236, 2022-04-20 raštu Nr. (31.1)-RS2-279, 2022-05-17 nuo ~15:00 val. iki ~15:30 val. vykusio tiesioginio susitikimo metu (pastarajame dalyvavo: P. J., Savivaldybės administracijos direktorius G. N., Teisės skyriaus vedėjas A. K., Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas L. A. ir Žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė A. T.), 2022-05-25 raštu Nr. (31.1E)-RS2-363.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją. IAGNTĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Komisija ir jos teritoriniai padaliniai: Kauno apygardos skyrius, Klaipėdos apygardos skyrius, Panevėžio apygardos skyrius ir Šiaulių apygardos skyrius.

IAGNTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga. IAGNTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija. IAGNTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. IAGNTĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų (1 punktas); administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką (2 punktas). Komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai (IAGNTĮ 5 straipsnio 4 dalis).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad Komisijai yra suteikta teisė nagrinėti ne bet kokius ginčus, o tik administracinius ginčus pagal asmenų ar viešojo administravimo subjektų skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, inter alia (be kita ko), jeigu tie administraciniai ginčai nepriskirti administracinių teismų kompetencijai ABTĮ nustatyta tvarka, arba jeigu minėtiems ginčams įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos. Iš apžvelgto teisinio reglamentavimo taip pat matyti, kad Komisijos priimti sprendimai tiesiogiai skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas 2022 m. gegužės 17 d. prašymu (Komisijos bylos 1 t., b. l. 24-25) kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas spręsti klausimą dėl fekalijų perpumpavimo siurblinės Nr. 23 perkėlimo į projektinę teritoriją arba dėl jos daromos žalos kompensavimo. Pareiškėjas teigia, kad negauna atsakymo kur dingo 1993 m. gruodžio 15 d. ”praplėsto” sklypo 300 kv. m.

Atsakovė 2025 m. gegužės 25 d. raštu Nr. (31.1E)-RS2- 363 (Komisijos bylos 1 t., b. l. 22-23) pareiškėjui nurodė, kad jam buvo atsakyta 2022 m. sausio 10 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-26, 2022 m. sausio 10 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-25, 2022 m. sausio 17 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-36, 2022 m. vasario 7 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-87, 2022 m. vasario 22 d. raštu Nr. (31.4)-RS2-128, 2022 m. balandžio 5 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-236, 2022 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-279 bei 2022 m. gegužės 17 d. nuo ~15:00 val. iki ~15:30 val. vykusio tiesioginio susitikimo metu, kuriame dalyvavo: pareiškėjas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius G. N., Teisės skyriaus vedėjas A. K., Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas L. A. ir Žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė A. T.. Minėtas susitikimas vyko pareiškėjo prašymu.

Pareiškėjas, gavęs iš atsakovės 2022 m. gegužės 25 d. raštą Nr. (31.1E) RS2-363, 2022 m. gegužės 30 d. prašymu dar kartą kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, jog 2022 m. gegužės 17 d. prašyme pirmą kartą atsakovei pateikė naują ir kitokio pobūdžio klausimą, t. y. skubiai spręsti siurblinės iškėlimo į projektinę teritoriją arba spręsti dėl jos daromos žalos kompensavimo klausimą (1 t., b. l. 21). Taip pat prašė atsakyti, kas bus daroma dėl esamos padėties ištaisymo, šalinant padarytus pažeidimus.

Atsakovė skundžiamu Įsakymu nusprendė nenagrinėti pareiškėjo paklausimų dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir gretimybių, siurblinės (duomenys neskelbtini), tariamo neaiškumo teritorijų planavimo sprendinių kontekste (Komisijos bylos 1 t., b. l. 19). Skundžiamo Įsakymo teisiniu pagrindu nurodė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau - ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 875, 29 punktą. Faktiniu Įsakymo priėmimo pagrindu nurodė, jog į pakartotinius ir savo esme identiškus pareiškėjo paklausimus buvo atsakyta 2022 m. sausio 10 d. raštu Nr. (31.1) RS2-26, 2022 m. sausio 10 d. raštu Nr. (31.1) RS2-25, 2022 m. sausio 17 d. raštu Nr. (31.1) RS2-36, 2022 m. vasario 7 d. raštu Nr. (31.1)RS2-87, 2022 m. vasario 22 d. raštu Nr. (31.4) RS2-128, 2022 m. balandžio 5 d. raštu Nr. (31.1) RS2-236, 2022 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (31.4) RS2-279 (toliau - ir Raštai) ir 2022 m. gegužės 17 d. nuo 15.00 val. iki 15.30 val. vykusio tiesioginio susitikimo metu, kuriame dalyvavo: pareiškėjas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius G. N., Teisės skyriaus vedėjas A. K., Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas L. A. ir Žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė A. T.) ir 2022 m. gegužės 25 d. raštu Nr. (31.1E)-RS2-363.

