Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-02331-23 ir baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, teistas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje, 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi atidėtas 2 metams, paskyrus auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojus būti namuose nuo 20 val. iki 6 val., dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą; 2021 m. birželio 21 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. Š. 2023 m. sausio 15 dieną, apie 16 val. 30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, kilusio žodinio konflikto metu su A. G., tyčia du kartus kumščiu sudavė jam į nugaros sritį, taip savo šeimos nariui – nukentėjusiajam A. G. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

2. Kaltinamojo V. Š. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

3. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. Š. nurodė, kad A. G. yra jo mamos D. G. sutuoktinis. Jis mamos ir A. G. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno maždaug nuo 2022 m. birželio mėnesio vidurio. Šiuo metu pas juos nebegyvena, nes po įvykio, tiksliau 2023 m. sausio 17 d. iš jų namų išsikraustė, išsinuomojo butą kitu adresu. A. G. yra jo patėvis maždaug 11 metų. Nors augo su juo, tačiau jų santykiai nėra artimi, pikto ant jo tik dėl to, kad šis puldinėdavo prieš jo mamą. Nėra matęs, kad ją muštų, tačiau labiau psichologiškai mamą paveikdavo, t. y. plūsdavo ją necenzūriniais žodžiais ir grasindavo smurtu. Įvykio dieną, tai yra 2023 m. sausio 15 d., kiek tiksliai buvo valandų nepamena, bet jau buvo vakaras, galėjo būti apie 16.30 val., jis buvo savo kambaryje ir girdėjo, kaip mama ir A. G. pykosi. Šis buvo girtas, plūdo mamą necenzūriniais žodžiais, mama varė jį lauk, šis nėjo. Jis stengėsi nesikišti, nėjo iš savo kambario tol, kol mama neatėjo. Ji pasakė, kad A. G. norėjo kibiru ją perpilti, nežino tiksliai, ar tai reiškia juo suduoti, ar tiesiog kibire buvusiu skysčiu perlieti. Ji jo paprašė A. G. išvaryti iš namų. Kai jis nuėjo jo varyti lauk iš namų, šis buvo virtuvės kambaryje, prie durų. Jis pirmiausiai jam pasakė: „eik lauk“ ir pirštu parodė į duris. Ar šis jam ką pasakė, jis nepamena, gal kažką ir sumurmėjo, bet buvo labai girtas ir pamatė, kaip pasiėmė šepetį grindims šluoti, buvusį prie krosnies. Paėmęs šepetį jį pakėlė, jį paėmė už medinio koto, jo šluojama dalis buvo į grindų pusę, kažką jis pasakė, tik nesuprato ką, bet suprato, kad ketina tuo šepečiu jam suduoti, nes dar žengė žingsnį jo link, bet po to sukosi link pečiaus tą šepetį padėti, o jis tuo metu čiupo jam iš už nugaros už striukės pečių srityje ir lenkė prie grindų. Nesuklupusia jam sudavė du kartus kumščiu į galvos sritį, vietoje tarp sprando ir pakaušio, smūgiai buvo vidutiniški, bet A. G. galėjo sukelti fizinį skausmą. O kai A. G. parklupo ant grindų, dar du kartus sudavė jam kumščiu į nugarą, į stuburo vietą, kažkur tarp menčių, smūgius sudavė vidutinio stiprumo, bet skausmą sukelti galėjo. A. G. muistėsi, nes buvo jį prispaudęs prie grindų ir šiek tiek palaikė. Kai šis aprimo, suėmė jį iš už nugaros už striukės ir išstūmė pro virtuvės duris ir šias užkabino kabliu. A. G. išėjo, mama kvietė policiją, bet vėliau jis su operatore kalbėjo. Policija atvažiavo. A. G. jam turi pretenzijų, kad šis jį sumušė. Kaltu jis prisipažįsta tik dėl to, kad A. G. sudavė į nugarą ir galvos sritį, tačiau savo kakta jam į kaktą tikrai netrenkė. Iš viso A. G. į veido sritį jokių smūgių nesudavė. Jis mano, kad tuo metu kai A. G. lenkė prie grindų, šis kaktos susižaloti negalėjo, nes jo veidas grindų nesiekė, o kur jis galėjo nusibrozdinti kaktą jis nežino. Iki įvykio nematė, kad A. G. kakta būtų nebrozdinta. Išstumtas pro virtuvės duris jis negriuvo, todėl tikrai nežino kaip galėjo atsirasti sužalojimai jo kaktoje. Kaltu jis prisipažįsta iš dalies, labai gailisi smurtavęs prieš A. G., taip pat gailisi, kad iš karto nekvietė policijos. Įvykio metu buvo blaivus. Šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini).

