- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-05
- Bylos Nr.
- eI3-732-1066/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01224-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis (pirm.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „NIKY LTD“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NIKY LTD“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „NIKY LTD“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydama: panaikinti VMI sprendimą bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) sprendimą ir perduoti Pareiškėjo 2021-12-02 prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) nagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėja savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:
2.1. 2021-07-11 Bendrovė pateikė VMI 2021-07-10 prašymą dėl atleidimo nuo minėtame prašyme nurodytų ir nuo 2021-07-01 priskaitytų delspinigių. VMI 2021-08-06 sprendimu „Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų“ Nr. (21.222)-184 Pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas. Dėl šio sprendimo Pareiškėjas kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK), pateikdamas 2021-09-06 skundą. MGK 2021-11-22 priėmė sprendimą (toliau – ir MGK sprendimas) patvirtinti VMI 2021-08-06 sprendimą Nr.(21.222)500-184. Nagrinėjant Pareiškėjo skundą, MGK posėdžio metu nurodė Pareiškėjui, kad negali nagrinėti delspinigių sumažinimo ir perskaičiavimo klausimo, nes Pareiškėjas 2021-07-10 prašyme VMI šio klausimo nekėlė (kėlė klausimą dėl atleidimo nuo delspinigių, o ne dėl jų sumažinimo). Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tokį MGK išaiškinimą posėdžio metu, 2021-12-02 prašymu kreipėsi į VMI su nauju prašymu dėl delspinigių sumažinimo. Tačiau VMI, užuot išnagrinėjusi Pareiškėjo prašymą, savo sprendimu jį paliko nenagrinėtą Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 str. 3 d. 3 p. pagrindu. VMI sprendimas palikti Pareiškėjo prašymą nenagrinėtu motyvuotas tuo, jog Pareiškėjo 2021-12-02 prašymas dėl delspinigių sumažinimo yra identiškas ankstesniam Pareiškėjo 2021-07-10 prašymui dėl atleidimo nuo delspinigių, kurį jau išnagrinėjo tiek VMI, tiek MGK sprendimu, nes teisės aktai nenumato delspinigių mažinimo galimybės, t. y. asmuo gali būti tik atleidžiamas nuo visų ar dalies delspinigių, be to, VMI nurodė, jog Pareiškėjas nepateikė naujų duomenų atleidimui nuo delspinigių.
Šalies argumentai
kriterijus, t. y. juos pateikė Pareiškėjas. 2021-07-10 prašymu Pareiškėjas prašė atleisti jį nuo delspinigių, o 2021-12-02 prašymu – sumažinti delspinigius. Tuo tarpu LAGK sprendime nepagrįstai teigiama, jog Pareiškėjas 2021-12-02 prašymu prašė atleisti nuo dalies delspinigių – Pareiškėjas 2021-12-02 prašymu prašė sumažinti visus delspinigius (sumažinant delspinigių normą), o ne atleisti nuo dalies delspinigių, kai likusieji delspinigiai nėra mažinami. Akivaizdu, kad teisine prasme visų delspinigių sumažinimas ir atleidimas tik nuo dalies delspinigių yra du savarankiški ir skirtingi klausimai, todėl Pareiškėjo prašymai negali būti laikomi tapačiais.
2.3. Tuo tarpu VMI sprendime teigdama, jog teisės aktai nenumato delspinigių sumažinimo ir tuo pagrindu palikdama 2021-12-02 prašymą nenagrinėtu, ne atliko prašymų tapatumo analizę, o 2021-12-02 prašymą nagrinėjo iš esmės – taikė ir aiškino teisės aktus dėl prašyme suformuluoto dalyko, t. y. atliko iš esmės administracinės procedūros veiksmus bei priėmė administracinės procedūros sprendimą. Nustatyti, ar teisės aktai numato ar ne galimybę sumažinti delspinigius, galima tik išaiškinus ir pritaikius teisės aktus, o tai jau yra viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai, kurie sudaro administracinę procedūrą kaip ji apibrėžta Įstatymo 2 str. 2 d.
