- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-29
- Bylos Nr.
- 2S-2441-260/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01721-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- P. Ž.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. Ž. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-2262-399/2011 pagal pareiškėjo P. Ž. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. L., AB „Ūkio bankas“, J. Ž. dėl antstolių veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. Ž. prašė panaikinti antstolės A. L. patvarkymą 2011 m. gegužės 10 d. 10.30-13.00 val. (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, vykdyti P. ir J. Ž. nuosavybės teise priklausančių žemės ūkio paskirties sklypų pirmąsias varžytynes; atnaujinti terminą skolininkui P. Ž. prieštaravimams dėl areštuotų daiktų – žemės sklypų – įvertinimo pareikšti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė neinformavo jo apie paskelbtas varžytynes, dėl ko antstolės patvarkymas vykdyti turto pardavimą iš varžytynių turi būti panaikintas. Apie paskelbtas varžytynes pareiškėjui tapo žinoma tik 2011-05-03. Pareiškėjas negalėjo pareikšti prieštaravimų dėl turto vertės, kadangi patyrė traumą, kurią gydėsi VšĮ Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinėje ligoninėje, dėl šių priežasčių pareiškėjas prašė atnaujinti terminą prieštaravimams dėl areštuotų daiktų – žemės sklypų – įvertinimo pareikšti.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjo P. Ž. skundo dėl antstolės A. L. veiksmų netenkino. Teismas nustatė, kad Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi 2010-04-17 yra nutarta išieškoti ne ginčo tvarka iš skolininko P. Ž. kreditoriui AB Ūkio bankas 256.543,65 Lt negrąžintos paskolos, 11.682,66 Lt delspinigių bei 131 Lt žyminio mokesčio ir priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus žemės sklypus, dėl kurių ir buvo paskirtos varžytynės 2011-05-10. Minėtos nutarties pagrindu antstolė A. L. vykdė vykdomuosius veiksmus. 2011-02-23 antstolė areštavo P. ir J. Ž. priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Apie žemės sklypų pirmąsias varžytynes antstolė paskelbė 2011-04-05 tinklapyje www antstoliai.lt. Prieštaravimų dėl turto arešto akto nereiškė nei skolininkas, nei išieškotojas iki 2011-05-04. Antstolė pranešimus apie paskirtas varžytynes išsiuntė P. Ž. ir J. Ž. 2011-04-04 registruotu laišku, kuris buvo grąžintas antstolei neįteiktas su žyma „Neatsiėmė“. 2011-05-04 P. Ž. pateikė prieštaravimus ir prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams dėl areštuotų daiktų – žemės sklypų įvertinimo pateikti ir sustabdyti bei atšaukti turto pardavimą varžytynėse. Teismas laikė, kad registruotu laišku siųsti pranešimai buvo įteikti praėjus 5 dienoms nuo jų išsiuntimo dienos, kaip numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 604 straipsnis, todėl prieštaravimus dėl turto įkainojimo Ž. galėjo reikšti per 5 dienas, tai yra iki 2011-04-17. Pareiškėjas pateikė pažymą, kad nuo 2011-04-05 iki 2011-04-18 buvo gydomas VšĮ Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinėje ligoninėje, tačiau kitam laikotarpiui P. Ž. tinkamai patvirtintos pažymos apie gydymą stacionare nepateikė. Tiek prieštaravimuose, tiek skunde dėl antstolės veiksmų P. Ž. nurodė, kad žemės sklypų kaina turi būti gerokai aukštesnė negu įkainojusi antstolė, tačiau motyvų, argumentų bei duomenų kokiu pagrindu taip įvertino žemės sklypus nepateikė. Pats P. Ž. skunde dėl antstolio veiksmų nurodė, kad apie turto arešto aktą jam buvo žinoma jau 2011-03-31, jis tuo metu buvo sveikas. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjui atnaujinti terminą prieštaravimams dėl turto įkainojimo pareikšti. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas P. Ž. nepateikė tinkamų įrodymų dėl areštuotų žemės sklypų vertės. Jo 2011-09-22 pateiktus rašytinius įrodymus teismas nelaikė tinkamais, kadangi juose pateikti duomenys apie kitose vietovėse ir ne apie žemės ūkio paskirties žemės sklypų vertę. Antstolė, nustatydama žemės sklypų vertę, vadovavosi išieškotojo AB Ūkio banko pateiktomis turto vertėmis, kurių vertinimą atliko tam turintis įgaliojimus turto vertintojas M. B.. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad antstolė vykdymo veiksmus atliko ir priverstinį skolos išieškojimą hipotekiniam kreditoriui vykdė vadovaudamasi CPK nuostatomis, tai yra areštavo įkeistą turtą, jį įkainojo vadovaudamasi CPK 681 straipsnio nuostatomis, o būtent įkainojo rinkos kainomis, atsižvelgdama į išieškotojo nuomonę, nes skolininkas jos neišreiškė. Skolininkas nustatytu terminu neprieštaravo atliktam įkainojimui ir skirti ekspertizės neprašė bei neprašo. Skelbdama varžytynes antstolė nepažeidė CPK 718 straipsnio reikalavimo, kad pirmose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina turi būti 80 procentų areštuoto turto (rinkos) vertės.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 1-8, t.II) pareiškėjas P. Ž. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartį ir priimti naują nutartį - panaikinti antstolės A. L. patvarkymą 2011 m. gegužės 10 d. 10.30-13.00 val. (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, vykdyti P. ir J. Ž. nuosavybės teise priklausančių žemės ūkio paskirties sklypų pirmąsias varžytynes; atnaujinti terminą skolininkui P. Ž. prieštaravimams dėl areštuotų daiktų – žemės sklypų – įvertinimo pareikšti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino imperatyviąsias vykdymo proceso teisės normas, pažeidė įrodymų rinkimą, išreikalavimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nutarties nepagrindė, nemotyvavo ir nepasisakė dėl esminių skundo reikalavimų, taip pat teismas neišsprendė visų pareiškėjo P. Ž. pareikštų reikalavimų, nesiėmė visų priemonių surinkti visus reikalingus įrodymus, siekiant atskleisti bylos esmę, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.
CPK 706 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad apie turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą antstolis praneša skolininkui asmeniškai ir pasirašytinai. Antstolė A. L. apie būsimas varžytynes nepranešė ne tik pareiškėjui, bet ir antrajam skolininkui J. Ž., todėl tinkamai savo pareigų neatliko ir tuo grubiai pažeidė imperatyviąsias vykdymo proceso normas. Pareiškėjas P. Ž. su antstole A. L. paskutinį kartą bendravo 2011-03-31, kuomet iš antstolės kontoros pasiėmė atsišviestą vykdomąją bylą Nr. 0140/11/289 su areštuotų daiktų - žemės sklypų - įvertinimu. 2011-04-05 P. Ž. patyrė kojos ir nugaros traumą ir kelis mėnesius gydėsi VšĮ Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinėje ligoninėje. 2011-04-22 J. Ž., kuri yra skolininkė šioje vykdomojoje byloje, buvo atėjusi į antstolės A. L. kontorą, pateikė pažymą apie P. Ž. ligą kitoje antstolės A. L. žinioje esančioje vykdomojoje byloje, tačiau jokio pranešimo ir informacijos apie būsimas varžytynes P. ir J. Ž. arba bent vienam iš jų antstolė nepateikė.
