Kauno apygardos teismo nutartis

2018-05-17 · Civilinė byla Nr. 2A-870-259/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-11-20Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-05-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-17
Bylos Nr.
2A-870-259/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12399-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „EUROVETUS“
Ieškovas
Bioveta
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-870-259/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12399-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.;3.1.16.;3.3.1.20. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EUROVETUS“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Bioveta, a. s. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EUROVETUS“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EUROVETUS“ priešieškinį ieškovei Bioveta, a. s. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 10 500 Eur skolą už neapmokėtas prekes pagal 2013 m. birželio 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. 321300255 bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pardavė atsakovei 500 pakuočių gydomojo veterinarinio preparato ROKOVAC NEO inj.a.u.v. 50 ml., tačiau atsakovė už parduotas prekes neatsiskaitė. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 10 500 Eur skolą už suteiktas paslaugas pagal 2013 m. gruodžio 9 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. EUC13 0000001. Nurodė, kad tarp šalių 2008 m. birželio 6 d. buvo sudaryta konsultavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė teikė konsultavimo paslaugas ieškovei dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos organizuoto viešojo pirkimo „Vakcinos laukinių gyvūnų imunizavimui nuo pasiutligės pirkimas“, o ieškovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Sutarties pagrindu atsakovė veikė ieškovės, kaip tiekėjo, interesais organizuotame viešajame pirkime. Atsakovė, siekdama užtikrinti tinkamą ieškovės interesų atstovavimą, pasitelkė advokatų kontorą, kuriai iš savo lėšų sumokėdavo už suteiktas teisines paslaugas ir vėliau ieškovei pagal tarp šalių sudarytą sutartį už suteiktas konsultavimo paslaugas išrašydavo sąskaitas. Sutarties vykdymo laikotarpiu tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, jog atsakovė ieškovei teikdavo konsultavimo paslaugas, o ieškovė atsakovei tiekdavo prekes, kurių suma būdavo lygi suteiktų paslaugų kainai ir tuomet šalys atlikdavo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus. Toks šalių bendradarbiavimas vyko 2008 – 2015 metais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovės 10 500 Eur skolą, 1 906,53 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir 11,69 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas nurodė, kad tarp šalių ginčo dėl atsakovės neapmokėtų prekių pagal ieškovės 2013 m. birželio 28 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 321300255 nekilo. Atsakovės atstovas patvirtino, kad prekės buvo gautos, už prekes neatsiskaityta. Todėl teismas sprendė, kad ieškinys dėl 10 500 Eur skolos priteisimo iš atsakovės ieškovės naudai tenkinamas.Teismas sprendė, kad nesant rašytinių susitarimų dėl konsultavimo paslaugų ir jų apmokėjimo tvarkos, priešieškinis neįrodytas, todėl jį atmetė. Nurodė, kad byloje nėra pateikta 2008 m. birželio 6 d. sutartis dėl konsultavimo bei apmokėjimo už šias paslaugas. Nėra kokių nors pateiktų įrodymų, kad ieškovės nurodymu, ar kokiu nors pavedimu atsakovė naudosis advokatų paslaugomis, ieškovės interesų tenkinimui. Nenumatyta, kad ieškovė turi pareigą apmokėti už advokatų paslaugas atsakovei. Neįrodyta, kad ieškovė yra gavusi atsakovės 2013 m. gruodžio 9 d. išrašytą sąskaitą, kurios suma 10 500 Eur. Iš pateikto tarp šalių elektroninio susirašinėjimo teismas nustatė, jog vyko bendravimas dėl dalyvavimo konkurse, tačiau nėra konkretaus susitarimo, apmokėjimų sąlygų. Teismas nurodė, kad atsakovės atstovas paaiškino, kad sąskaitos už advokatų pagalbą išrašytos atsakovei, todėl neteikė į bylą. Taip pat nurodė, kad žodiniu susitarimu buvo atliekami priešpriešiniai užskaitymai. Teismas pažymėjo, kad ginčo šalys yra verslo įmonės siekiančios pelno, todėl taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai. Šalys savo veikloje nuolat sudaro įvairius rašytinius sandorius, todėl įvairių žodinių susitarimų vykdymas ar nevykdymas gali sukurti įvairių pasekmių, kurias rūpestingi ir atidūs verslininkai gali numatyti. Rūpestingo elgesio stoka vertintina kaip sąžiningumo imperatyvo sutartiniuose santykiuose nepaisymas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „EUROVETUS“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, ir priimti naują sprendimą – priteisti atsakovei iš ieškovės 10 500 Eur skolą; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nepateikė rašytinių susitarimų dėl konsultavimo paslaugų ir jų apmokėjimo tvarkos. 2017 m. spalio 25 d. atsakovės atstovas bylą nagrinėjančiam teismui pateikė raštą dėl papildomų įrodymų ir paaiškinimų pateikimo, su kuriuo kartu pateikė ir 2008 m. birželio 6 d. tarp šalių sudarytą Sutartį, pagal kurią atsakovė ieškovei teikė konsultavimo paslaugas dalyvaujant viešajame pirkime „Vakcinų laukinių gyvūnų imunizavimui nuo pasiutligės pirkimas“. Be to, kartu su minėtu raštu, atsakovės atstovas pateikė ir 2012 m. lapkričio 25 d. sudarytą Susitarimą dėl įsipareigojimų pakeitimo ir skolos grąžinimo, kurio pagrindu šalys susitarė neįvykdytus įsipareigojimus pagal Sutartį pakeisti naujais. Laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2015 m. tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, jog atsakovė ieškovei teikdavo konsultavimo paslaugas, o ieškovė atsakovei tiekdavo prekes, kurių suma būdavo lygi suteiktų paslaugų kainai ir tuomet šalys atlikdavo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus. Šioms aplinkybėms įrodyti, atsakovė kartu su 2017 m. liepos 14 d. priešieškiniu pateikė šalių elektroninį susirašinėjimą, taip pat elektroninį susirašinėjimą su šalis atstovavusia advokatų kontora. Byloje esantys ieškovės mokėjimų nurodymai, šalių susirašinėjimas dėl skolų sudengimo, skolų išieškojimo įmonės raštas ieškovei dėl skolos atsakovei padengimo bei 2017 m. rugsėjo 27 d. pažyma apie lėšų įskaitymą, patvirtina, jog ieškovė buvo mokėjusi atsakovei už paslaugas 2008-2012 metų laikotarpiu. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsakovės į bylą pateiktus įrodymus ignoravo ir nepateikė jokių argumentų, dėl ko šie įrodymai buvo atmesti.Teismas neįvertino aplinkybės, jog šalių bendradarbiavimo ir konsultavimo santykiai 2012 m. nesibaigė, o tęsėsi ir vėliau. Šio fakto patvirtinimui atsakovė į bylą 2017 m. spalio 25 d. buvo pateikė duomenis iš CVPIS (centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos), patvirtinančius, kad ieškovė laimėjo ir pasirašė sutartis su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba dėl vakcinos tiekimo 2013 ir 2015 m. Be to, atsakovė į bylą pateikė tarp ieškovės bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2015 m. balandžio 14 d. sudarytą Vakcinos laukinių gyvūnų imunizavimui nuo pasiutligės ir jos išmėtymo, naudojant orlaivius, paslaugų pirkimo sutartį. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė teikė ieškovei konsultavimo paslaugas dėl dalyvavimo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skelbtuose 2013 m. ir 2015 m. viešuosiuose pirkimuose, kuriuos ieškovė laimėjo. Rašytinis susitarimas po 2012 m. dėl konsultavimo paslaugų tarp šalių nebuvo sudarytas tik todėl, kad tarp šalių jau buvo susiklostę ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai, šalys viena kita pasitikėjo. Be to, į atsakovės pasiūlymus ir el. laiškus bendradarbiavimą įforminti rašytiniu susitarimu, ieškovė atsakydavo, kad tai nėra būtina. Atsakovės ieškovei teiktos konsultavimo paslaugas pasireiškė tuo, jog būtent atsakovė organizavo dokumentų lietuvių kalba pateikimą viešajam pirkimui, advokatų teisinę pagalbą konkurso dalyviui (ieškovei), advokatų atsakymų perkančiajai organizacijai rengimą ir pateikimą, ieškovės atstovavimą per advokatus teismuose ir t.t. Šioms aplinkybėms patvirtinti, atsakovė į bylą pateikė advokatų kontoros 2012 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 21724 ir paslaugų pagal šią sąskaitą ataskaitą. Tačiau šios aplinkybės skundžiamame sprendime nebuvo vertinamos.Nustačius, jog atsakovė vis dėlto į bylą buvo pateikusi rašytinius susitarimus dėl