Komisijos bylos medžiaga nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2022 m. sausio 10 d. raštuose Nr. (31.1) RS2-25/26 pareiškėjui nurodė, jog jam buvo atsakyta 2017 m. liepos 25 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-654, 2017 m. gegužės 2 d. raštu Nr. (31.1)RS2-343, 2016 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-1138 ir 2021 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-768 (1 t., b. l. 141-142).

Pareiškėjas 2022 m. sausio 17 d. raštu Nr. (31.1) RS2-36 informuotas, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, siurblinė (duomenys neskelbtini) (esanti (duomenys neskelbtini) gretimybėje), buvo pastatyta 1997 m., kurios paskutiniai kadastro duomenys užfiksuoti 1999 m. lapkričio 4 d. Pažymėjo, kad pagal oficialius Nekilnojamojo turto registro duomenis, nuo to laiko neužfiksuoti kokie nors siurblinės perkėlimo ir/ar kiti statybos darbai (Komisijos byla 11., b. l. 74-79). Prie to rašto pridėtas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. sausio 14 d. išrašas bei 2022 m. sausio 14 d. žemėlapis-siurblinė.

Pareiškėjui skirtame 2022 m. vasario 7 d. rašte Nr. (31.1) RS2-87 nurodyta, jog jam dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir gretimybių / siurblinės buvo atsakyta 2022 m. sausio 10 d. raštu Nr. (31.1) RS2-26 ir 2022 m. sausio 10 d. raštu Nr. (31.1) RS2-25 (1 t., b. l. 57-58).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 22 d. rašte Nr. (31.4) RS2-128 nurodyta, jog jam buvo atsakyta 2022 m. sausio 10 d. raštu Nr. (31.1) RS2-26, 2022 m. sausio 10 d. raštu Nr. (31.1)RS2-25, 2022 m. sausio 17 d. raštu Nr. (31.1)RS2-36, 2022 m. vasario 7 d. raštu Nr. (31.1) RS2-87 (1 t., b. l. 41-42).

Pareiškėjui skirtame 2022 m. balandžio 5 d. rašte Nr. (31.1) RS2-236 bei 2022 m. balandžio 20 d. rašte Nr. (31.4) RS2-279 taip pat remiamasi 2022 m. sausio 10 d. raštu Nr. (31.1) RS2-26, 2022 m. sausio 10 d. raštu Nr. (31.1)RS2-25, 2022 m. sausio 17 d. raštu Nr. (31.1)RS2-36, 2022 m. vasario 7 d. raštu Nr. (31.1) RS2-87, 2022 m. vasario 22 d. raštu Nr. (31.4) RS2-128, 2022 m. balandžio 5 d. raštu Nr. (31.1) RS2-236 (1 t., b. l. 29-30, 32-33).

Komisija 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendime nurodė, kad iš minėtų atsakovės raštų turinio matyti, jog pareiškėjas siekė gauti atsakymus į klausimus, susijusius su siurblinės pastatymo vieta, adreso pakeitimo aplinkybėmis, dabartinių koordinačių pateikimu ir kt. Komisija konstatavo, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 30 d. prašymu kėlė naujo pobūdžio klausimus, t. y., prašydamas skubiai spręsti siurblinės iškėlimo į projektinę teritoriją arba spręsti jos daromos žalos kompensavimo klausimą ir atsakyti, kas bus daroma dėl esamos padėties ištaisymo, šalinant padarytus pažeidimus, todėl skundžiamas Įsakymas neatitinka pareiškėjo 2022 m. gegužės 30 d. prašymo esmės. Skundžiamame Įsakyme nepaaiškinta į kurių pareiškėjo prašymų klausimus ir kokiais konkrečiais raštais jam buvo atsakyta ankstesniais atsakymais, nepateikta bent minimali informacija, susijusi su pareiškėjo prašyme keliamais klausimais. Komisija nurodė, jog skundžiamas Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų bendrųjų reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui, todėl yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. Įsakymo panaikinimo teisinė pasekmė yra ta, jog atsakovei kyla pareiga iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gegužės 30 d. prašymą.

Teismas pažymi, jog Komisijos byloje yra duomenys apie Klaipėdos mieėsto savivaldybės administracijos atsakymus pareiškėjui į jo prašymus ir skundus nuo 2016 m.

Atsakovė 2016 m. lapkričio 29 d. raštu pareiškėjui atsakė dėl kanalizacijos perpumpavimo stoties (Komisijos bylos 1 t., b. l. 136-137). Nurodyta, jog kanalizacijos perpumpavimo stotis yra registruota Neklinojamojo nturto registre ir nuosavybės teise priklauso AB „Klaipėdos vanduo“. Minėto atsakymo 5 pastraipoje nurodyta, jog atstumas nuo kanalizacijos perpumpavimo stoties (duomenys neskelbtini)iki pareiškėjo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)yra 20 m., todėl gyvenamasis namas į kanalizacijos perpumpavimo stoties apsaugos zoną nepatenka, o dalyje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuri patenka į kanalizacijos perpumpavimo stoties apsaugos zoną, nedraudžiama sodinti medžius ir krūmus be tinklus eksploatuojančių įmonių suderinimo. Nurodytos ir kitos aplinkybės bei konstatuota, jog pareiškėjo prašymas dalyje dėl nuotiekų siurblinės iškėlimo yra nepagrįstas. Pareiškėjui atsakyta ir dėl naujos kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarkos.

Atsakovė 2017 m. gegužės 2 d. raštu (Komisijos bylos 1 t., b. l. 134-135) pareiškėjui atsakė į jo prašymą dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir kanalizacijos perpumpavimo siurblinės pastatymo (duomenys neskelbtini)teisėtumo. Minėtu raštu nurodyta, jog detalusis planas dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini) patvirtintas Klaipėdos mieėsto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. AD1-121. Nurodyta, jog detaliojo plano rengimo metu buvo patikslintos žemės sklypų (duomenys neskelbtini)ribos taip, kad sutaptų su esamomis tvoromis ir būtų išlaikyti tie patys sklypų dydžiai. Paaiškinta detaliojo plano svarstymo ir tvirtinimo tvarka.

Atsakovė 2017 m. liepos 25 d. raštu (Komisijos bylos 1 t., b. l. 122-124) pareiškėjui atsakė į jo prašymą dėl žemės sklypo ribų. Nurodyta, jog pareiškėjas buvo informuotas apie detaliojo plano dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini) svarstymo su visuomene pradžią ir galimybę susipažinti su parengto detaliojo plano sprendiniais ir teikti savo pasiūlymus; pareiškėjas nedalyvavo baigiamajame viešo su visuomene svarstymo etape. Nurodytas pareiškėjui 1991 m. suteikto žemės sklypo dydis ir kitos aplinkybės. Pareiškėjas prašė atstatyti sklypo ribas į 1995 m. padėtį. Pareiškėjui atsakyta, jog patenkinus jo pageidavimą, ūkinis pastatas atsidurtų už sklypo ribos, o šiaurinėje pusėje tvora atsidurtų žemės sklype (duomenys neskelbtini). Atsakyta, jog atkelti tik pareiškėjo žemės ribas, nepažeidžiant gretimų sklypų savininkų ar naudotojų interesų, nėra galimybės. Pakartotinai paaiškinta detaliojo plano parengimo aplinkybės ir kt.

Pareiškėjui dėl detaliojo plano viešo svarstymo atsakyta ir atsakovės 2008 m. balandžio 28 d. raštu (Komisijos bylos 1 t., b. l. 125).

2018 m. sausio 8 d. raštu (Komisijos bylos 1 t., b. l. 118) pareiškėjui atsakyta, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos nustatytos pagal teritorijos detalųjį planą, yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir jų keisti nėra galimybės, nes visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginėyti įstatymų nustatyta tvarka bei nurodytos įstatymų nuostatos. Paaiškinta dėl šaligatvio plytelių (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų ribose.

Atsakovė 2019 m. sausio 3 d. raštu pareiškėjui atsakė į jo prašymus dėl jo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) patikros (apžiūros) vietoje ir nurodė, jog toks klausimas priskirtas ne savivaldybės kompetencijai, o Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Atsakyme paminėta, jog iš daug kartų pareiškėjo teiktų raštų supranta, kad pareiškėjo netenkina detaliojo plano sprendinys dėl

jo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų koregavimo. Nurodyta į ką buvo atsižvelgta priimant detaliojo plano sprendinį dėl minėto pareiškėjo žemės sklypo. Nurodyta, kad dėl nuotekų siurblinės statybos teisėtumo pareiškėjui buvo atsakyta 2016 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (31.1.)-RS2-1138 “Dėl kanalizacijos perpumpavimo stoties”.

