Utenos apylinkės teismo sprendimas

ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. M.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-50-356/2021 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikslintą ieškinį atsakovei A. F. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, išlaikymo vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės pusėje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. P. nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė. Parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaiku nebuvo tinkamai rūpinamasi, vaikas buvo apleistas, patyręs sužalojimų, atsakovė pati vaiku nesidomi. Ji vaiką globoja, šias pareigas atliks ir ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad L. F. gimė (duomenys neskelbtini), jo motina yra atsakovė A. F., gimimo įraše duomenų apie tėvą nėra. Po vaiko gimimo atsakovei buvo teikiamos socialinės paslaugos – 2017-03-06 su sūnumi buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini), tokio pobūdžio paslaugos buvo teikiamos iki 2019-08-28. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išduotas leidimas paimti L. F. iš jo motinos. Išvada, kad L. F. auga nesaugioje aplinkoje, kad yra kilęs realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar net gyvybei, buvo padaryta remiantis 2019 m. gegužės 20 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų pagrindu. Grėsmės vaikui lygio vertinimo metu buvo nustatyta, kad vaiko motinai (duomenys neskelbtini) ilgą laiką teikė intensyvią pagalbą, nes ji pati dėl negalios negalėjo rūpintis ir auginti sūnaus, užtikrinti tinkamos jo priežiūros ir saugumo bei pati naudojo smurtą sūnaus atžvilgiu: šaukė ant vaiko, pastūmė, tempė už rankos, drabužių. Teismas taip pat rėmėsi pateikto (duomenys neskelbtini), kad atsakovė gyventi į (duomenys neskelbtini) atvyko tik gimus kūdikiui, tačiau nuo pirmųjų dienų jai sunkiai sekėsi auginti vaiką, ji negebėjo paruošti mišinėlio, ką tik gimusį vaiką bandė maitinti vaisių tyrele, vieną 3 mėnesių amžiaus vaiką sodino ant sūpynių ir tik su nuolatine ir intensyvia specialistų priežiūra pavykdavo užtikrinti vaiko saugumą. Augant vaikui atsakovei dažnai pristigdavo kantrybės, pradėjo vaiką dažniau apšaukti, keikti necenzūriniais žodžiais, yra fiksuoti purtymo ar tąsymo už ausies atvejai. Rašte buvo teigiama, kad atsakovės emocinės, socialinės bei intelektinės brandos stoka trukdo jai tinkamai atpažinti ir suprasti berniuko emocines bei fizines būsenas, teisingai jas interpretuoti. Vaikas dėl netinkamos motinos priežiūros buvo apsiplikęs karšta arbata, prisivėręs pirštus durimis, ne kartą susimušęs ar nusibrozdinęs, nudegęs saulėje. Rašte taip pat nurodyta, kad atsakovei asmeninės laimės paieškos yra žymiai svarbiau nei vaiko gerovė. Į specialistų pastabas ir norą padėti vaiko motina dažnai reaguoja pykdama, keikdamasi ar ignoruodama. Kelis kartus motina yra rašiusi prašymus atsisakyti sūnaus. Gebėjo pasirūpinti sūnumi tik todėl, kad gyveno (duomenys neskelbtini) ir jai buvo teikiama intensyvi ir nuolatinė specialistų pagalba. Dėl šių aplinkybių, konstatavus antrą grėsmės vaikui lygį, priimtas sprendimas vaiką paimti iš motinos. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-06-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos nustatymo“ L. F. buvo nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini), šis įsakymas buvo pakeistas 2019-07-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikinai jo globėja paskirta I. P., kuri globėjos pareigas atlieka iki šiol.

L. F. yra mažametis, savo nuomonės išreikšti negali (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 380 straipsnis), tačiau, kaip matyti iš Globojamo vaiko aplankymo akto duomenų, į jį globėjos šeimoje aplankiusios specialistės klausimą, ar jam gera ten gyventi, jis pritariamai linksėjo galva, šypsojosi ir apsikabino globėją.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

Ieškovė, remdamasi CK 3.180 straipsnio teisės normomis, įvertinusi faktines aplinkybes, kurios, ieškovės nuomone, patvirtina, kad atsakovė nuo laikinosios globos vaikui nustatymo yra nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo, visiškai nesirūpina vaiku, jo nelanko, nekuria tarpusavio ryšio, stokoja socialinių įgūdžių ir žinių apie vaiko raidą, nesuvokia elementarių vaiko bazinių poreikių, neteikia jam išlaikymo, nededa pastangų sudaryti vaikui saugią aplinką augti namuose bei pasiimti sūnų, pradiniu ieškiniu prašė neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią, nes nėra jokių duomenų, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti.

Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovei nuo 2017-10-05 iki 2062-06-28 yra nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)atsakovė yra stebima ir gydoma nuo (duomenys neskelbtini) metų. Nagrinėjant civilinę bylą teismo 2020-07-30 nutartimi buvo paskirta atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, teisme 2020-11-24 gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrinės ekspertizės aktas. Ekspertizės akto išvada – dėl A. F. nustatyto (duomenys neskelbtini) (((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ji negalėjo ir šiuo metu negali tinkamai atlikti motinos pareigų: auklėti ir prižiūrėti mažametį vaiką, rūpintis jo sveikata, sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis.

Eksperto išvada yra tik viena iš CPK įtvirtintų įrodymų rūšių (CPK 212–219 straipsniai) ir neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, o todėl teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai, juos ištyrus ir įvertinus skyrium ir jų visetą, neduoda pagrindo paneigti ekspertizės akto išvadas, todėl teismas, priimdamas sprendimą, jomis vadovaujasi.

Ieškovė, gavus teismo psichiatrinės ekspertizės aktą, 2020-12-07 ieškinio reikalavimą patikslino, prašė atskirti nepilnametį L. F., gimusį (duomenys neskelbtini), nuo motinos A. F. Pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. CK 3.181 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų buvo atskirtas. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai ir yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi.

Teismas vertina, kad objektyviomis aplinkybėmis, atitinkančiomis CK 3.179 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindus, nagrinėjamu atveju būtų pagrindas pripažinti tai, kad atsakovė serga (duomenys neskelbtini), kuri yra tokios formos, kad dėl jos atsakovė negalėjo ir šiuo metu negali tinkamai atlikti motinos pareigų: auklėti ir prižiūrėti mažametį vaiką, rūpintis jo sveikata, sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad tikslinga spręsti tik dėl L. F. atskyrimo nuo motinos, nes neginčijamas pagrindas atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią nenustatytas, atsakovės kaltės nėra. Teismas vertina, kad tokio pobūdžio vaiko laikinosios apsaugos priemonės taikymas atitinka atsakovės sūnaus geriausius interesus. Patikslintas ieškinys šioje dalyje tenkinamas.

CPK 496¹ straipsnis nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-07-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai L. F. globėja paskirta I. P., kartu su ja nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Kaip nurodyta ieškinyje bei kaip patvirtina ieškovės pateiktas 2019-09-14 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti šeimoje, geros buitinės gyvenimo sąlygos, jis tinkamai prižiūrėtas, juo rūpinamasi, jis yra mylimas.

Atsižvelgus į nurodytas faktines aplinkybes, iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo, atsakovės sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina kartu su globėja I. P., jos gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka mažamečio vaiko geriausius interesus (CPK 406, 496¹ straipsniai).

CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiką atskyrus nuo tėvų, pastarųjų pareiga išlaikyti vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis), todėl atsakovė negali būti atleista nuo įstatymu jai nustatytos pareigos vykdymo. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis. CK 3.196 straipsnio 1 dalis numato tris nepilnamečių vaikų išlaikymo būdus, kuriuos gali priteisti teismas: 1) kas mėnesį mokamas periodines išmokas; 2) konkrečią pinigų sumą; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje išaiškinta, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kuri nuo 2020-01-01 buvo 607 EUR, o nuo 2021-01-01 yra 642 EUR.

