Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajai I. K. F., jos gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui ir jos atstovui pagal įstatymą S. F.,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

I. K. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), 10 klasės moksleivė, netekėjusi, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį;

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, paskiriant auklėjimo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams ir 4 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje arba mokytis, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsniu, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesių terminui, įpareigojant tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. F. 2015 m. lapkričio 5 d., nuo 13.40 val. iki 14.35 val., būdama Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokykloje, fizinio lavinimo pamokos metu, tikslu pagrobti svetimą turtą, įėjo į neužrakintą vaikinų persirengimo kambarį, kur ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku pagrobė tarp nepilnamečio R. K. daiktų buvusį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5“, IMEI (duomenys neskelbtini), 450,75 Eur vertės, priklausantį V. K., kuriuo tuo metu naudojosi nepilnametis sūnus R. K., po ko iš įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais I. K. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

A. V. 2015 m. lapkričio 5 d., apie 15 val., būdamas Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S5“, IMEI (duomenys neskelbtini), 450,75 Eur vertės, priklausantis V. K., yra pagrobtas nepilnametės I. K. F., iš jos minėtą telefoną paėmė ir 2015 m. lapkričio 5 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, Sodų g. 20A, perdavė telefoną apie vagystę nieko nežinojusiam A. Č., kuris telefoną pridavė už 135 Eur į UAB „Meivida“ priklausantį lombardą. Šiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas teisme kaltinamasis A. V. parodė, kad K. paprašė parduoti telefoną. Jis autobusu 3G atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Neturėjo paso, todėl paprašė, kad A. parduotų. Susitiko prie stoties, Sodų g., kartu su A. nuėjo į lombardą, pastarasis parodė savo dokumentą, o jis uždėjo savo parašą. Su juo dar buvo brolis E. B.. Tai galėjo būti pernai, lapkričio mėn. K. paprašė parduoti telefoną, nesakė pavadinimo ir kieno tas telefonas, kad vogtas taip pat nesakė, o jis ir neklausė, kieno telefonas. Sutinka atlyginti žalą. Į lombardą kartu važiavo ir K. Brolis buvo Bige, žinojo, kad važiavo parduoti telefoną. Brolis kartu nevažiavo, su broliu susitiko vėliau prie Žaliojo tilto. Prie Bigo broliui pasakė, kad parduos telefoną, o vėliau, kai jau pardavė, susitiko prie Žaliojo tilto. Su A. susitiko Sodų g. Pardavė vogtą telefoną, vėliau sužinojo, kad vogtas, nes tyrėja pasakė. Veikos padarymo metu nežinojo, kad vogtas. Jeigu būtų žinojęs, kad vogtas, vis tiek būtų pardavęs. Su K. veikos padarymo metu draugavo. Ji su juo susisiekė telefonu, paprašė parduoti telefoną. Atvykęs prie mokyklos, susitiko su klasioku E., kuris išėjo parūkyti. Telefoną padavė K. draugė, kurią matė pirmą kartą. Telefoną prašė parduoti K., o padavė jos draugė. Telefonas Samsung S5. Pati K. naudojosi telefonu Samsung S3, berods. Ji pati nepridavė telefono, nes neturėjo dokumento. Jis palaukė, kol jai pasibaigs pamokos, buvo užėjęs į tualetą, praėjo budėtoją, telefoną jau turėjo, palaukė valandą, tada ji išėjo iš pamokų ir nuėjo namo. Iš Bigo važiavo iki stoties, nes ten daug lombardų, važiavo dviese su K.. Draugui skambino, kai buvo prie mokyklos, susitarė, kad parduos. Draugui sakė, kad panelė paprašė parduoti telefoną. Draugas žinojo, kad jis neturi dokumento, tačiau nežinojo, iš kur tas telefonas. Susitiko su draugu, kuris laukė su savo draugu R. S.. Už telefoną gavo 200 eurų ar litų. Visus pinigus A. padavė K. į rankas, o pats gavo 5 eurus. Jis (A. V.) gavo kebabą. Tyrėjai sakė, kad telefonas vogtas, tik vėliau sužinojo. Apklausos protokolą buvo perskaitęs. Dabar nepamena, ką tiksliai sakė ikiteisminio tyrimo metu. Žalą sutinka atlyginti, kad K. būtų lengviau. Nežinojo, kad telefonas vogtas. Išeina, kad neprisipažįsta. Su K. nebendrauja, nesipyksta. Žinojo, kad K. naudojosi Samsung S3. Kai ji paprašė parduoti Samsung S5, neklausė, iš kur tas telefonas, buvo neįdomu. Jis tyrėjai sakė, kad nežino, jog telefonas vogtas, o ji parašė, kad žinojo. Prisipažino, nes norėjo padėti K.. Pirmą kartą buvo pateiktas įtarimas, kad jis pavogė ir pardavė daiktą. Antrą kartą pateikė įtarimą, kad pardavė vogtą daiktą. Tačiau jis sakė tyrėjai, kad nežinojo, jog jis vogtas. Teismui pagarsinus A. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 68-70), kaltinamasis parodė, kad neskaitė, ką parašė tyrėja. Tebūnie būna taip, kad jis žinojo, kad telefonas vogtas. Įvykių neatsimena. Nepamena, ar K. sakė, kad telefonas vogtas. Teismui pagarsinus A. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 72), kaltinamasis parodė, kad suprato, koks buvo pareikštas įtarimas, davė parodymus. A. paklausė, ar telefonas vogtas. Atsakė, kad nevogtas. Kad telefonas vogtas, jam pasakė K. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Sužinojo, kad vogtas, kai padavė telefoną arba kai važiavo. K. draugę, kuri padavė telefoną, atpažintų. Kalbėjo tik K., draugė nieko nekalbėjo. Kartu buvo E., kuris matė, kad K. draugė jam padavė telefoną. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis V. K. pateikė telefono Samsung G900F Galaxy S pirkimo kvitą, taip pat garantinį taloną, iš kurio matyti IMEI kodas – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14-17).

