- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-24
- Bylos Nr.
- N-444-1701-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 4 d. nutarties R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2007 m. liepos 23 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. Š. dėl to, kad jis 2006 m. spalio 2 d., 21 val. 40 min., kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda 302 km, Klaipėdos rajone, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir, nepasirinkęs saugaus greičio, atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, taip ją apgadindamas. Vairuotas automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Iš eismo įvykio vietos R. Š. pasišalino. Taip buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 61.3, 68, 172, 269.1 punktų reikalavimai. R. Š. padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį, 123 straipsnio 6 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
Klaipėdos rajono policijos komisariato 2007 m. liepos 23 d. nutarimu R. Š. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį skirta 2000 litų bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 4000 litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 4000 litų bauda.
II.
R. Š. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Klaipėdos rajono policijos komisariato 2007 m. liepos 23 d. nutarimą bei administracinę bylą nutraukti. Nurodė, kad 2006 m. spalio 2 d. vakarą smarkiai lijo, kelio danga buvo slidi. Lenkiant krovininį automobilį su priekaba, važiuojantį ta pačia kryptimi, įvyko susidūrimas, kadangi jo arba krovininį automobilį sumėtė. Eismo įvykio metu jam buvo sutrenkta galva, todėl eismo įvykio aplinkybių ir aplinkybių, buvusių po eismo įvykio, neprisimena. Teigė, jog transporto priemonę vairavo blaivus, iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Kitą dieną po eismo įvykio, esant pastoviam galvos svaigimui, pykinimui, vėmimui, stipriam galvos skausmui kreipėsi į gydytojus, kur buvo nustatytas galvos smegenų sukrėtimas. Pažymėjo, kad 2007 m. liepos 23 d. surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, iš jo nebuvo paimtas joks paaiškinimas. Teigė, kad surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant ginčijamą nutarimą, buvo pažeistos ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 4 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies – R. Š. administracinę bylą dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, nutraukė, kitoje dalyje skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigė vairavęs neblaivus ir nurodė, jog alkoholio kvapas galėjo atsirasti dėl transporto priemonių susidūrimo metu išsiliejusio langų ploviklio ar alaus. Teismas pažymėjo, kad policijos pareigūnas J. D., duodamas parodymus teigė, jog sustabdęs R. Š. vairuojamą automobilį pastebėjo, kad vairuotojas yra neblaivus, tą patį pareigūnas nurodė ir apklaustas 2007 m. sausio 22 d. teismo posėdyje. Tos pačios dienos posėdyje apklaustas policijos pareigūnas D. G. nurodė, jog medicinos įstaigoje nustačius R. Š. neblaivumą, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog aplinkybė, kad R. Š. vairavo transporto priemonę neblaivus, užfiksuota minėtų policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kuriuose policijos pareigūnai nurodė, jog asmeniui atsisakius tikrintis alkoholio matuokliu, jis buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, kur jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo automobilį vairavo neblaivus, nurodė ir nukentėjusysis S. A. rašytiniame paaiškinime. Teismas pažymėjo, kad pagal Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, 2006 m. spalio 2 d. 22 val. 15 min. R. Š. nustatyta intoksikacija alkoholiu sunkaus laipsnio. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, jog R. Š. 2006 m. spalio 2 d. automobilį vairavo neblaivus.
Teismas pripažino R. Š. kaltu dėl eismo įvykio sukėlimo, pažymėdamas, jog tai, kad asmuo atsitrenkė į priekyje važiavusią transporto priemonę, įrodo nukentėjusiojo S. A. parodymai, paties R. Š. prisipažinimas, jog automobilio dėl šlapios kelio dangos negalėjo sustabdyti ir todėl atsitrenkė į priekyje važiavusią transporto priemonę, eismo įvykio vietos schema.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog iš asmens sveikatos istorijos išrašų, VĮ Jūrininkų pirminės sveikatos centro pažymėjimo ir nedarbingumo pažymėjimo matyti, jog R. Š. 2006 m. spalio 3 d. diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas. 2008 m. gegužės 21 d. ekspertizės akte padaryta išvada, jog užfiksuoto pobūdžio asmens sąmoningumo sutrikimas buvo galimas ir dėl neblaivumo, ir dėl galvos smegenų funkcinio sutrikimo. Atsakomybė už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą kyla tik kai pažeidimas padaromas tyčia, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad R. Š. sąmonė po eismo įvykio buvo sutrikusi, padarė išvadą, jog asmens veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties ir bylą šioje dalyje nutraukė. Taip pat teismas, atsižvelgęs į ATPK 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą, pagal kurią straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sprendė, kad ginčijamas 2007 m. liepos 23 d. nutarimas priimtas nepažeidžiant ATPK įtvirtintų administracinių nuobaudų skyrimo terminų.
III.
Apeliantas R. Š. prašo panaikinti Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio 2007 m. liepos 23 d. nutarimą bei iš dalies panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartį ir administracinę bylą nutraukti. Apeliantas neigia vairavęs automobilį neblaivus ir nurodo, kad nerišlią kalbą po įvykio galėjo įtakoti eismo įvykio pasekmės. Pažymi, kad joks alkoholio nustatymo testas nebuvo atliktas, kraujo mėginys paimtas nebuvo. Mano, jog turėjo būti apklaustas gydytojas, kuris nustatinėjo neblaivumą. Teigia, jog patikrinimo medicinos įstaigoje neprisimena, nepamena ir kas jį atvežė patikrinimui. Apeliantas pažymi, jog nėra aišku, kuo remiantis Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte padaryta išvada apie asmens neblaivumą ir intoksikaciją alkoholiu sunkaus laipsnio. Nurodo, jog alkoholio kvapas galėjo atsirasti dėl ant rūbų išsiliejusio langų ploviklio. Apeliantas pažymi, jog policijos pareigūnai netyrė įvykio vietos ir neapžiūrėjo automobilio salono, todėl įrodymų apie išsiliejusį langų ploviklį byloje nėra. Mano, jog nesant byloje įrodymų, neabejotinai patvirtinančių neblaivumą, visos abejonės turėjo būti vertinamos jo naudai. Taip pat mano, kad visos bylos aplinkybės nebuvo nustatinėjamos – policijos pareigūnai nenustatė eismo įvykio mechanizmo, nerinko duomenų apie transporto priemonių susidūrimo vietą, neištyrė aplinkybių, sąlygojusių eismo įvykį, bei klaidingai administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, jog asmens paaiškinimas yra „ant atskiro lapo“, nes tokio paaiškinimo nėra ir nebuvo prašoma ką nors paaiškinti. Mano, jog dėl to, kad po eismo įvykio praėjo daug laiko, o policijos pareigūnai įvykio vietos netyrė bei nenustatė eismo įvykio kilimo priežasčių, administracinė byla turėtų būti nutraukta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos rajono policijos komisariatas nesutinka su pareikštais argumentais ir nurodo, kad R. Š. kaltė įrodyta pilnai, o skundžiamas 2007 m. liepos 23 d. nutarimas teisingas ir atitinka padarytą pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog R. Š. buvo pareikšti kaltinimai dėl KET pažeidimo, nulėmusio kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus asmens (ATPK 127 straipsnio 3 dalis). Apeliantas neneigia, jog vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, tačiau tvirtina, kad automobilį vairavo blaivus. Todėl nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti, ar byloje surinkta pakankamai apelianto neblaivumą patvirtinančių įrodymų.
ATPK 256 straipsnio 1 – 2 dalyse nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Byloje esančiuose tarnybiniuose pranešimuose policijos pareigūnai nurodė, jog vairuotojas R. Š. buvo akivaizdžiai neblaivus (b. l. 69, 70). Šią aplinkybę policijos pareigūnas J. D. patvirtino ir 2007 m. sausio 22 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame teigė, jog vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, asmuo net negalėjo pūsti į alkoholio matuoklį (administracinė byla Nr. N-1275-07, b. l. 82). Tą patį J. D. teigė taip pat ir 2008 m. birželio 30 – liepos 4 d. teismo posėdyje, kuriame nurodė, jog R. Š. buvo neblaivus, judesiai buvo nekoordinuoti, nuo asmens sklido labai stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, su asmeniu susišnekėti buvo neįmanoma (b. l. 165). Tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo neblaivus, nurodė ir nukentėjusysis S. A. po eismo įvykio rašytame paaiškinime (b. l. 74). Pažymėtina, jog policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 69, 70) užfiksuota, kad apeliantas atsisakė tikrintis neblaivumą alkoholio matuokliu. Šiuos faktus policijos pareigūnas J. D. patvirtinto ir apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžiuose (b. l. 165, administracinė byla Nr. N-1275-07, b. l. 82). Taigi apeliantas siekė išvengti jo neblaivumo nustatymo, o tai sudaro pagrindą manyti, kad jis tikrai buvo neblaivus ir tokiais savo veiksmais siekė išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Be to, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte konstatuota, jog R. Š. 2006 m. spalio 2 d. 22 val. 15 min. nustatyta intoksikacija alkoholiu sunkaus laipsnio, t. y. patvirtinta, jog asmuo buvo neblaivus (b. l. 72). Apžiūrą atlikusi gydytoja nurodė požymius, pagal kuriuos sprendė, kad asmuo buvo neblaivus, t. y. tuos požymius, pagal kuriuos ji, kaip kvalifikuota medicinos specialistė, padarė išvadą, kad apelianto neblaivumas buvo sunkaus laipsnio. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte padarytoms išvadoms neprieštarauja ir byloje esantis ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sąmonės sutrikimą galima laikyti ir kaip alkoholio vartojimo pasekme (b. l. 146). Apelianto argumentą, kad panašų į alkoholio kvapą galėjo skleisti ant drabužių išsiliejęs langų ploviklis, paneigia liudytojo J. D. nurodyta aplinkybė, jog R. Š. drabužiai po eismo įvykio buvo sausi ir tvarkingi (administracinė byla Nr. N-1275-07, b. l. 82). Tuo tarpu dėl asmeniui 2006 m. spalio 3 d. nustatyto galvos smegenų sukrėtimo pastebėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. Š. po eismo įvykio susižalojęs nebuvo, pagalbos neprašė (administracinė byla Nr. N-1275-07, b. l. 82), o Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte pažymėta, jog asmens oda buvo švari, be sužalojimų (b. l. 72) ir jokių nusiskundimų dėl sveikatos R. Š. apžiūrinčiai gydytojai nenurodė.
Tad, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pakanka įrodymų spręsti, kad apeliantas vairavo neblaivus. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl alkoholio nustatymo testo neatlikimo ar kraujo mėginio nepaėmimo, šios išvados nepaneigia, nes dėl apelianto neblaivumo teismas šiuo atveju sprendžia įvertinęs byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, o ne vien tik pagal Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą. Be to, nors apeliantas ir atsisakė atlikti minėtus tyrimus, kitų požymių, gautų apžiūros metu, visuma leido gydytojai daryti neabejotiną išvadą dėl R. Š. sunkaus neblaivumo laipsnio.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties ar institucijos nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.