Atsakovės sūnui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, jis savo turto neturi, vaikui specialieji poreikiai nenustatyti. Atsakovės sūnui nustatyta laikinoji globa, todėl gyvenamąjį būstą jam užtikrina globėja. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, darytina išvada, kad labiausiai atsakovės nepilnamečio sūnaus poreikius tenkintų išlaikymas, atsakovės teikiamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Duomenų, kad šiuo metu vaiko poreikius geriau atitiktų kitoks išlaikymo būdas, negauta.

Ieškinys pareikštas ir civilinė byla iškelta 2020-04-06, atsakovė įrodymų, kad pareigą išlaikyti sūnų būtų nuo tada vykdžiusi, t. y. nuolat teikusi reikiamo dydžio išlaikymą, nėra. CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Atsakovė nekilnojamųjų daiktų neturi, yra iš dalies darbinga (nustatytas 45 proc. darbingumo lygis), šiuo metu nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini), jai mokama 168 EUR dydžio šalpos neįgalumo pensija, kitų išlaikomų asmenų neturi. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad atsakovė neturi nuosavo gyvenamojo būsto, jai (duomenys neskelbtini) teikia mokamas ilgalaikės socialinės globos paslaugas, todėl iš atsakovės gaunamos 168 EUR pensijos atskaičiuojama 80 proc., t. y. 134,40 EUR, likusi paslaugų kainos dalis dengiama iš Utenos rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Taigi atsakovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad iš jos gaunamos pensijos yra atskaičiuojama tik 20 EUR maistui, o likusius pinigus ji taupo, neatitinka tikrovės ir pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių mokamų socialinių paslaugų teikimą atsakovei, turinio. Atsakovės žinioje lieka tik 33,60 EUR. Atsakovė su ieškiniu dalyje dėl išlaikymo dydžio nurodė tiek sutinkanti (teismo posėdžio metu), tiek nesutinkanti (atsiliepime į pradinį ieškinį). Teismo vertinimu, atsakovė, teigdama, kad ji taupo pinigus, kurie yra atskaičiuojami už jai teikiamas socialines paslaugas, neteisingai supranta sudarytą sutartį dėl socialinių paslaugų teikimo ir dėl to savo turtinę padėtį laiko esant geresne. Kadangi atsakovė yra tik iš dalies nedarbinga, šiuo metu siekia įgyti specialybę, jos turtinę padėtį vertinti itin sunkia pagrindo nebūtų, nes atsakovė galėtų dėti pastangas susirasti jos sveikatos būklę atitinkantį darbą.

Vadovaujantis atsakovės mažamečio sūnaus interesais, atsižvelgiant į jo poreikius (specialiųjų poreikių neturi, ieškovė vertino jo poreikius esant ne mažesnius kaip 1 MMA) bei atsakovės sveikatos būklę ir šiuo metu esančią jos turtinę padėtį, iš atsakovės, ieškinį tenkinant iš dalies, priteistinas išlaikymas ieškovės nurodytos formos, bet mažesnio dydžio (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t. y. kas mėnesį mokamomis 60 EUR dydžio išmokomis nuo 2020-04-06 iki sūnaus L. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis). Pažymėtina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms išlaikymo forma ar dydis gali būti keičiami (CK 3.201 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2020-04-06 nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims ir tretiesiems asmenims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertina, kad šalių ir trečiojo asmens procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, todėl pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsniu nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra.

Už teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimą išlaidos yra 237,49 EUR. Byloje susidarė 12,93 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinys tenkinamas iš dalies, nes priteisiamas mažesnio dydžio išlaikymas, tačiau tai nereiškia, kad dėl to ieškovė gali būti laikoma šalimi, kurios nenaudai priimamas teismo sprendimas (CPK 93 straipsnis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020-04-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėjimo valstybei. Abi šalys pagal įstatymą yra atleistos nuo ieškinio reikalavimų apmokėjimo žyminiu mokesčiu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 14-16 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 406 straipsniu, 496 straipsniu

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti L. F., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo motinos A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti kartu su laikinąja globėja I. P., jos gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui L. F., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą 60 EUR dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2020-04-06 iki L. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.