Antstolė bando nusišalinti nuo pareigos teisingai įvertinti parduodamo varžytynėse turto kainą, o pareiškėjui nepagrįstai yra bandoma apriboti vykdymo proceso metu pateikti prieštaravimus dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių verčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas yra esminė varžytynių teisėtumo sąlyga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti skiriamos ne tik proceso šalių, bet ir antstolio iniciatyva. Kai antstolis abejoja dėl nustatytos turto vertės, yra pagrindas skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Net tuo atveju, jeigu skolininkas nereiškia prieštaravimo dėl areštuoto turto įkainojimo ar ekspertizės išvadų, antstolis, vykdydamas jam įstatymo nustatytas pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais savo iniciatyva turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir, kilus abejonių dėl ekspertizės akte nustatytos kainos, privalo pasinaudoti įstatymo suteikta teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Iš šioje byloje ir vykdomojoje byloje Nr. 0140/11/289 esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad tik praėjus daugiau negu dviem savaitėms po 2011-05-04 pareiškėjo P. Ž. skundo, išieškotojas AB Ūkio bankas tik 2011-05-20 antstolei A. L. pateikė pažyma dėl žemės sklypų rinkos vertės, tuo pačiu tik patvirtindamas pareiškėjo P. Ž. skundo teismui argumentus, kad antstolės A. L. nustatytos žemės sklypų kainos buvo per mažos ir netikslios.
Nepagrįsti suinteresuotų asmenų ir teismo argumentai, kad pareiškėjas P. Ž. nenurodė kaip buvo apskaičiuotos jo 2011-05-04 skunde nurodytos žemės sklypų rinkos vertės. 2011 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius įrodymus apie realias nekilnojamojo turto vertes Marijampolės apskrityje ir Kalvarijos savivaldybėje, bei išsamų paaiškinimą, kaip buvo apskaičiuotos sklypų vertės. Buvo nurodytos panašių (pagal geografinę teritoriją, pagal atstumus nuo svarbiausių respublikinės ir tarptautinės reikšmės kelių, atsižvelgiant į žemės sklype esančius telkinius, komunikacijas, statinius, ant pačių žemės sklypų esančių (stovinčių) statinių paskirtį ir funkcinę įvairovę) sklypų vertės buvo apskaičiuotos imant realias žemės sklypų pirkimų -pardavimų kainas, aritmetiškai perskaičiuojant jas kiekvienam sklypui pagal jo faktinį dydį hektarais ir apvalinant galutinę rinkos kainą 100 Lt tikslumu. 2011-09-20 rašte pareiškėjas prašė teismo spręsti, ar tikslinga ir reikalinga bylos dalyje dėl nekilnojamojo turto verčių nustatymo, papildomai į bylą kviesti duoti paaiškinimus asmenis, kurie pateikė žemės sklypų įvertinimą kreditoriui AB Ūkio bankui, bei, ar tikslinga ir reikalinga būtų kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl faktinių (realių) įvykusių žemės sklypų pirkimo - pardavimo sandorių Marijampolės apskrityje ir Kalvarijos savivaldybėje kainų gavimo. Tačiau teismas šio prašymo net nesvarstė ir neanalizavo, nutartyje dėl jo išvis nepasisakė. Be to VĮ „Registrų centras“ pažymėjime nurodyto nekilnojamojo turto „vidutinė rinkos vertė“ nėra reali šio nekilnojamo daikto rinkos vertė. Registrų centro pažymose pateikiama vidutinė rinkos vertė yra ne konkretaus turto vertė, bet panašių požymių turinčių objektų vertė tam tikroje teritorijoje juos įvertinus masiniu būdu (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 8, 9 dalis, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). 2011-05-20 pažymą parengė pačio kreditoriaus AB „Ūkio bankas“ susiję asmenys, kas irgi vertintina itin kritiškai ir atsargiai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamų sklypų kainų, sutiko su suinteresuotų asmenų AB „Ūkio bankas“ ir antstolės A. L. pateiktomis vertėmis, bet nenurodė jokių tokio sutikimo motyvų, neįvertino šių abiejų suinteresuotų asmenų pateiktų rašytinių įrodymų, visų byloje surinktų įrodymų kontekste. Teismas skundžiamoje nutartyje atmesdamas P. Ž. pateiktus rašytinius įrodymus dėl sklypų verčių nepasisakė kuo minėti įrodymai yra neteisėta ar neleistina įrodinėjimo priemonė.