Atitinkamai nepagrįstas LAGK sprendime dėstomas teiginys, jog nėra jokių duomenų, kad VMI įgyvendino prašymo nagrinėjimo procedūrą bei priėmė administracinės procedūros sprendimą Įstatymo taikymo prasme. Pareiškėjo skundas ir buvo grindžiamas būtent tuo pagrindu, kad VMI priėmė savo turiniu administracinį sprendimą Įstatymo prasme nepradėjusi pačios administracinės procedūros. Akivaizdu, kad tokiu atveju byloje ir negalėjo būti duomenų apie VMI pradėtą administracinę procedūrą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė VMI atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėja pateikė VMI 2021-07-10 prašymą, kuriuo prašė atleisti jį nuo 2021-07-01 apskaičiuotų iš viso 5 855,32 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir pelno mokesčio (toliau – ir PM) delspinigių mokėjimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 100 str. 1 d. 3 p. ir 141 str. 1 d. 2 p. įtvirtintais atleidimo nuo delspinigių pagrindais bei protingumo ir teisingumo kriterijais. VMI 2021-08-06 sprendimu, įvertinusi tiek Pareiškėjos prašyme nurodytus, tiek kitus teisės aktuose įtvirtintus atleidimo nuo delspinigių mokėjimo pagrindus, Pareiškėjo prašymo netenkino ir neatleido jo nuo 4 654,89 Eur PVM delspinigių ir 177,56 Eur PM delspinigių. Pareiškėjas dėl minėto VMI prie FM sprendimo pateikė 2021-09-06 skundą MGK. MGK priėmė 2021-11-22 sprendimą dėl Pareiškėjo 2021-09-06 skundo, kuriuo Pareiškėjos 2021-09-06 skundą atmetė ir patvirtino VMI 2021-08-06 sprendimą.
Pareiškėjas pateikė VMI prie FM naują 2021-12-02 prašymą dėl tų pačių apskaičiuotų delspinigių sumažinimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK), MAĮ 100 str. 1 d., 141 str. 1 d. 2 p. nuostatomis. VMI prašymą paliko nenagrinėtu, motyvuodama tuo, jog Pareiškėjo pateiktas 2021-12-02 prašymas iš esmės yra tapatus Pareiškėjo 2021-07-10 teiktam prašymui.
3.2. Pareiškėja 2021-07-10 prašymu reikalavo – vadovaujantis MAĮ 100 str. 1 d. 3 p., 141 str. 1 d. 2 p., VMI prie FM viršininko įsakymo, susijusio su karantinu, MAĮ 8 str. įtvirtintais proporcingumo ir teisingumo principais, atleisti Pareiškėją nuo 2021-07-01 priskaičiuotų delspinigių, tuo tarpu 2021-12-02 prašyme reikalavo – vadovaujantis CK, MAĮ 100 str. 1 d., 141 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, perskaičiuoti sumažinant priskaitytus delspinigius, apskaičiuotus už periodinių mokėjimų grafikus. Mokestinių delspinigių, t. y. delspinigių už laiku nesumokėtus ar pavėluotai sumokėtus mokesčius, skaičiavimo pagrindus, dydį, pradžią, trukmę ir atvejus bei pagrindus, kada prievolė mokėti šiuos delspinigius gali būti panaikinta, reglamentuoja imperatyvaus pobūdžio mokestinės teisės aktų normos. Šios teisės normos suponuoja VMI, kaip viešojo administravimo subjektui, privalomo elgesio modelį, t. y. VMI, priimdama sprendimus, susijusius su delspinigių apskaičiavimu ir delspinigių mokėjimo prievolės panaikinimu, negali pažeisti minėtų teisės normų ar viršyti teisės aktų jai suteiktus įgaliojimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas abiejuose, t. y. 2021-07-10 ir 2021-12-02, prašymuose kaip atleidimo nuo delspinigių ar jų dalies pagrindą nurodė minėtus MAĮ 100 str. 1 d. 3 p. ir 141 str. 1 d. 2 p., t. y. nenumatytos aplinkybės, kurios nepriklausė nuo jo valios. Tačiau, skirtingai nei 2021-07-10 prašyme, pateiktame 2021-12-02 prašyme pasisakė ir dėl CK 6.212 str. 1 d. nuostatos (Nenugalima jėga (force majeure)) ir prašė „perskaičiuoti sumažinant priskaitytus delspinigius“, vadovaujantis ne tik MAĮ, bet ir CK nuostatomis. LVAT praktikoje, aiškinant MAĮ 141 str. 1 d. 2 p. atleidimo nuo delspinigių pagrindą, pripažįstama, kad šis atleidimo pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių (cas fortuit) poveikiu, kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir negalėjo numatyti ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami mokesčių mokėtojo valios. Taigi, Pareiškėjo 2021-12-02 prašyme nurodyta CK 6.212 str. 1 d. įtvirtinta nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybė yra tapati pagrindui atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių pagal MAĮ 141 str. 1 d. 2 p. Minėtą pagrindą detaliai išanalizavo tiek VMI prie FM, tiek MGK savo sprendimuose. Ta aplinkybė, kad Pareiškėjas 2021-12-02 prašymą grindžia ir CK 6.212 str. 1 d. įtvirtinta nenugalimos jėgos aplinkybe iš esmės atitinkančia ginčo teisinį santykį, apibrėžtą MAĮ 141 str. 1 d. 2 p., dėl kurio jau yra pasisakyta iš esmės nagrinėjant Pareiškėjos 2021-07-10 prašymą, negali būti laikoma nauja teisiškai reikšminga aplinkybe, sudarančia naują teisinį pagrindą nagrinėti iš esmės Pareiškėjos prašymą, kai dėl pastarojo yra priimtas įsiteisėjęs sprendimas. Aplinkybę, kad 2021-07-10 ir 2021-12-02 prašymų teisinis pagrindas yra tapatus įrodo tai, jog Pareiškėjas abiejuose prašymuose prašė atleisti nuo delspinigių ar jų dalies, vadovaujantis tais pačiais teisiniais pagrindais, t. y. aukščiau minėtais MAĮ atleidimo nuo delspinigių ar jų dalies mokėjimo pagrindais. Pareiškėjas 2021-07-10 prašyme, formuluodamas reikalavimą VMI prie FM, be bendrų MAĮ atleidimo nuo delspinigių pagrindų nurodė ir MAĮ 8 str. 3 d. įtvirtintus protingumo ir teisingumo kriterijus.
Pareiškėjos keltas klausimas dėl atleidimo nuo visų delspinigių mokėjimo, akivaizdu, kad savaime apėmė ir atleidimo nuo dalies delspinigių mokėjimo klausimą.
Šalies argumentai
3.3. Pareiškėja skunde patikslina 2022-12-02 prašymo dalyką ir paaiškina, ką, jo nuomone, buvo reiškiamas reikalavimas „sumažinti delspinigius“. Pareiškėjas nurodo, kad LAGK sprendime nepagrįstai teigiama, jog Pareiškėjas 2021-12-02 prašymu prašė atleisti nuo dalies delspinigių. Visgi, iš Pareiškėjos skundo nėra aišku, kaip ir kiek delspinigių norma turėtų būti sumažinta, kad būtų išpildytas Pareiškėjo reikalavimas „sumažinti delspinigius“. Be to, minėtą patikslinimą Pareiškėjas pirmą kartą išdėsto tik skunde. Delspinigių dydis yra įtvirtintas vienodas visiems mokesčių mokėtojams be išimties. Teisės aktai nenumato jo diferencijavimo ar mažinimo galimybės.
Nei MAĮ, nei kiti mokesčių teisės aktai nenumato galimybės sumažinti ar visiškai panaikinti prievolę mokėti pagrįstai ir teisėtai apskaičiuotus delspinigius, tačiau minėti teisės aktai numato du alternatyvius mokesčio mokėtojo atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių būdus: atleisti mokesčių mokėtoją nuo apskaičiuotų delspinigių visa apimti arba atleisti mokesčių mokėtoją nuo apskaičiuotų delspinigių dalies. Taigi, teisės aktai nenumato trečio alternatyvaus atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių būdo - „sumažinti visus delspinigius, sumažinant delspinigių normą“. Tokią išvadą suponuoja ir teismų praktikos mokesčių mokėtojų atleidimo nuo delspinigių ar jų dalies mokėjimo bylų analizė. I
Šalies argumentai
Išanalizavus abiejų Pareiškėjos prašymų reikalavimus, matyti, kad jie praktiškai identiški, tik skiriasi šių prašymų reikalavimo apimtis – vienu atveju prašoma atleisti nuo delspinigių (nekonkretizuojant, nuo visų ar nuo jų dalies), kitu atveju - sumažinti jų dydį. Reikalavimas sumažinti delspinigius, įvertinus tai, kad teisės aktai nenumato galimybės juos sumažinti, tačiau numato galimybę atleisti nuo delspinigių ar jų dalies mokėjimo, faktiškai traktuojamas kaip reikalavimas atleisti nuo delspinigių dalies mokėjimo.
3.4. Pareiškėja tiek skunde, tiek 2021-12-02 prašyme nurodė, kad, nagrinėjant Pareiškėjo 2021-09-06 skundą, <...>„MGK posėdžio metu nurodė Pareiškėjui, kad negali nagrinėti delspinigių sumažinimo ir perskaičiavimo klausimo, nes Pareiškėjas 2021-07-10 prašyme VMI prie FM šio klausimo nekėlė (kėlė klausimą dėl atleidimo nuo delspinigių, o ne dėl jų sumažinimo)“. MGK Sprendime apie jokį delspinigių sumažinimo ir perskaičiavimo klausimą nepasisako. Taip pat Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų dėl delspinigių sumų apskaičiavimo neteisingumo, dėl ko juos reikėtų perskaičiuoti.
Pareiškėja pagal MAĮ 159 str. 1, 3 ir 4 d., nesutikdama su MGK Sprendimu, turėjo teisę šį sprendimą apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau pateikė VMI naują 2021-12-02 prašymą, t. y. Pareiškėjas nepasinaudojo savo teise teismine tvarka apskųsti MGK Sprendimą.
Šalies argumentai
3.5. Antro Pareiškėjos prašymo faktinis pagrindas buvo toks pat. Pareiškėja 2021-12-02 prašyme nurodė: „Įmonė, atsižvelgdama į ankstesniame prašyme VMI išdėstytas aplinkybes bei jas patikslinusi ir papildžiusi, prašo sumažinti apskaičiuotus delspinigius“. Taigi, Pareiškėja rėmėsi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. teigė, kad mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti; pažymėjo, jog įmonė yra įtraukta į VMI viešai skelbiamus sąrašus įmonių, pripažintų nukentėjusiomis nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino; nurodė, kad įmonė pateikė prašymą VMI dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Pareiškėja pateikė VMI 2021-07-10 prašymą, kuriuo prašė atleisti jį nuo 2021-07-01 apskaičiuotų iš viso 5 855,32 PVM ir pelno mokesčio delspinigių mokėjimo, vadovaujantis Lietuvos MAĮ 100 str. 1 d. 3 p. ir 141 str. 1 d. 2 p. įtvirtintais atleidimo nuo delspinigių pagrindais bei protingumo ir teisingumo kriterijais. VMI 2021-08-06 sprendimu, įvertinusi tiek Pareiškėjo prašyme nurodytus, tiek kitus teisės aktuose įtvirtintus atleidimo nuo delspinigių mokėjimo pagrindus, Pareiškėjo prašymo netenkino ir neatleido jo nuo 4 654,89 Eur PVM delspinigių ir 177,56 Eur PM delspinigių.
4.2. Pareiškėja dėl minėto VMI sprendimo pateikė 2021-09-06 skundą MGK. MGK priėmė 2021-11-22 sprendimą dėl Pareiškėjos 2021-09-06 skundo, kuriuo Pareiškėjo 2021-09-06 skundą atmetė ir patvirtino VMI prie FM sprendimą.