Iš tarnybinio pranešimo ir prie jo pridėto lombardinio įkeitimo kvito matyti, kad telefonas Samsung S5, (duomenys neskelbtini), A. Č. vardu 2015 m. lapkričio 5 d. už 135 Eur priduotas į UAB „Meivida“ priklausantį lombardą Vilniuje, Sodų g. 20A-C8 (1 t., b. l. 33-34).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs kaltinamosios I. K. F. teisme duotus parodymus, kaltinamojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus ir pagarsintus teisiamajame posėdyje parodymus bei jo teisme duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios I. K. F. kaltė padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir kaltinamojo A. V. kaltė padarius BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodytos. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Kaltinamoji I. K. F. apklausiama teisme savo kaltės iš pradžių nepripažino (kaltės nebuvo pripažinusi ir ikiteisminio tyrimo metu), nurodydama, kad telefono nevogė, o su kitu kaltinamuoju A. V. buvo susitikusi mokykloje, nes jis turėjo perduoti jai raktus. Tačiau teisiamajame posėdyje liudytoja apklausus jos klasiokę A. T. (pažymėtina, kad ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta) ir šiai parodžius, kad I. K. F. fizinio lavinimo pamokos metu įėjo į vaikinų persirengimo kambarį, paėmė klasioko R. K. telefoną ir padavė jai (A. T.), kad ši telefoną perduotų A. V., kaltinamoji I. K. F. visiškai pripažino savo kaltę ir patvirtino liudytojos A. T. nurodytas aplinkybes. I. K. F. parodė, kad jos draugas A. V. turėjo įsiskolinimų, todėl norėjo jam padėti. Per kūno kultūros pamoką ji išėjo iš pamokos, žinodama, kad A. T. nesportuoja. Jos susitiko koridoriuje. A. T. jai pasakė, kad vaikinų rūbinė atrakinta, todėl jos nuėjo iki rūbinės, ji paėmė telefoną ir padavė jį A. T., o pati nuėjo toliau sportuoti, A. T. nunešė tą telefoną A. V.. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais kaltinamosios parodymais, kadangi jie atitinka kitų apklaustų liudytojų parodymus. Visų pirma, minėtus A. T. parodymus. Antra, kaltinamojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, kad jis atvyko į mokyklą ne dėl raktų, o dėl telefono. Jis žinojo, kad šis telefonas yra pavogtas I. K. F.. Tai, kad A. V. buvo atvykęs į mokyklą, patvirtino teisme liudytoju apklaustas kitas I. K. F. klasiokas E. Š., kuris ir pasitiko mokykloje A. V.. Po pamokų kaltinamuosius, turinčius minėtą telefoną, matė ir liudytoju teisme apklaustas kaltinamojo A. V. brolis E. B., taip pat liudytojas A. Č., nors kaltinamieji ir nesakė šiems asmenims, kad telefonas yra vogtas. Aplinkybes, kad fizinio lavinimo pamokos metu I. K. F. laikinai buvo palikusi salę patvirtino teisme apklausti kiti jos klasiokai: H. J., R. K.. Šioje byloje daug dėmesio buvo skirta išsiaiškinti aplinkybes dėl mokinių persirengimo kambarių rakinimo fizinio lavinimo pamokos metu. Iš esmės visi apklausti liudytojai (moksleiviai), tarp jų ir mokytojas T. B., parodė, kad paprastai rūbinės yra rakinamos pamokos metu. Jas, suskambėjus skambučiui, rakina vienas iš mokytojų ir po pamokos jos atrakinamos, tačiau, ar rūbinė, iš kurios buvo pavogtas R. K. telefonas, tikrai buvo užrakinta įvykio dieną, negalėjo patvirtinti nei vienas iš apklaustų liudytojų. Priešingai, A. T. parodė, kad įvykio dieną fizinio lavinimo pamokos metu vienoje iš rūbinių girdėjo vaikinų balsą, be to, patvirtino, jog būtent ta rūbinė, kurioje R. K. buvo palikęs telefoną, buvo atidaryta, nes į ją įėjo I. K. F. ir išėjo jau su telefonu.