3.1. Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. Š. nurodė patvirtinantis savo anksčiau duotus parodymus. Nuoširdžiai gailisi smurtavęs prieš patėvį. Sutiktų, kad ikiteisminis tyrimas būti baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nukentėjusysis A. G. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nurodė, kad 2023 m. sausio 15 d., apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, gulėdamas kambaryje, lovoje pasakė kažką negero, nepamena ką žmonos D. G. sūnui V. Š., kuris gyvena kartu su jais. Atsikėlė iš lovos ir ketino eiti į lauką parūkyti, kai kambaryje V. Š. priėjo prie jo ir savo kakta jam 1 kartą gana smarkiai smogė į kaktą. Jis iš kambario įėjo į virtuvę, tuomet V. Š. stovėdamas jam už nugaros, 2 kartus stipriai smogė jam į nugarą, ties stuburo viduriu. Paskui savo alkūnę pakišo jam po kaklu ir taip ištempė jį į koridorių. Jis iš koridoriaus išėjo į lauką. Dėl suduoto smūgio į kaktą, dešinės pusės antakį, patirtą skausmą 10 balų skalėje vertina 7 balais. Antakis ir dabar yra nežymiai patinęs, dar juntamas skausmas. Virš minėto antakio yra du nežymūs nubrozdinimai, mano, kad jie atsirado nuo smūgio į kaktą, nes iki to laiko nebuvo. Dėl smūgių į nugarą jam buvo sukeltas 10 balų skausmas, nugarą skauda ir dabar. Dėl tempimo už kaklo į koridorių, jam skausmas sukeltas nebuvo. Dėl šio įvykio pareiškimą rašyti atsisako, į medicininę ekspertizę važiuos. Žmona buvo namuose, ar ji matė, kaip jį mušė jos sūnus, jis nežino. Civilinį ieškinį dėl sukelto fizinio skausmo reiškia 200 eurų sumai.

4.1. Papildomai apklaustas nukentėjusysis A. G. dėl sužalojimo kaktoje nurodė nežinantis, kaip ir kuriuo metu jam buvo padarytas nubrozdinimas kaktoje. Iki konflikto su posūniu V. Š. jam jokių skausmų nebuvo ir jokių nubrozdinimų. Kad jam skauda kaktą, pajuto tik kitą dieną, atsikėlęs ryte. Policijos pareigūnams teigė, kad V. Š. savo kakta jam smogė į kaktą, bet tuo nebuvo visiškai tikras, jis norėjo pasakyti, gal smogė, bet kažkodėl pasakė, kad smogė. Iš tiesų jis nepamena tokio fakto, kad šis jam būtų smogęs savo kakta jam į kaktą. Jis gerai pamena smūgius į nugarą – buvo du smūgiai, kuo – nežino, bet iš stiprumo spėja, kad kumščiu. Dėl šių jis patyrė skausmą iš karto. Kad posūnis jam sudavė į galvos sritį, tarp sprando ir pakaušio, jis tikrai nepamena, jokio skausmo nejuto, todėl mano, kad jei šis jam ir sudavė, dėl to jis jokio fizinio skausmo nepatyrė. Dėl civilinio ieškinio nori pasakyti, kad pirmos apklausos metu nurodė dėl sukelto fizinio skausmo patyręs 200 eurų moralinę žalą, tačiau jis civilinį ieškinį reikšti atsisako ir V. Š. jam žalos neturi atlyginti, jį pateikė tik dėl to, kad buvo supykęs ant V. Š.. Jis įvykio dieną buvo labai stipriai išgėręs alkoholio, ne visas įvykio aplinkybes gerai pamena. Pamena, kad pirmiausia žodinis konfliktas vyko tarp jo ir žmonos, kuri jį varė lauk iš namų. Vėliau įsikišo ir jos sūnus, kuris taip pat jį varė lauk iš namų. Konflikto metu šis jį pargriovė ant grindų, laikė prie jų prispaudęs ir sudavė du kartus į nugaros sritį. Jis fizinį skausmą pajuto tik tuo metu, kai jam smūgiavo. Ar galėjo kaktą nusibrozdinti prispaustas prie grindų, ar kur atsitrenkęs, kai V. Š. jį stūmė lauk pro duris, jis nežino. Nepamena, kad būtų kur griuvęs ar atsitrenkęs iki atvykstant policijos pareigūnams. Dar laukdamas jų kieme gėrė alų. Jis V. Š. neturi jokių pretenzijų, civilinio ieškinio atsisako, jo neteiks. V. Š. šiuo metu gyvena kitu adresu, iš jų namų išsikraustė, todėl jis su juo nebeturi jokių reikalų.