4.3. Pareiškėja 2021-12-02 pateikė VMI naują prašymą dėl delspinigių sumažinimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, MAĮ 100 str. 1 d., 141 str. 1 d. 2 p. nuostatomis. VMI 2021-12-28 raštu (toliau – ir Raštas), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 str. 3 d. 3 p., Pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtu, motyvuodama tuo, jog Pareiškėjos pateiktas 2021-12-02 prašymas iš esmės yra tapatus Pareiškėjos 2021-07-10 teiktam prašymui, dėl kurio VMI yra priimtas 2021-08-06 sprendimas ir minėtas sprendimas yra patvirtintas MGK 2021-11-22 sprendimu. Apie savo sprendimą palikti Pareiškėjo Prašymą nenagrinėtu VMI informavo Pareiškėją raštu, išsamiai ir aiškiai išdėstydama tokio sprendimo priėmimo teisinį pagrindą ir motyvus. Pareiškėjas dėl minėto VMI 2021-12-27 rašto pateikė 2022-01-27 skundą LAGK. LAGK 2022-02-22 priėmė sprendimą, kuriuo Pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Ginčas byloje kilo dėl VMI Rašto ir LAGK Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamas VMI 2021-12-28 raštas iš esmės remiasi tuo, kad Pareiškėjos 2021-12-02 prašymas buvo tapatus 2021-07-10 teiktam prašymui.
6. VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
Šiuo atveju aktuali ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, aiškinanti minėtą VAI nuostatą (pagal anksčiau galiojusios VAI 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto redakcijos; 2016 m. lapkričio 10 d. įstatymas Nr. XII-2779). Teisės teorijoje naudojamos terminologijos prasme tai reiškia, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintas draudimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėti pakartotinį skundą, dėl kurio kompetentinga institucija jau yra priėmusi sprendimą (žr., pvz., LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-89-438/2021). Ši teisės norma teismų praktikoje aiškinama taip, kad sprendžiant dėl jos taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurie nebuvo nurodyti ankstesniame skunde (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).
7. Pareiškėja abejais (2021-07-10 ir 2021-12-02) prašymais siekė išspręsti tų pačių delspinigių, t. y. 2013 m. mokestinu laikotarpiu atsiradusių PVM ir PM delspinigių klausimą.
Pareiškėja 2021-07-10 prašė atleisti nuo delspinigių, o 2021-12-02 prašė sumažinti jų dydį.
2021-07-10 Prašyme Pareiškėja remiasi tuo, kad delspinigiai nepagrįstai skaičiuoti už visą laikotarpį (nuo 2013 m.), nes Pareiškėja deklaravo mokesčius po VMI patikrinimo, tačiau prievolės laikotarpiu (2013 m.) jos vadovas negalėjo žinoti, kad turi mokėti mokesčius (jos teigimu, turėjo būti priskaičiuoti bankrutuojančiai UAB „Niky“), taigi delspinigiai buvo apskaičiuoti ne dėl Pareiškėjos kaltės. Taip pat nurodė, kad Pareiškėjai, deklaravus mokesčius buvo sudarytas periodinių mokėjimų grafikas, tačiau nuo 2020 m sausio pradėjo galioti VMI įsakymai, kuriais mokestinių prievolių vykdymo terminai buvo atidėti dėl pandemijos. Šiame prašyme nurodė, kad delspinigiai yra neproporcingo dydžio ir tai kad turėtų būti atsižvelgta į pandemijos pasekmes. Pareiškėja teikė prašymą atleisti ją nuo delspinigių.
2021-12-02 prašyme nurodė, kad jį teikia atsižvelgdama į ankstesniame prašyme išdėstytas aplinkybes. Taip pat nurodė, kad nesutinka, kad PVM ir PM turėjo mokėti Pareiškėja, apie nedeklaruotus mokesčius nieko negalėjo žinoti, todėl laikytina, kad delspinigiai priskaičiuoti ne dėl jos kaltės ir taikytinas MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas atleidimo nuo delspinigių pagrindas. Taip pat nurodė, kad mokesčiai buvo deklaruoti pasinaudojant nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojusia galimybe deklaruoti pajamas už ankstesnius laikotarpius be sankcijų. Rėmėsi tuo, kad Pareiškėjai taikomos pagalbos priemonės, susijusios su pandemija, mokesčių mokėjimas išdėstytas laikotarpyje nuo 2020 m. sausio iki 2021 m. birželio, VMI neragino vykdyti šių prievolių, tačiau bando pritaikyti sankcijas už tai, kad prievolės buvo vykdomos pagal pačios VMI grafiką. Todėl, pasak pareiškėjos, taikytinas ir CK 6.212 straipsnio 1 dalis, pagal kurią atleidžiama nuo atsakomybės dėl aplinkybių, kurių šalis negali kontroliuoti (pandemijos).