Todėl antstolė A. L. grubiai pažeidė imperatyviąsias vykdymo proceso teisės normas: varžytynių proceso teisėtumą, įskaitant būtiną antstolio pranešimą skolininkui apie būsimas varžytynes (CPK 602 str., 703 str., 706 str. 3 d.), skolininko teisę iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją (CPK 704 str.), skolininko galimybę imtis priemonių, kad apie varžytynėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų (CPK 706 str. 4 d.), skolininko teisę nurodyti, kokį turtą varžytynėse parduoti pirmiausia (CPK 715 str.), o taip pat pateikti prieštaravimus dėl antstolės A. L. areštuoto turto įkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0140/11/289 (CPK 681 str. 3 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 14-18, t.II) suinteresuotas asmuo AB „Ūkio bankas“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas atskirajame skunde nepateikia nė vieno teisinio argumento, kodėl teismo priimta nutartis turėtų būti pripažinta neteisėta ir naikintina, nenurodo kokios aplinkybės patvirtina teismo priimto sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, bei nenurodo kokiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės, t. y. tinkamai nenurodytas apeliacinio skundo pagrindas. Pareiškėjas skunde iš esmės kelia fakto klausimus, kurie sprendžiami pirmos instancijos teisme, o ne apeliacinės instancijos teisme. Suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad teismas neišsprendė visų jo reikalavimų. Pareiškėjo reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės ir išreikalauti vykdomąją bylą buvo patenkintas. Kiti pareikšti reikalavimai teismo buvo nagrinėjami posėdžių metu ir atmesti kaip nepagrįsti bei neįrodyti. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei priėjo išvados, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Tuo tarpu pats pareiškėjas kaip vykdymo proceso šalis nebendradarbiavo su antstole, buvo informuotas apie vykdomą vykdomąją bylą, tačiau nepasinaudojo jam suteiktomis teisėmis. Byloje buvo nustatyta, kad 2011-02-23 turto arešto akto surašymo metu pareiškėjas ir jo sutuoktinė J. Ž. nedalyvavo. Tačiau turto arešto aktas pareiškėjo sutuoktinei J. Ž. buvo įteiktas 2011-03-21, o pačiam pareiškėjui 2011-03-31 antstolės kontoroje. Šių faktų savo procesiniuose dokumentuose neginčijo ir pats pareiškėjas. Pareiškėjui apie nustatytą turto įkainojimą tapo žinoma dar 2011-03-21, todėl terminas pateikti prieštaravimus dėl turto vertinimo pareiškėjui suėjo 2011-03-26. Nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, kad antstolė turėjo savo iniciatyva skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, nepriklausomai ar skolininkas prieštaravo nustatytai kainai. Banko nuomone, antstolei nekilo abejonė dėl turto vertės, o CPK 681 straipsnio pagrindu pareiga antstolei atlikti ekspertizę savo iniciatyva kyla tik tuo atveju, jeigu kyla abejonių dėl turto vertės. Antstolė, spręsdama klausimą dėl turto vertės nustatymo, vadovaudamasi VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatė, kad vidutinės pareiškėjui priklausančių žemės sklypų rinkos kainos yra žymiai mažesnės nei siūlė bankas. Kadangi turto arešto metu pareiškėjas nedalyvavo, o vėliau per nustatytą terminą nuomonės dėl turto vertės ir nepateikė ir įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, antstolė nustatė teisingas turto rinkos kainas. Nėra jokio pagrindo atstatyti pareiškėjui terminą ginčyti turto vertinimą, kadangi pats pareiškėjas buvo neaktyvus ir vykdomąja byla nesidomėjo, nors buvo tinkamai informuotas. Banko nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Pareiškėjo pateikti išrašai iš internetinių nekilnojamojo turto pardavimo portalų apie galimai panašių žemės sklypų vertes ir paties pareiškėjo vertės nustatymas negali būti laikoma tinkamais įrodymais, kadangi turto vertę gali nustatyti tik ekspertai, vadovaudamiesi teisės aktuose nustatytais pagrindais.