Pagal BK 189 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Kaltinamasis A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Iš pradžių apklausiamas teisme jis parodė, kad nežinojo, kad telefonas yra vogtas, tačiau pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat išklausęs kaltinamosios I. K. F. parodymus, parodė, kad žinojo, jog telefonas yra vogtas. Savo parodymų keitimą teisme paaiškino noru padėti savo buvusiai merginai, t. y. I. K. F., kuri yra kaltinama vagyste. Dėl kitų aplinkybių, t. y. telefono pridavimo į lombardą, ginčo byloje nėra, nes jas patvirtina pačių kaltinamųjų, liudytojų A. Č. ir E. B. parodymai, taip pat rašytinė bylos medžiaga – lombardinio įkeitimo kvitas.

Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad I. K. F. 2015 m. lapkričio 5 d., nuo 13.40 val. iki 14.35 val., būdama Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), fizinio lavinimo pamokos metu, tikslu pagrobti svetimą turtą, įėjo į neužrakintą vaikinų persirengimo kambarį, kur ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku pagrobė tarp nepilnamečio R. K. daiktų buvusį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5“ 450,75 Eur vertės, priklausantį V. K., kuriuo tuo metu naudojosi nepilnametis sūnus R. K., po ko iš įvykio vietos pasišalino, o A. V. tą pačią dieną, apie 15 val., būdamas Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S5“, IMEI (duomenys neskelbtini), 450,75 Eur vertės, priklausantis V. K., yra pagrobtas nepilnametės I. K. F., iš jos minėtą telefoną paėmė ir tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, Sodų g. 20A, perdavė telefoną apie vagystę nieko nežinojusiam A. Č., kuris telefoną pridavė už 135 Eur į UAB „Meivida“ priklausantį lombardą. Šiais veiksmais I. K. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, o A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, skirdamas bausmę I. K. F., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veika baigta), į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis – nepilnametė, moksleivė, mokykloje charakterizuojama ne itin teigiamai (1 t., b. l. 107), nuo 2013 m. balandžio 18 d. iki 2014 m. balandžio 18 d. buvo įrašyta į policiją dominančių vaikų įskaitą (1 t., b. l. 112), teismo sprendimu yra atskirta nuo motinos, nustatyta rūpyba (1 t., b. l. 90-92), neteista ir nebausta administracine tvarka (1 t., b. l. 103, 104). Kaltinamoji Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (1 t., b. l. 114), Šeškinės poliklinikos Psichikos sveikatos centre negydyta (1 t., b. l. 117), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, 2016 m. vasario 9 d. buvo pristatyta į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą, išvada – neblaivi, lengvas girtumo laipsnis (b. l. 115).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad I. K. F. skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant ją visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ir tęsti mokslą (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Teismas šiuo atveju nenustatė pagrindo taikyti BK 93 straipsnį ir atleisti nepilnametę I. K. F. nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Tačiau teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-296/2012).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš minėtų trijų alternatyvių sąlygų. Nors kaltinamoji teismo posėdyje ir pripažino kaltę, pažadėjo pasitaisyti, tačiau prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas, o ne sąlygotas objektyvių aplinkybių, tokių kaip byloje surinktų įrodymų. Nagrinėjamu atveju I. K. F. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiama teisme prieš liudytojų apklausą. Ji prisipažino tik po jos klasiokės A. T., žinojusios apie įvykdytą vagystę, teisiamajame posėdyje duotų parodymų. Taigi I. K. F. prisipažinimas nelaikytinas savanorišku. Be to, nematyti, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, net neatsiprašė nukentėjusiojo. Iš minėtų kaltinamąją charakterizuojančių duomenų (ne itin gera charakteristika, įrašymas į į policiją dominančių vaikų įskaitą, neblaivumo nustatymo faktas) darytina išvada, kad nėra pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, skirdamas bausmę A. V., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veika baigta), į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nedirbantis, teistas ir baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 73-84).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. V. skirtina BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

A. V. paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams, teismui manant, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalys, 75 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis įpareigotinas per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš savo namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 10 punktai).

Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį skirti A. V. kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatė 17 dienų suėmimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartimi pakeitė A. V. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, A. V. paleidžiant teismo posėdžių salėje. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, suėmime išbūtas laikas (nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. spalio 14 d.) įskaitytinas į bausmę. Be to, į bausmę įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu įskaitytas A. V. suėmimo laikas (nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. kovo 29 d.) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžiu įskaitytas A. V. laikino sulaikymo laikas (nuo 2016 m. birželio 19 d. 22.30 val. iki 2016 m. birželio 21 d. 17.03 val., t. y. dvi dienos).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai I. K. F. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 101) paliktina galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašu ir CD laikmena su telekomunikacijų įvykių išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 450,75 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 12). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl telefono, kuriuo naudojosi jo sūnus R. K., vagystės V. K. patyrė 450,75 Eur turtinės žalos. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Kadangi nukentėjusiojo patirtos žalos dydis pagrįstas telefono įsigijimo kvitu (1 t., b. l. 16), civilinis ieškinys tenkintinas ir jam solidariai iš kaltinamųjų priteistina 450,75 Eur suma turtinei žalai atlyginti. Kadangi kaltinamoji I. K. F. nusikalstamą veiką padarė būdama nepilnametė ir šiuo metu yra nepilnametė, jai neturint lėšų ir turto, jai tenkanti atlyginti turtinės žalos dalis subsidiariai išieškotina iš jos atstovo pagal įstatymą S. F..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

I. K. F. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant ją visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ir tęsti mokslą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. K. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir skirti A. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš savo namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. V. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti kardomosios priemonės – suėmimo ir laikino sulaikymo metu (nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. kovo 29 d., nuo 2016 m. birželio 19 d. 22.30 val. iki 2016 m. birželio 21 d. 17.03 val. (dvi dienos), nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. spalio 14 d.) išbūtą laiką, vieną suėmime ar laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašu ir CD laikmeną su telekomunikacijų įvykių išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jam solidariai iš I. K. F. ir A. V. 450,75 (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 75 ct) Eur turtinei žalai atlyginti. I. K. F. neturint lėšų ir turto, jai tenkančią atlyginti turtinės žalos dalį subsidiariai išieškoti iš jos atstovo pagal įstatymą S. F..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.