Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2022-06-29 · Administracinė byla Nr. I1-4053-362/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-29
Bylos Nr.
I1-4053-362/2022
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00226-2022-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Arvydas Martinavičius (pirm.)
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4053-362/2022Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00226-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 29 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. S. skunde teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 10000 Eur neturtinei ir 89,99 Eur turtinei žalai atlyginti.

Skunde pareiškėjas D. S. nurodė, kad 2021-10-13 jis atvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių, kur buvo patalpintas į laikino sulaikymo kameras, po to nuvestas į kratų kamerą, ten jam buvo liepta išsirengti nuogai, pati patalpa buvo nešvari, pilna purvo, veikė vaizdo kameros, aplink vaikštinėjo kiti pareigūnai ir nuteistieji, kameroje buvo labai šalta, skersvėjis, ko pasėkoje kilo ginčas, jis dėl to buvo nubaustas administracine tvarka. Tai sukėlė jam diskomfortą, nepatogumus, stresą, dėl to jis patyrė neturtinę žalą. Prašo priteisti 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat nurodo, jog iš jo buvo paimti asmeninai daiktai, iš kurių sportinė rankinė PUMA ir televizoriaus pultelis jam grąžinti nebuvo, tad jam padaryta 89,99 Eur turtinė žala.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas 2021-10-13 atvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių, kur, sutinkamai su Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros Instrukcija (toliau – Instrukcija) pareiškėjui buvo atlikta visuminė krata specialioje tam skirtoje patalpoje. Pareiškėjo krata buvo atliekama pagal teisės aktų reikalavimus, jo buvo paprašyta išsirengti iki apatinių rūbų, nuogai pareiškėjas išrengtas nebuvo. Pats pareiškėjas kelis kartus atsisakė apsirengti, esamos patalpos yra šildomos ir valomos, pašalinių asmenų kratos patalpoje nebuvo. Tą pačią dieną iš pareiškėjo kratos protokolu Nr. 60-25797 patikrinimui buvo paimtas televizorius Samsung ir elektrinis virdulys Standart, sporto krepšio paėmimas užfiksuotas nebuvo, pareiškėjas, 2021-10-18 įrašu nurodė, kad krepšio neatgavo, tačiau pažymėtina, jog 2022-01-10 kratos protokole sportinis krepšys užfiksuotas yra.

Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo D. S. skundas atmestinas.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje netinkamai buvo atlikta krata, dingo daiktai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad iš pareiškėjo D. S. 2021-10-13 asmens kratos metu buvo patikrinimui paimti televizorius Samsung ir elektrinis virdulys Standart, kurie buvo gražinti pareiškėjui 2021-10-18, jam pasirašant dėl sugrąžinimo, ir tą pačią dieną pareiškėjas įrašė, jog nėra gražinta „sportinė tašė“, jos individualūs požymiai nenurodyti. 2022-01-10 pareiškėjo asmens kratos metu iš jo buvo paimti ir vėliau gražinti “mėlyna tašė“, juoda kuprinė.

Skundų pareiškėjas dėl incidento kratos patalpose neteikė, buvo pateiktas skundas dėl netinkamo pareigūnų elgesio 2021-10-14 pokalbio metu.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl nuteistojo D. S. elgesio bei prieš jį panaudotos fizinės prievartos, iš kurio matyti, kad kratos metu pareiškėjas nusirengė iki apatinių rūbų ir atsisakė apsirengti, kol nebus leista į gyvenamąją kamerą neštis daiktus, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąraše, ketino save žaloti, į reikalavimus apsirengti ir grįžti į laikino sulaikymo kamerą nereagavo, tad buvo panaudotos specialios priemonės antrankiai, nuteistasis D. S. nuvestas įgyvenamąją kamerą Nr. 5. Apsiraminus ir atsisakius žalotis, antrankiai buvo nuimti.

Pareiškėjas D. S. dėl šių įvykių pateikė savo paaiškinimą, kuriame nurodė, jog jis pasikarščiavęs atsisakė vykdyti pareigūnų nurodymus, nenorėjo rengtis, nes buvo sergantis ir jam liepė rengtis ten, kur skersvėjis.

Dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo pareiškėjui buvo skirtas papeikimas, duomenų, jog ši nuobauda būtų apskųsta, nėra.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nenumato specialių sąlygų kratos atlikimo patalpose, iš teismui pateiktų Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos plano matyti, jog patalpos valomos. Duomenų, jog šie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra, iš pateiktos vaizdo medžiagos matyti, jog patalpos švarios.

Teismui buvo pateikta vaizdo medžiaga, susijusi su pareiškėjo atlikta asmens krata ir po jos sekusiais įvykiais.

Teismas pažymi, jog pareiškėjas neskundžia pačio asmens kratos atlikimo fakto ir tvarkos, tik nurodo, jog ji buvo atliekama nehigieniškoje patalpoje, kur jis buvo stebimas kitų asmenų. Pastebėtina, jog asmens kratos atlikimas reglamentuotas Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros Instrukcijoje, duomenų, kad šiai instrukcijai būtų nusižengta, nėra. Iš pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad pareiškėjas nuogai išrengtas nebuvo, jis nusirengė iki apatinių rūbų pats, patalpoje buvo tik kratą atliekantys pareigūnai. Vėliau kilęs konfliktas buvo inicijuotas paties pareiškėjo, ir nebuvo susijęs su pačiu kratos atlikimo faktu, kratos fiksavimu, jo išsirengimu ar netinkamomis higienos sąlygomis kratos patalpoje, visos pretenzijos pareiškėjo žodžiu buvo reiškiamos dėl patikrinimui paimamų daiktų. Pastebėtina, jog daiktų paėmimas šioje byloje skundžiamas nėra. Įvertinus virš išdėstytą, teismas laiko nustatytu, jog asmens kratos atlikimo tvarka pažeista nebuvo.

Vertinant pareiškėjo patirtą turtinę žalą dėl dingusių daiktų, pastebėtina, jog jokių įrodymų, kad iš pareiškėjo buvo paimtas televizoriaus pultelis, byloje nėra. Jis nėra įrašytas kratos protokole, gražinant daiktus, pareiškėjas pareiškė pretenzijas dėl negražintos sportinės rankinės, tačiau jokių pretenzijų dėl televizoriaus pultelio nepareiškė, tad teismas laiko neįrodytu televizoriaus pultelio dingimo faktą.

Tai, kad iš pareiškėjo buvo paimta sportinė rankinė, patvirtina tiek įrašas kratos protokole, kuriame pareiškėjas nurodo, kad jis neatgavo sportinės rankinės, tiek vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kad sportinė rankinė yra paimama. Atsakovas nurodo, jog sportinė rankinė buvo gražinta, ir kaip įrodymą pateikia vėlesnį asmens kratos protokolą, iš kurio matyti, kad iš pareiškėjo paimama sportinė rankinė, tačiau negali pateikti jokių rašytinių duomenų apie rankinės, paimtos 2021-10-13 gražinimą. Teismas pažymi, kad šiuo atveju kyla abejonės, ar tai tos pačios rankinės, kadangi iš pateiktos medžiagos yra per mažai individualių požymių, leidžiančių kategoriškai patvirtinti, jog šios rankinės yra tos pačios. Pareiškėjas savo skunde taip pat nepateikia jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti kokia tai rankinė, kokia jos kaina, nusidėvėjimas ir pan., tad nėra pateikti jokie įrodymai, kad ši rankinė apskritai priklausė pareiškėjui, kokia jos kaina, ir tuo pačiu nėra galimybės nustatyti, kokia pareiškėjui padaryta turtinė žala ir ar iš viso ji padaryta, jei rankinė nebuvo gražinta. Siekiant išsiaiškinti šias svarbias bylai aplinkybes, pareiškėjas teismo nutartimi du kartus buvo įpareigotas pateikti šiuos duomenis, tačiau to nepadarė, tad teismas laiko, jog pareiškėjas neįrodė turtinės žalos dydžio ir atsiradimo, paimant sportinę rankinę.

Kaip jau nurodyta, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Byloje nėra nustatyta neteisėtų pareiškėjo veiksmų, atliekant asmens kratą, bei nenustatyta, jog pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala.

Įvertinus virš išdėstytą, teismas mano, jog pareiškėjas neįrodė pateikto skundo, skunde išdėstytos aplinkybės paneigtos bylos medžiaga, tad skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per sprendimą priėmusius teismo rūmus.

Teisėjas Arvydas Martinavičius