5. Liudytoja D. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2023 m. sausio 15 d., apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), namuose neblaivus vyras A. G. gulėjo lovoje. Ji jam pasakė eiti miegoti, sakė, kad išvarys jį iš namų. Vyras miegoti nėjo, buvo neramus, turėjo lovoje alaus butelį. Ji ketino iš jo atimti alaus butelį, bet jis jo nedavė, alų išpylė kambaryje ant grindų. Necenzūriniais žodžiais jis jos nekoneveikė, prieš ją jokio smurto nenaudojo, smūgių nesudavė, nestumdė. Vyras nuėjo į virtuvę, paėmė į rankas kibirą su fekalijomis ir pasakė, kad ją fekalijomis apipils, bet tai pasakęs kibirą padėjo. Jos sūnus V. Š., tuo metu buvęs savo kambaryje, atėjo į virtuvę ir A. G. pasakė: „tu čia prieš motiną nemandravosi, išskrisi iš čia“. Virtuvėje sūnus A. G. pervertė ant grindų, parklupdė ir vieną kartą A. G. kumščiu sudavė į viršugalvį, kitos rankos alkūne A. G. laikydamas už kaklo. Smūgis galėjo būti vidutinio stiprumo, fizinis skausmas galėjo būti sukeltas. Sūnus, apglėbęs A. G. kaklą alkūne, jį kiek dar palaikė, kad šis apsiramintų, ir paleido. Sutuoktinis išėjo į lauką, tuo konfliktas ir baigėsi. Ji savo telefonu paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Po to su operatore kalbėjo sūnus V. Š.. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Jos akivaizdoje nuo konflikto pradžios iki galo sūnus A. G. sudavė tik 1 kartą kumščiu į viršugalvį, kitų smūgių nesudavė. Apklausta papildomai teigė, kad šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje ji atsisako daugiau duoti bet kokius parodymus, nes įtariamasis V. Š. yra jos sūnus ir akistatoje nė su vienu savo šeimos nariu nedalyvaus.

6. Akistatos tarp nukentėjusiojo A. G. ir įtariamojo V. Š. metu, nukentėjusysis patvirtino, kad posūnis jam sudavė du kartus kumščiu į nugarą. Ar dar kur sudavė jam nepamena, kaip atsirado nubrozdinimas kaktoje jis paaiškinti negali, nes nepamena.

7. 2023 m. sausio 16 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, patikslinus įvykio aplinkybes, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. G. sumušimo. Nukentėjusysis teigė, kad jo posūnis V. Š. jam smūgiavo į kaktą ir nugaros sritį, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą.

8. 2022 m. sausio 15 d. Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad bendrajam pagalbos centrui V. Š. pranešė, jog mamos sutuoktinis žodžiu konfliktuoja su pranešėjo mama ir grasina susidorojimu. Įvykio vietoje V. Š. nurodė, kad A. G. konfliktavo su jo motina D. G., tačiau smurto nenaudojo. Patikslinus įvykio aplinkybes A. G. teigė, kad jo posūnis V. Š. suduodamas smūgius jam sukėlė fizinį skausmą.

9.??2023 m. sausio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota įvykio vietos – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta.

10. Iš 2023 m. sausio 16 d. asmens apžiūros protokolo su priedu (fotolentele) matyti, kad apžiūrėjus nukentėjusįjį A. G., pastebėtas patinimas ir nubrozdinimas kaktoje, ant nugaros smurto žymių nestebima, vieta ties stuburu skausminga.

11.? 2023 m. sausio 18 d. specialisto išvada Nr. G-113/2023(04) nustatyta, kad nukentėjusiajam A. G. padaryti nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, nugaroje sužalojimų nėra.

12. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

13. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir V. Š. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, V. Š. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiojo, liudytojos parodymai ir kiti rašytiniai įrodymai. V. Š. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, kadangi smurtaudamas jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui –mamos sutuoktiniui (BK 38 straipsnis). Kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

14. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Nors A. G. ikiteisminio tyrimo metu byloje pareiškė civilinį ieškinį 200 Eur žalai atlyginti ir 2023 m. sausio 18 d. nutarimu buvo pripažintas civiliniu ieškovu, tačiau apklausiamas vėliau nurodė V. Š. jokių pretenzijų neturintis ir civilinio ieškinio atsisakantis, todėl procesas dėl nukentėjusiojo A. G. civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje nutrauktinas. V. Š. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu.

15. Nukentėjusiajam apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta.

16. Prokurorė prašo procesą baudžiamojoje byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti V. Š. kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių terminą programai išklausyti, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigoti per visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių terminą programai išklausyti, skaičiuojamą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

17. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.

18. V. Š. tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas, administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas dukart, galiojančių administracinių nuobaudų nėra; nuo 2022 m. kovo 21 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

19. Įvertinęs bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės prašomą, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo terminą nustačius mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, bei jo elgesį teigiamai keičiančius įpareigojimus.

20. Kardomąją priemonę – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 23 d. nutartimi paskirtą įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant: 1) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Š. skirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant: 1) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (ir alkoholį).

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Nutraukti procesą dėl nukentėjusiojo A. G. civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti V. Š., jog vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.