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 23-24, t.II) suinteresuotas asmuo J. Ž. prašo atskirąjį skundą tenkinti, nurodo, kad palaiko apelianto atskirajame skunde nurodytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nutarties atmestinas.
CPK 320 straipsnis, reglamentuojantis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, nustato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų, leidžiančių teismui peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl atskirasis skundas nagrinėtinas jame nurodytų faktinių ir teisinių argumentų pagrindu.
Pareiškėjas P. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų buvo netenkintas bei priimti naują nutartį - panaikinti antstolės A. L. patvarkymą 2011 m. gegužės 10 d. 10.30-13.00 val. (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, vykdyti P. ir J. Ž. nuosavybės teise priklausančių žemės ūkio paskirties sklypų pirmąsias varžytynes; atnaujinti terminą skolininkui P. Ž. prieštaravimams dėl areštuotų daiktų – žemės sklypų – įvertinimo pareikšti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, antstolės veiksmai – priimtas patvarkymas skelbti žemės sklypų varžytynes bei parduodamų žemės sklypų įkainojimas yra neteisėti, nes apeliantui apie turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą nebuvo pranešta asmeniškai ir pasirašytinai, apeliantui nepagrįstai buvo apribotos teisės vykdymo procese pateikti prieštaravimus dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymo.
Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atskirasis skundas atmestinas.
Taip nuspręsdamas apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi šiais motyvais:
Dėl pranešimo skolininkui apie būsimas varžytynes
CPK 706 straipsnio 3 dalyje (galiojusi redakcija iki 2011-10-01) nustatyta, kad apie turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą antstolis pasirašytinai praneša išieškotojui ir skolininkui asmeniškai arba registruotu laišku. Procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje numatytą atvejį (CPK 604 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2011-10-01). Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė A. L. 2011-04-04 pranešimą dėl viešųjų varžytynių skolininkams J. Ž. ir P. Ž. išsiuntė registruotu laišku 2011-04-06, kuris (laiškas) grąžintas neįteiktas su atžyma „neatsiėmė“. Laiškas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su skolininko nurodytu adresu jo teiktuose dokumentuose antstoliui ir teismui. Kadangi procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, procesinė teisės norma, reglamentuojanti pranešimo apie varžytynes tvarką, nebuvo pažeista. Apelianto argumentai, jog antstolė pažeidė imperatyvą skolininkui pranešti apie turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą asmeniškai ir pasirašytinai, bei kad antstolė A. L. apie būsimas varžytynes nepranešė ne tik pareiškėjui, bet ir antrajam skolininkui J. Ž., atmestini kaip nepagrįsti. Kaip jau buvo nurodyta CPK 706 straipsnio 3 dalyje informaciją apie turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą antstolis gali pranešti ir registruotu laišku. Asmeniškai skolininkas gali būti informuojamas, kai dalyvauja antstoliui atliekant procesinius veiksmus arba, kai skolininkas su antstolio procesiniais dokumentais susipažįsta antstolio kontoroje. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjui buvo žinoma apie vykdomąją bylą, todėl jo pareiga buvo domėtis vykdymo eiga.
Dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymo
Apeliantas atskiruoju skundu prašo atnaujinti terminą jam prieštaravimams dėl areštuotų daiktų - žemės sklypų – įvertinimo pareikšti, kadangi pareiškėjui tokios teisės buvo apribotos vykdymo procese, o antstolė nusišalino nuo pareigos teisingai įvertinti parduodamo varžytynėse turto kainą. Taigi, apeliantas iš esmės nesutinka su antstolės nustatytu parduodamo varžytynėse turto – žemės sklypų įvertinimu.
CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą.
Byloje nustatyta, kad 2011-02-23 turto arešto akto surašymo metu pareiškėjas ir jo sutuoktinė J. Ž. nedalyvavo, tačiau turto arešto aktas pareiškėjo sutuoktinei J. Ž. (antrajai skolininkei) buvo įteiktas 2011-03-21 (vykdomosios bylos Nr.0140/11/00289 lapas 35), o pačiam pareiškėjui 2011-03-31 antstolės kontoroje. Šių faktų savo procesiniuose dokumentuose neginčijo ir pats pareiškėjas. Pareiškėjui apie nustatytą turto įkainojimą tapo žinoma dar 2011-03-21, todėl terminas pateikti prieštaravimus dėl turto vertinimo pareiškėjui suėjo 2011-03-26. Apelianto argumentai, jog jis nuo 2011-04-05 kelis mėnesius gydėsi VšĮ Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinėje ligoninėje, todėl negalėjo pareikšti prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo, nelaikytini užkirtusiais pareiškėjui kelią vykdymo procese įgyvendinti savo teises prieštarauti dėl turto įkainojimo. Visu pirma, terminas pareikšti prieštaravimus pasibaigė iki pareiškėjo traumos. Antra, prieštaravimus galėjo ir turėjo teisę reikšti bendraturtė J. Ž., kuriai turto arešto aktas buvo įteiktas 2011-03-21, tačiau tokiomis teisėmis nepasinaudojo.
Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog antstolė privalėjo skirti areštuoto turto ekspertizę. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Bylos duomenys patvirtina, jog antstolė, įkainodama skolininkų P. ir J. Ž. nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, atsižvelgė į išieškotojo AB „Ūkio bankas“ pateiktą 2011-02-17 raštą Nr.160-03-268, kuriame buvo nurodytos priverstinai parduotinų žemės sklypų kainos. Antstolė areštuotą turtą įkainavo atsižvelgusi į išieškotojo raštišką nuomonę, todėl laikytina, kad antstolei nekilo abejonių dėl turto vertės. Pareiškėjas prašymą antstolei atnaujinti terminą prieštaravimams dėl areštuotų daiktų – žemės sklypų, įvertinimo pareikšti bei sustabdyti pirmąsias varžytynes vykdomojoje byloje pateikė tik 2011-05-04, taip pat tuo pačiu metu kreipėsi ir į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė turtą įkainojo vadovaudamasi CPK 681 straipsnio nuostatomis, o būtent įkainojo rinkos kainomis, atsižvelgdama į išieškotojo nuomonę. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamų sklypų kainų, sutiko su suinteresuotų asmenų AB „Ūkio bankas“ ir antstolės A. L. pateiktomis vertėmis, bet nenurodė jokių tokio sutikimo motyvų, neįvertino šių abiejų suinteresuotų asmenų pateiktų rašytinių įrodymų, visų byloje surinktų įrodymų kontekste, o atmesdamas P. Ž. pateiktus rašytinius įrodymus dėl sklypų verčių, nepasisakė kuo minėti įrodymai yra neteisėta ar neleistina įrodinėjimo priemonė.
Apeliacinio teismo nuomone šie atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nutartyje pasisakė, kad nagrinėjant civilinę bylą įvertino suinteresuoto asmens AB „Ūkio bankas“ pateiktą visą medžiagą, kuri patvirtino, jog antstolė vadovavosi išieškotojo AB „Ūkio bankas“ vykdomojoje byloje pateiktomis turto vertėmis. Pareiškėjas vykdomojoje byloje nuomonės dėl turto įkainojimo nepareiškė. Pareiškėjas tik nagrinėjant bylą pateikė išrašus iš internetinių nekilnojamojo turto pardavimo portalų apie galimai panašių, o ne apie pareiškėjo areštuotų konkrečių žemės sklypų vertes, todėl teismas pagrįstai šiais įrodymais nesivadovavo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.