konsultavimo paslaugų ir jų apmokėjimo tvarkos, o pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą atmesti priešieškinį neatskleidė bylos esmės ir klaidingai nustatė byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, apeliantės nuomone, yra pakankamas pagrindas tenkinti atsakovės priešieškinį ir iš ieškovės atsakovės naudai priteisti 10 500 Eur sumą. Sąžiningas ir tinkamas prievolių vykdymas reiškia, kad šalys privalo tinkamai ir iki galo įvykdyti prisiimtas sutartines pareigas. Nagrinėjamos bylos atveju tai reiškia, kad ieškovė turėjo pareigą atsiskaityti su atsakove pagal 2013 m. gruodžio 9 d. sąskaitą faktūrą Nr. EUC13 0000001 už suteiktas konsultavimo paslaugas. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Bioveta, a. s. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovei nekilo pareiga apmokėti 2013 m. gruodžio 9 d. atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 321300255. Minėto reikalavimo nepagrįstumą patvirtina tai, kad 2013 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 321300255 nėra išrašyta 2008 m. birželio 6 d. sutarties pagrindu ir neatitinka 2012 m. lapkričio 25 d. susitarimo; šalys nebuvo sudariusios jokios kitos sutarties, kurios pagrindu būtų kilusi atsakovės teisė išrašyti minėtą sąskaitą faktūrą, o ieškovės pareiga ją apmokėti, taigi ji išrašyta nesant teisinio pagrindo. Be to, atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog suteikė ieškovei 10 500 Eur vertės paslaugas.Teismas įvertino reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir įrodymus, sudarančius pagrindą atmesti priešieškinį kaip nepagrįstą. Ieškovė nėra davusi pavedimo/sutikimo atsakovei naudotis advokatų paslaugomis ieškovės interesų tenkinimui bei nėra įsipareigojusi apmokėti advokatų pagalbos išlaidų; atsakovė nepateikė teismui visų advokatų kontoros išrašytų sąskaitų bei įrodymų, patvirtinančių, jog šios sąskaitos yra už paslaugas, susijusias su ieškovės interesų tenkinimu, taip pat atsakovė nepateikė sąskaitų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų; ieškovės ir advokatų kontoros Ellex (buvęs pavadinimas LAWIN) nesieja jokie teisiniai santykiai bei ieškovei nekyla pareiga apmokėti šios kontoros išrašytų sąskaitų; ieškovė nėra gavusi atsakovės 2013 m. gruodžio 9 d. išrašytos sąskaitos 10 500 Eur sumai; atsakovės pateiktas elektroninis susirašinėjimas nepatvirtina fakto, jog šalys turi priešpriešinių vienarūšių 10 500 Eur dydžio piniginių reikalavimų viena kitos atžvilgiu ir susitarė įskaityti šiuos reikalavimus. Elektroniniuose laiškuose tokie faktai nėra minimi; atsakovė nepateikė teismui kitų patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog šalys turi priešpriešinių vienarūšių 10 500 Eur dydžio piniginių reikalavimų viena kitos atžvilgiu ir susitarė įskaityti šiuos reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus sprendžia dėl teisingo bylos išsprendimo.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl prievolės atsiskaityti už pateiktas prekes pagal pirkimo pardavimo sutartį, įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo.Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė atsakovei pagal abipusį žodinį susitarimą pateikė pardavė atsakovei 500 pakuočių gydomojo veterinarinio preparato ROKOVAC NEO 10 500 Eur sumai, atsakovė neapmokėjo skolą už prekes pagal 2013 m. birželio 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. 321300255, todėl ieškovė teisme reiškė reikalavimą atsakovei priteisti nurodomą skolą, bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, įrodinėjo, kad ji turi priešinį reikalavimą ieškovei tai pačiai sumai pagal 2008 metais sudarytą konsultavimo paslaugų sutartį, bei susiklosčiusią su ieškove verslo praktiką, priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 10 500 Eur skolą už suteiktas paslaugas pagal 2013 m. gruodžio 9 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. EUC13 0000001.Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tais motyvais jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl neteisingai išsprendė byloje ginčą, atsakovės pateikta 2008 m. birželio 6 d. šalių sudaryta Sutartis dėl konsultavimo paslaugų teikimo, 2012 m. lapkričio 25 d. Susitarimas dėl įsipareigojimų pakeitimo ir skolos grąžinimo, laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2015 m. tarp šalių susiklosčiusi praktika, kai atsakovė teikdavo konsultavimo paslaugas mainais į ieškovės teikiamas prekes, įrodo, kad atsakovė turi reikalavimo teisę į ieškovę 10 500 Eur sumai; teismas neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog ieškovė įrodė ieškinio reikalavimo pagrįstumą ir dydį. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė pateikė atsakovei 500 pakuočių gydomojo veterinarinio preparato ROKOVAC NEO 10 500 Eur sumai, jog atsakovė neapmokėjo susidariusios skolos už prekes pagal 2013 m. birželio 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. 321300255. Atsakovė nepateikė byloje jokių įrodymų ir duomenų, kad yra atsiskaičiusi su ieškove už pateiktas prekes. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovei iš atsakovės 10 500 Eur skolos sumą yra pagrįstas ir teisingas (CPK 178 straipsnis, CK 6.38 straipsnis, 6.305 straipsnis, 6.314 straipsnio 5 dalis).Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atmesti atsakovės priešieškinį, netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą, pažeidė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija pažymi, jog suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais įtvirtinta, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Apeliantė skunde tik abstrakčiai nurodo, kad byloje yra pateikusi įrodymus, jog atsakovė yra mokėjusi ieškovei laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2012 metų už paslaugas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teigdama, kad byloje netinkamai ištirti ir įvertinti svarbūs įrodymai, apeliantė turėtų ne tik išvardyti įrodymus, dėl kurių nepasisakė teismas, bet ir išsamiai atskleisti tokių įrodymų svarbą bylos išnagrinėjimo baigčiai. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepasisakė dėl kai kurių įrodymų atmetimo, jei apeliantė konkrečiai neatskleidžia jų reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui, nėra pakankamas pagrindas dėl tokio pažeidimo teismo procesinį sprendimą keisti ar naikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija iš atsakovės pirmosios instancijos teismui 2017 m. spalio 25 d. pateiktų prašymo ir jo priedų nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2008 metais sudarė konsultacinių paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovė teikė konsultacines paslaugas ieškovei dalyvaujant viename Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos organizuotame konkurse, kuri objektas buvo vakcinos laukinių gyvūnų imunizavimui nuo pasiutligės pirkti. Teisėjų kolegija nustatė, kad ši sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2008 m. birželio 5 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d (2 t. b. l. 70, 71, priedas Nr. 1). Atsakovė įrodymų, kad minėta konsultavimo paslaugų sutartis būtų pratęsta, teismui nepateikė. Todėl niekuo nepagrįsti atsakovės teiginiai, jog atsakovė teikė ieškovei konsultavimo paslaugas laikotarpiu nuo 2008 iki 2012 metų ir yra įsiskolinusi atsakovei už konsultavimo paslaugas 10 500 Eur sumą. Atsakovės pirmosios instancijos teismui pateiktas 2012 m. lapkričio 25 d. ieškovės ir atsakovės sudarytas Susitarimas dėl įsipareigojimų pakeitimo ir skolos grąžinimo (2 t. b. l. 70, 71, pareiškimo priedas Nr.2), niekaip nepagrindžia ieškovės reikalavimo priteisti iš ieškovės 10 500 Eur sumą už teiktas ieškovei konsultavimo paslaugas, kadangi šalys šiame susitarime mini kitą – 8 700 Eur sumą, o ši suma skaičiuojama ne už atsakovės teiktas ieškovei konsultavimo paslaugas, o už ieškovės pateiktas prekes kitam pirkėjui – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei nekilo pareiga apmokėti i 2013 m. gruodžio 9 d. atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 321300255. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės atsakovei 10 500 Eur sumą yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visuma (CPK 178 straipsnis). Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 2,42 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes nesudaro poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2014 09 23 Įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas