Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2014-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3462-957/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-11-21
Bylos Nr.
1-3462-957/2014
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-01205-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
S. Z.
Baudžiamoji byla Nr. 1-3462-957/2014Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01205-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.10.1, 1.2.4.8.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Agnės Stankevičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. kovo 6 d. įtrauktas į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos apskaitą, baustas administracine tvarka, teistas:

2013 m. liepos 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo, ir gydymą tęsti nepažeidžiant gydymo režimo visą laisvės apribojimo laikotarpį,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Z., 2014 m. gegužės 19 d., apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu, tyčia, dešinės rankos kumščiu tris kartus sudavė nukentėjusiajai – savo sugyventinei O. G., į jos kairę ranką, po to, ne mažiau kaip penkis kartus spyrė jai į kojas. Taip S. Z. sukėlė savo sugyventinei O. G. fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena su savo sugyventine O. (duomenys neskelbtini). Namą minėtu adresu nuomojasi. Su O. kartu yra ketverius metus, bendrų vaikų neturi. Santykiai su O. geri, kartais pasipyksta, bet greitai susitaiko. 2014 m. gegužės 19 d., apie 23.00 val., jis grįžo namo iš darbo. Po kurio laiko grįžo jo sugyventinė O., kuri buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Sugyventinė O., pradėjo iš jo reikalauti pinigų. Jis taip pat buvo pavartojęs alkoholio, todėl susinervino ir priėjęs prie O., ją pastūmė, O. sugriebė jam už kaklo ir bandė jį smaugti, bet jis ją sugrėbė už rankų ir nustūmė nuo savęs. Atsimena, kad dešiniu delnu trenkė O. į galvos sritį. Sugyventinė O. po smūgio pradėjo jam grasinti, kad jį papjaus, jis po šitų žodžių, išbėgo į balkoną ir sudaužė balkone stovėjusį vazoną. O. susinervinusi iškvietė policiją ir atsistojusi grasino su sudaužytu rėmeliu, kad jam supjaustys kitą žandą. Jis iššoko per balkoną ir pabėgo. Tą vakarą namo daugiau negrįžo. O. su vaza tikrai netrankė per galvą, prisipažįsta, kad vieną kartą trenkė dešiniu delnu O. į galvos sritį (b. l. 19-20). Papildomai apklaustas S. Z. parodė, jog su O.veda bendrą ūkį. 2014 m. gegužės 19 d., apie 23.00 val., jis grįžo namo, namuose buvo jo sugyventinė O.. O. buvo pavartojusi alkoholio ir pradėjo reikalauti iš jo pinigų. Jis pasakė, kad pinigų neturi, tada tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis supykęs O. dešinės rankos kumščiu sudavė tris kartus į jos kairę ranką, po to, ne mažiau kaip penkis kartus spyrė jai į kojas, tačiau kiek tiksliai smūgių sudavė, nepamena. Taip pat, supykęs, namuose išvertė vazonus su gėlėmis, pradėjo laužyti namų apyvokos daiktus. O. pamatė, kad jis nerimsta, iškvietė policiją, bet iki policijos atvykimo jis pabėgo iš namų ir tą vakarą namo negrįžo. Tą dieną, t. y. 2013 m. gegužės 19 d. , jis alkoholio nevartojo, buvo blaivus. O. atsiprašė, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. (b. l. 25-26).

Nukentėjusioji O. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), namas nuomojamas. Kartu su ją gyvena jos sugyventinis S., kuris niekur nedirba ir piktnaudžiauja alkoholiu. Su S.šiuo metu santykiai blogi, liepė jam išsikraustyti, tačiau jis neturi kur išeiti. Bendrų vaikų su S. neturi, už komunalines paslaugas moka pati, kadangi S. nedirba. 2014 m. gegužės 19 d., apie 23.00 val., tiksliai laiko pasakyti negali, S. grįžo namo apsvaigęs nuo alkoholio ir pradėjo prie jos kabinėtis, keikti ją necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip: „suka“, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Po žodinio konflikto, S. buvo agresyvus ir jai savo dešiniu kumščiu trenkė į kairę ranką tris kartus. Ji juto fizinį skausmą. S. taip pat jai spyrė į kojas ne mažiau kaip penkis kartus, dėl to ji taip pat juto fizinį skausmą. Po S. smūgių jai liko mėlynės ant rankos ir kojų. Kai S. ją mušė, ji pasakė, kad iškvies policiją, tada S. nustojo prieš ją smurtauti ir pradėjo vartyti visus daiktus, esančius namuose, sudaužė vazonus. Ji, pamačiusi, kad S. yra labai agresyvus ir nenusiramins, iškvietė policijos pareigūnus, tačiau kol atvažiavo policija, S. pabėgo ir tą vakarą namo nebegrįžo. Į gydymo įstaigą ji nesikreipė ir nesikreips. Civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nereikš. S., pavartojęs alkoholio, būna labai agresyvus, nevaldo savęs, tačiau išsiblaivęs atsiprašo ir gailisi savo veiksmų (b. l. 12-13).

