Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-559-1121/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-13
Bylos Nr.
AN2-559-1121/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02839-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Paulius Veršekys
Pažeidėjas
V. L.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr.
AN2-559-1121/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02839-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.6; 21.14.9 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutarimo, kuriuo

V. L. pripažintas kaltu, padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 30 Eur (trisdešimties eurų) dydžio bauda;

V. L. pripažinti kaltu, padarius nusižengimą, numatytą ANK 484 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 20 Eur (dvidešimties eurų) dydžio bauda;

V. L. pripažintas kaltu, padarius nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, ir jam skirta 90 Eur (devyniasdešimties eurų) dydžio bauda;

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu 2 dalimi paskirtos nuobaudos subendrintos ir V. L. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 90 Eur (devyniasdešimties eurų) bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. L. nubaustas už tai, kad 2019 m. birželio 9 d., apie 1.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, gadino Prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir „(duomenys neskelbtini)“) inventorių, o atvykus policijos pareigūnams mosikavo rankomis, rėkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, į policijos pareigūnų reikalavimus nusiraminti nereagavo, toliau elgėsi neadekvačiai.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Teikiamu apeliaciniu skundu V. L. prašo Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti

3. Pasak apelianto, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jo pareiškėjas buvo visą parą veikiančiose patalpose, kuriose teikiamos viešosios paslaugos, todėl stumdyti, įžeidinėti, elgtis neadekvačiai jo atžvilgiu žeidžiant garbę ir orumą, yra neteisėta. Pasak apelianto, lošimų namai yra padidintos psichologinės įtampos vieta ir apsaugos darbuotojai turėtų neutralizuoti konfliktines tendencijas. Apeliantas apsaugos darbuotojų veiksmus vertino kaip psichinę prievartą jo atžvilgiu ir nesipriešino, neprovokavo, o tik ramiai gynė savo poziciją žodžiu. Jis gavęs sutikimą iš apsaugos pareigūnų įrašė garsą telefonu. Telefono nepastebėti buvo neįmanoma, įrašo metu nei vienas iš apsauginių nepareiškė nesutikimo dėl pačio įrašo darymo, todėl neaišku kodėl Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad jo darytas prie bylos medžiagos pridėtas garso įrašas yra „padarytas įstatymo nenustatyta tvarka“. Tokiu būdu teismas apribojo apelianto teisę teikti įrodymus (ANK 569 straipsnio 1 dalis) ir į visapusišką ir objektyvų bylos aplinkybių ištyrimą (ANK 567 straipsnio 1, 3 dalys). Garso įrašas nutrūko išsekus telefono akumuliatoriui, prieš pat atvykstant policijos pareigūnams. Garso įraše fiksuotos provokacijos fiziniam konfliktui: 1. apsaugos darbuotojai pareiškėją sulaiko ir apsupa tik dėl vienos priežasties – per didelio neblaivumo (netiesa, kad jis gadino „(duomenys neskelbtini)“ inventorių: protokole nėra nurodyta, kokį turtą gadino, kaip gadino, jam nėra pateiktas joks civilinis ieškinys, pareigūnai teismo posėdyje neprisimena turto gadinimo). Mintys, dėstomos garso įraše, yra logiškos ir sistemingos; 2. apeliantui buvo du kartus smūgiuojama į pilvą; 3. buvo teigiama, kad apeliantas vartojo necenzūrinius žodžius apsauginio adresu, tačiau jis pasakė, jog pats save tokiu vadina; 4. vienas apsauginis bandė apeliantą įkalbėti palikti patalpas ir pavaišinti jį nemokamu alkoholiu, manydamas, jog apeliantui tai yra prioritetas, tačiau apeliantas atsisakė, kadangi laukė policijos pareigūnų. Apsaugos darbuotojai supratę, kad neišprovokuos fiziniam konfliktui, jį užpuolė ir be pagrindo surakino antrankiais. Tai patvirtino liudytojas apsaugos darbuotojas P. A., policijos pareigūnas D. M.. Po tokio neadekvataus elgesio apeliantas buvo pasipiktinęs, tačiau necenzūrinių žodžių nevartojo, todėl neteisėtai jo atžvilgiu taikytas ANK 481 straipsnis. Uždėjus antrankius apeliantas šaukė kiek įmanoma garsiau, nes siekė, kad kuo daugiau žmonių ateitų į pagalbą arba liudytų galimo rimto sužalojimo atveju, kadangi bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Išeiti iš patalpų bijojo, nes apsaugos darbuotojai elgėsi agresyviai ir bijojo, jog išėjus, kur nėra vaizdo fiksavimo kamerų, bus susidorota. Kaip įmanoma ramiau laukė policijos pareigūnų.