9. Atlikta Pareiškėjos 2021-07-10 ir 2022-12-02 prašymų analizė rodo, kad prašymais buvo siekiama to paties tikslo - perskaičiuoti sumažinant priskaitytus delspinigius, apskaičiuotus už periodinių mokėjimų grafikus. Šiuo atveju lingvistinė formuluotė „sumažinti“ ar „atleisti“ nėra teisiškai reikšminga, nes pirmuoju prašymu prašydama atleisti nuo visų delspinigių pareiškėja prašė ir sumažinti delspinigius, t. y. pirmojo prašymo dalykas apėmė antrojo prašymo dalyką. Šiuo atveju MAĮ imperatyviai nustato baigtinį atleidimo nuo delspinigių pagrindų sąrašą ir mokesčių administratorius turi juo vadovautis, t. y. pateiktą prašymą turi teisiškai kvalifikuoti įstatyme nustatytų pagrindų rėmuose nepriklausomai nuo to, kokią žodinė išraišką pasirinko prašantis asmuo.
Kaip aptarta, Pareiškėja tiek pirmame , tiek antrame prašyme iš esmės rėmėsi tomis pačiomis aplinkybėmis – kad nebuvo jos kaltės, kas atitinka MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą; kad pažeidimas atsirado dėl nenugalimų aplinkybių, kas atitinka MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. iš esmės rėmėsi tais pačiais atleidimo nuo delspinigių pagrindais, dėl kurių jau buvo pasisakiusi VMI 2021-08-06 sprendime MGK 2021-11-22 sprendime. Ta aplinkybė, kad pareiškėja 2021-12-02 ir CK 6.212 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nenugalimos jėgos aplinkybe (lot. k. force majeure) iš esmės atitinkančia ginčo teisinį santykį, apibrėžtą MAĮ 141 1 dalies 2 punkte įtvirtintą nenugalimos jėgos pagrindą. Būtent minėtos MAĮ nuostatos (100 straipsnio bei 141 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai, 8 straipsnyje įtvirtinti protingumo ir teisingumo principai) bei Taisyklės (7 punktas) įtvirtina atleidimo nuo visų delspinigių ar jų dalies tvarką. Šie santykiai yra imperatyviai reglamentuoti viešosios teisės normomis. Kaip rodo atlikta VMI 2021-08-06 sprendimo analizė, šiame sprendime dėl visų šių pagrindų atlesti nuo delspinigių buvo išsamiai pasisakyta. MGK patikrino šio sprendimo teisėtumą priimdama 2021-11-22 sprendimą. Pažymėtina, kad MGK 2021-11-22 sprendime nėra nurodyta, kad dėl tam tikros dalies argumentų, susijusių su atleidimu nuo delspinigių (įskaitant ir mažesnių delspinigių taikymu) nepasisakoma. Pareiškėja MGK sprendimo neskundė. Taigi laikytina, kad dėl Pareiškėjos 2021-12-02 prašyme keltų klausimų jau buvo pasisakyta.
Pareiškėjos teiktų prašymų turinys rodo, kad jų dalykas ir pagrindas yra iš esmės tapatūs VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymo prasme, todėl VMI priėmė pagrįstą sprendimą pakartotinai nenagrinėti Pareiškėjos pateikto prašymo.
10. Teismas sutinka su VMI Rašte ir LAGK 2022-02-22 pateiktu vertinimu ir padaryta išvada nenagrinėti pareiškėjos prašymo, remiantis VAI 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu. Todėl nėra pagrindo panaikinti šiuos aktus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Niky LTD company“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.