Atsakovė 2020 m. spalio 22 d. raštu (Komisijos bylos 1 t., b. l. 112) pareiškėjui atsakė, jog neturi duomenų apie pareiškėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padidinimą iki 1200 kv. m., primintos aplinkybės dėl žemės sklypo pareiškėjui suteikimo. Nurodyta, jog dėl nuotekų siurblinės statybos teisėtumo pareiškėjui buvo atsakyta 2016 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (31.1.)-RS2-1138 “Dėl kanalizacijos perpumpavimo stoties”, o statybų teisėtumo klausimus nagrinėta Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Taip pat nurodyta, jog pareiškėjo teiginys, kad siurblinė yra jam priklausančiame žemės sklype, yra neteisingas. Pareiškėjo žemės sklype (duomenys neskelbtini) siurblinės nėra. Nurodyta, jog Administracija neturi duomenų apie siurblinės perkėlimą iš (duomenys neskelbtini); siurblinė yra žemės sklype (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, jog Administracija neturi duomenų, kad adresas (duomenys neskelbtini) kada nors buvo (duomenys neskelbtini).

Atsakovė 2021 m. spalio 21 d. raštu (Komisijos bylos 1 t., b. l. 85-86) pareiškėjui išsamiai atsakė į jo pasiūlymus dėl detaliojo plano koregavimo.

Atsakovė 2021 m. lapkričio 25 d. raštu (Komisijos bylos 1 t., b. l. 81-82) pareiškėjui atsakė į jo raštą dėl detaliojo plano koregavimo.

Iš Komisijos bylos matyti, jog pareiškėjas dėl siurblinės, esančios (duomenys neskelbtini)gretimybės, kreipėsi į Seimo kontrolierių. Seimo kontrolieriaus ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos susirašinėjimas dėl pareiškėjo skundų yra Komisijos byloje – b. l. 35-36, 39-40, 48, 74-79. Atsakovė Seimo kontrolieriui ir pareiškėjui su 2022 m. sausio 17 d. atsakymu pateikė ir 2022-01-14 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą dėl siurblinės (duomenys neskelbtini) bei 2022-01-14 siurblinės (duomenys neskelbtini) žemėlapį. dėl siurblinės. Atsakovės atsakymai Seimo kontrolieriui yra pateikti ir pareiškėjui. Šią aplinkybę pareiškėjas pripažino teismo popsėdžio metu, tačiau teigė, kad atsakovė atsakė nepilnai ir ne į visus Seimo kontrolieriaus raštus.

Teismas pažymi, jog atsakovės atsakymai Seimo kontrolieriui nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl teismas neaptaria pareiškėjo teiginių dėl atsakovės atsakymų Seimo kontrolieriui.

Pareiškėjui į įvairius klausimus dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atsakė ir Nacionalinė žemės tarnyba (Komisijos bylos 1 t., b. l. 101-102). Minėtame rašte nurodyta, jog NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius pareiškėjui ne kartą teikė minėto žemės sklypo plano kopijas. Su atsakymu pateikti įvairūs priedai.

Liteko – Lietuvos teismų informacinės sistemos – duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas P. J. kreipėsi su skundu į teismą, nurodydamas, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius išnagrinėjo jo 2019 m. lapkričio 18 d. ir 2019 m. gruodžio 2 d. skundus bei 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu juos tenkino iš dalies, t. y. panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. (31.1)-RS2-535 ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti jo 2019 m. spalio 3 d. skundą. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Su šia Komisijos sprendimo dalimi nesutinka, nes nebuvo įsigilinta į ginčo esmę ir šioje dalyje priimtas neteisėtas sprendimas. Pareiškėjas teismą prašo (cituojama kaip skundo tekste): 1) panaikinti 2008/2009 paruoštą detalųjį planą kaip nereikalingą ir klaidingai paruoštą; 2) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją skubiai iškelti fekalų perpumpavimo sistemą Nr. 23 į jos projektinę teritoriją (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją atstatyti pareiškėjo žemės sklypo ribas į 1995 m. gegužės 11 d. padėtį pagal pareiškėjo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P21/93-0143; 4) dėl padarytos nusikalstamos veikos medžiagą perduoti teisėsaugos pareigūnams (Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų byla Nr. I3-2501-583/2020).

Teismas 2020 m. sausio 17 d. nutartimi minėtoje byloje išsamiai išaiškino ir nurodė pareiškėjui, kokie yra pateikto skundo trūkumai ir kaip juos reikia pašalinti, teismas netgi detaliai nurodė, kaip turėtų būti formuluojamas skundo į teismą dalykas, kokie procesiniai veiksmai atliekami ir kokie turi būti teikiami dokumentai šalinant skundo trūkumus. Teismas 2020 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. J. skundą ir patikslintą skundą, nes jis per teismo nustatytą terminą tinkamai nepašalino skundo trūkumų (administracinė byla Nr. I3-2501-583/2020).

Kaip jau minėta, pareiškėjas 2022 m. gegužės 17 d. prašymu (Komisijos bylos 1 t., b. l. 24-25) kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas spręsti klausimą dėl fekalijų perpumpavimo siurblinės Nr. 23 perkėlimo į projektinę teritoriją arba dėl jos daromos žalos kompensavimo. Pareiškėjas teigia, kad negauna atsakymo kur dingo 1993-12-15 ”praplėsto” sklypo 300 kv. m. Pareiškėjas, gavęs iš atsakovės 2022 m. gegužės 25 d. raštą Nr. (31.1E) RS2-363, 2022 m. gegužės 30 d. prašymu dar kartą kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, jog 2022 m. gegužės 17 d. prašyme pirmą kartą atsakovei pateikė naują ir kitokio pobūdžio klausimą, t. y. skubiai spręsti siurblinės iškėlimo į projektinę teritoriją arba spręsti dėl jos daromos žalos kompensavimo klausimą (1 t., b. l. 21). Atsakovė skundžiamu Įsakymu nusprendė nenagrinėti pareiškėjo paklausimų dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir gretimybių, siurblinės (duomenys neskelbtini), tariamo neaiškumo teritorijų planavimo sprendinių kontekste (Komisijos bylos 1 t., b. l. 19).

Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 875, 29 punkte

nurodyta, kad prašymai ir skundai gali būti nenagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais, taip pat kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, kai paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Iš teismo sprendime nurodytų faktinių duomenų matyti, kad atsakovė į analogiškus pareiškėjo skundus dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų koregavimo, detaliojo plano dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir įvairių siurblinės (duomenys neskelbtini) klausimų atsakinėja nuo 2016 m., Atsakovė dar 2016 m. lapkričio 29 d. raštu pareiškėjui atsakė jog pareiškėjo prašymas dalyje dėl nuotiekų siurblinės iškėlimo yra nepagrįstas. (Komisijos bylos 1 t., b. l. 136-137). Pareiškėjo prašymuose ir skunduose kartojasi jo nurodytos aplinkybės ir prašymai. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui pateikus išsamius atsakymus (žr. Komisijos bylos l. 35-36), Tai, kad pareiškėjas nurodė, jog prašo “skubiai spręsti siurblinės iškėlimo į projektinę teritoriją arba spręsti dėl jos daromos žalos kompensavimo klausimą” nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėjo prašyme nurodytos naujos aplinkybės ir/ar naujas reikalavimas, į kurį atsakovė nėra atsakiusi. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jis neprašo iš atsakovės žalos atlyginimo Be to, jeigu areiškėjas mano, kad tariamai jam padaryta kokia nors žala, jis privalo nurodyti žalos dydį, žalos padarymo laikotarpį ir kitas reikšmingas aplinkybes bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 6 d. įsakymas Nr. AD1-773, kuriuo nuspęsta nenagrinėti minėtų pareiškėjo paklausimų dėl to, kad į juos atsakyta Įsakyme nurodytais atsakovės raštais, yra pagrįstas, todėl tenkinamas atsakovės skundas - naikinamas Komisijos 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas Nr. 21R2-(AG2-109/15-2022), kuriuo tenkintas pareiškėjo P. J. skundas ir panaikintas minėtas Įsakymas, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovės skundą teismo prašo įpareigoti atsakovę: grąžinti jam neteisėtai “aneksuotą” žemės sklypo dalį 0,03 ha (duomenys neskelbtini) teritorijoje pagal 1994 m. sausio 19 d. pirkimo- pardavimo sutartį; atstatyti žemės sklypo ribas (duomenys neskelbtini)į pradinę padėtį; įpareigoti atsakovę pašalinti neteisėtus statinius iš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) “anuliuoti” klaidingai pakeistą (duomenys neskelbtini) adresą į (duomenys neskelbtini)adresą. Pareiškėjas prašo išreikalauti iš atsakovės jo nurodytus raštus. Kaip jau nurodyta, šios bylos ginčo objektas yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. AD1-773 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, Pareiškėjas šioje byloje negali kelti naujų reikalavimų, todėl teismas minėtų pareiškėjo reikalavimų nesprendžia.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą:

panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. 21R2-(AG2-109/15-2022), kuriuo tenkintas pareiškėjo P. J. skundas ir panaikintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 6 d. įsakymas Nr. AD1-773 „Dėl pakartotinių paklausimų“;

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo P. J. skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. AD1-773 „Dėl pakartotinių paklausimų“ panaikinimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.