5. Apeliantas pažymi, kad teismų praktikoje aplinkybėmis, kurioms esant girto asmens pasirodymas viešojoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę, pripažįstamas asmens griuvinėjimas, šlitinėjimas, triukšmavimas, kabinėjimasis prie žmonių, netvarkinga išvaizda, nesiorientavimas aplinkoje ir taip toliau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N756-661/2008, N62-2683/2010, N575- 5919/2010, N62-1678/2011). Pasak apelianto, jo veiksmuose tokio elgesio nebuvo, jo neblaivumas faktiškai nėra nustatytas.

6. Apsaugos darbuotojų. I. Č. ir P. A. liudijimai yra abejotini ir nepatikimi. I. Č. į teismo posėdžius neatvyko, P. A. atvyko tik į ketvirtą teismo posėdį. Apsaugos darbuotojų pateiktas 2019 m. birželio 9 d. pranešimas, pridėtas prie bylos, užregistruotas atbuline data, todėl yra nepatikimas įrodymas. Ketvirto teismo posėdžio metu, užduodant klausimus, P. A. prisiminė, kad apeliantą supo šeši apsauginiai, o po penkių minučių jau neigė, melavo, kad policijos pareigūnus vadino necenzūriniais žodžiais, kad jam buvo policijos pareigūnų taikytas elektros impulsas „Tazer“, nors to nebuvo ir to nepatvirtino policijos pareigūnai K. K. ir D. M., Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada nėra nustatyta jokių žymių ant kūno, kuriuos paliktų elektros impulsas „Tazer“.

7. Apeliantas akcentuoja, kad dalyvavo visuose teismo posėdžiuose ir buvo aktyvus nagrinėjant bylą, jo parodymuose prieštaravimų nenustatyta.

8. Apeliantas nurodo, kad neaišku kokiu pagrindu ir kokiais motyvais buvo kvalifikuota ANK 506 straipsnio 4 dalis, nes administracinio nusižengimo protokole nenurodyta kokių policijos pareigūnų reikalavimų apeliantas nevykdė. Tai yra teisės žinoti kuo jis kaltinamas, ir gintis nuo šio kaltinimo pažeidimas. Apeliantui nebuvo pateikti jokie teisėti reikalavimai, o tik įspėjimai.

9. Teismo posėdyje liudytojai policijos pareigūnai nesugebėjo paaiškinti nei parodyti, kokiu būdu apeliantas „mosavo rankomis ir kojomis“ būdamas surakintas antrankiais. Tokių veiksmų nebuvo. Atvykus policijos pareigūnams apeliantas gynė savo teises žodžiu: aktyviai dėstė neteisėtų veiksmų turinį savo atžvilgiu. Vietoje to, kad policija sudrausmintų ir nubaustų apsaugos darbuotojus dėl neteisėtų veiksmų apelianto atžvilgiu, policijos pareigūnai papurškė dujų balionėliu jam į akis. Apeliantui 2019 m. kovo 6 d., atlikta dešinės akies ragenos sustiprinimo operacija, pareiškėjas laikėsi akių gydytojo rekomendacijų vengti bet kokių išorinių dirgiklių. Kai jam papurškė dujomis į akis, jis išsigando dėl akies ragenos gijimo ir jo pasipiktinimas padidėjo. Dėl veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo įvykio metu, jo atžvilgiu policijos pareigūnas D. M. yra nubaustas tarnybine nuobauda (pridedamas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išvada dėl tarnybinio patikrinimo rezultatų). Apsaugos darbuotojai ir policijos pareigūnai prieš jį nepagrįstai panaudojo fizinę prievartą ir dujų balionėlį, nors apeliantas su savimi jokio pavojingo įrankio ar ginklo neturėjo, nesipriešino.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas priėmė sprendimą išsamiai neištyręs įrodymų, nepašalinęs prieštaravimų, skundžiama nutartis paremta prieštaringais įrodymais, kuriuos teismas netinkamai vertino, nelygino vienų įrodymų su kitais, visas abejones aiškino ne administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai ir taip pažeidė in dubio pro reo principą, sprendimą grindė prielaidomis. Skunde pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-31-2014). Apkaltinamasis nutarimas negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

12. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

13. Įvertinus pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir nepažeisdamas įstatymų reikalavimų juos įvertino.

14. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai policijos pareigūnai K. K., D. M. ir A. G., apsaugos darbuotojas P. A., kurių parodymais teismas abejoti neturi jokio pagrindo, kadangi jų parodymai iš esmės neprieštaringi, taip pat nebuvo nustatytas joks realus minėtų liudytojų motyvas nepagrįstai apkalbėti V. L., jų parodymai nuoseklūs, iš esmės atitinka jų tarnybinius pranešimus ir paaiškinimus, surašytus iki pirmosios instancijos teismo posėdžio.

15. Kaip matyti iš liudytojo policijos pareigūno K. K. parodymų pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 51), jis tikrai nepamena įvykio aplinkybių. Jei tarnybiniame pranešime paminėta, kad asmuo vartojo necenzūrinius žodžius, tai vartojo. Tarnybiniame pranešime yra jo parašas. Mosikavimas – tai būdas išvengti sulaikymo. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 1-ojo būrio Vyriausiojo patrulio K. K. 2019 m. birželio 9 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 6), apsaugos darbuotojai perdavė pareiškimą dėl nepageidaujamo asmens, kuris būdamas neadekvatus gadino prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ turtą, taip pat perdavė nepageidaujamą asmenį – V. L.. Asmuo akivaizdžiai buvo neblaivus, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas, rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, nesiorientavo aplinkoje, elgėsi agresyviai, mosavo rankomis ir kojomis, į pareigūnų reikalavimus nusiraminti nereagavo, todėl apie 2.00 val. buvo panaudotos specialiosios priemonės – dujos, asmuo sulaikytas ir surakintas antrankiais. Atvedus V. L. prie tarnybinio automobilio ir pasodinus jį į sulaikytiems asmenims pritaikytą patalpą, jis pradėjo elgtis dar agresyviau, galva ir kojomis pradėjo trankyti automobilyje įrengtos sulaikytų asmenų patalpos duris, tokiu būdu jas apgadino, sulankstė.

16. Kaip matyti iš liudytojo policijos pareigūno D. M. parodymų pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 52), apsaugos darbuotojai dėl turto apgadinimo sulaikė vyrą, kuris rėkė, spardėsi. Į pareigūnų reikalavimus nusiraminti vyras visiškai nereagavo. Tada jis buvo atvestas prie policijos automobilio, pasodintas į automobilį, kuriame gulėjo ant žemės ir kojomis spardė grotas, gadino automobilį. V. L. gulėjo ant žemės, kojomis spardėsi, nereagavo į raminimą. V. L. buvo neblaivus. Kalba buvo nerišli, sklido alkoholio kvapas. Mosavo rankomis ir kojomis, kai nuo „(duomenys neskelbtini)“ buvo vedamas link automobilio. Žmonės sugeba mosuoti rankomis ir būdami surakinti antrankiais. Automobilyje yra įrengtos grotos, metalas yra gana plonas ir tose grotose matomas įlinkimas nuo V. L. spardymo kojomis.

17. Kaip matyti iš liudytojo policijos pareigūno A. G. parodymų pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 52-53), tarnybiniame pranešime yra jo parašas. Jeigu parašė, tai vadinasi sklido alkoholio kvapas V. L. iš burnos. V. L. buvo neramus, daužė duris.

18. Kaip matyti iš liudytojo P. A. parodymų pirmosios instancijos teismo posėdyje, kazino darbuotojai paspaudė pavojaus mygtuką, būtent šį asmenį ir paprašė išvesti iš patalpos. Jie asmens paprašė gražiai išeiti, išvedė jį iš kazino patalpų ir nurodė per kur gali išeiti. Klientas buvo neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, buvo sulėtintų judesių. Jis pradėjo vaikščioti po visą antro aukšto patalpą. Atėjęs prie grotų pradėjo spardyti į grotas, pradėjo gadinti „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Buvo atvykę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, jie stovėjo ir kalbėjo, prašė palikti „(duomenys neskelbtini)“ patalpas. V. L. pradėjo juos įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Jis vaikščiojo po antrą aukštą – į vieną, į kitą pusę, sakė, kad jo nepraleidžia. Priėjęs prie grotų spyrė vieną kartą koja į grotas. Tuomet jį sulaikė ir laukė kol atvyks policijos pareigūnai. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis pakėlė galvą ir pasakė necenzūrinį žodį. Policijos pareigūnai perdėjo savo antrankius.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti, kad apeliantas būdamas neblaivus gadino Prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“ inventorių, o atvykus policijos pareigūnams mosikavo rankomis, rėkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, į policijos pareigūnų reikalavimus nusiraminti nereagavo, toliau elgėsi neadekvačiai. Pažymėtina, kad prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“ inventoriaus gadinimas pasireiškė spyriu į grotas. Apie tokius apelianto veiksmus pirmosios instancijos teismo posėdyje paliudijo P. A.. Jo parodymais šioje apimtyje netikėti nėra pagrindo, nes juos iš dalies patvirtina byloje esantis 2019 m. birželio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, kuris pasirašytas ne tik P. A., bet ir I. Č. (b. l. 4), iš dalies patvirtina ir paties V. L. tolimesni veiksmai (policijos pareigūnas D. M. parodė, kad apeliantas būdamas policijos automobilyje kojomis spardė jo grotas, minėta aplinkybė yra užfiksuota ir byloje esančiose fotolentelėse (b. l. 9-11), ir minėtame Vyriausiojo patrulio K. K. 2019 m. birželio 9 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 6)). Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad atvykus policijos pareigūnams apeliantas mosikavo rankomis, rėkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir policijos pareigūnai pareiškė jam teisėtą reikalavimą nutraukti tokius veiksmus (nusiraminti), tačiau apeliantas tokio reikalavimo nevykdė ir tęsė savo veiksmus, t. y. į reikalavimą nereagavo. Aplinkybė, kad apeliantas buvo neblaivus nustatyta ne tik liudytojų parodymais, bet ir jo paties nurodyta aplinkybę, kad jis buvo vartojęs alkoholio. Nustatytas apelianto elgesys įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje tirti įrodymai nėra prieštaringi, sprendimas negrįstas prielaidomis, o yra pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę padarius administracinius nusižengimus.

20. Akcentuotina, kad ir pats apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdyje kategoriškai neneigė visų savo veikos aplinkybių. Jis parodė, kad (b. l. 23, 41), kai jam pasiūlė išeiti, jis nesutiko. Jokio turto negadino, o jei gadino, kodėl niekas jam nieko nepasakė ir nepaaiškino. Gal kai pareigūnai papurškė dujų, pradėjo šaukti necenzūrinius žodžius. Pareigūnai reikalavo nusiraminti, bet jis nesutiko, dėstė savo tiesą, savo argumentus, kad apsaugos darbuotojai netinkamai elgėsi jo atžvilgiu. Apeliaciniame skunde V. L. nurodė, kad apsaugos pareigūnams uždėjus antrankius šaukė kiek įmanoma garsiau, nes siekė, kad kuo daugiau žmonių ateitų į pagalbą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo V. L. parodymais apimtyje, kurioje jie prieštarauja nustatytoms aplinkybėms, kadangi juos paneigė apklaustų liudytojų neprieštaringi parodymai, kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo. Įvertinus apeliaciniame skunde įvardinto garso įrašo turinį, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. L. pateiktas garso įrašas yra fragmentiškas ir neatspindi visų įvykio aplinkybių. Pastebėtina, kad V. L. buvo inkriminuotas rėkavimas, keikimasis necenzūriniais žodžiais, o pats apeliantas skunde teigia, kad aplinkybėms, kurioms esant girto asmens pasirodymas viešojoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę priskirtinas triukšmavimas, kabinėjimasis prie žmonių, nesiorientavimas aplinkoje ir kt. Apeliantas skunde teigia, kad apsaugos darbuotojų pateiktas 2019 m. birželio 9 d. pranešimas, pridėtas prie bylos, užregistruotas atbuline data, tačiau pranešimas yra surašytas tinkama data ir teismui nekyla abejonių, kad jame aprašomi nagrinėjami įvykiai. Pastebėtina, kad, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, liudytojo P. A. parodymai apie prietaiso „Tazer“ panaudojimą buvo nekategoriški, buvo išreikšta jo pozicija, jog jis nėra įsitikinęs, kad toks prietaisas tikrai buvo panaudotas, todėl nėra pagrindo netikėti jo kategoriškais parodymais kitoje apimtyje.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti V. L. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Paulius Veršekys