Šalies argumentai

2014 m. gegužės 19 d. pareiškime O. G. nurodė, jog jos sugyventinis prieš ją smurtavo (b. l. 1)

Iš 2014 m. gegužės 19 d. policijos įvykių registro išrašo matyti, jog tą dieną, 23.36 val. fiksuotas pranešimas, kad pranešėjos sugyventinis S. Z. ją sumušė, kandžiojasi, išdaužė balkoną. Pasišalino iš įvykio (b. l. 3).

Iš 2014 m. gegužės 19 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad O. G. nurodė, jog tą dieną, apie 23.50 val., jos sugyventinis S. Z. smurtavo prieš ją, išdaužė daiktus namuose. S. Z. iš įvykio vietos pasišalinęs (b. l. 5-10).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiu ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą konstatuoja, kad S. Z. (S. Z.) kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Kaltinamasis S. Z. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. gegužės 19 d., apie 23.00 val., grįžus namo, tarp jo ir sugyventinės O. G. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis, supykęs, dešinės rankos kumščiu sudavė tris kartus į pastarosios kairę ranką, po to, ne mažiau kaip penkis kartus spyrė jai į kojas, namuose išvertė vazonus su gėlėmis, laužė namų apyvokos daiktus. Analogiškus paaiškinimus davė ir nukentėjusioji O. G., kuri detalizavo įvykio aplinkybes bei paaiškino, kad išties toks įvykis buvo, kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus ir agresyvus, o dėl suduotų smūgių bei spyrių ji juto fizinį skausmą, be to, ant rankos ir kojų jai liko mėlynės. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios pareiškimas dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, taip pat policijos įvykio registro išrašas bei duomenys užfiksuoti tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Tiek S. Z., tiek nukentėjusioji O. G. patvirtino, kad yra sugyventiniai, gyvena kartu, veda bendrą ūkį, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nuskalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį.

Pirmiau išdėstytų bei teismo įvertintų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad S. Z. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu S. Z. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 45-46). Nukentėjusioji O. G. taip pat neprieštaravo, jog procesas būtų užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 44), civilinio ieškinio byloje nepareiškė.

Skirdamas bausmę S. Z. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš artimą asmenį, moterį. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – smurtaudamas prieš sugyventinę S. Z. buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte). Nors pats kaltinamasis, apklausiamas 2014 m. rugsėjo 29 d., teigė, jog įvykio dieną alkoholio nevartojo, pirmojoje – 2014 m. liepos 29 d. – apklausoje nurodė, jog išties buvo neblaivus. Šią aplinkybę nuosekliai teigė ir nukentėjusioji O. G.. Atsižvelgus į tai, teismas neturi pagrindo priešingai išvadai ir aplinkybę, jog S. Z. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus atitinkamai nurodo kaltinime. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį S. Z. – teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką (b. l. 34-35), teistumas neišnykęs. Ši aplinkybė leidžia manyti, jog S. Z. linkęs į smurtinio pobūdžio elgesį. Kaltinamasis administracine tvarka baustas (b. l. 36-39). Sodros duomenimis, dirba pagal verslo liudijimą (b. l. 32), tačiau duomenų, apie realiai vykdomą veiklą byloje nėra. Darbo biržoje kaltinamasis registruotas (b. l. 33). Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydytas (b. l. 43), VŠĮ Vilniaus psichikos sveikatos centre taip pat nesigydė (b. l. 41), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 42). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, kartu nustatant tam tikrus įpareigojimus. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam S. Z. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam S. Z. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (b. l. 27).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. Z. (S. Z.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nevartoti alkoholinių gėrimų bei per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. Z. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą keturiems (4) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nevartoti alkoholinių gėrimų bei per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti S. Z., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marijus Kursevičius