- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- e2S-2316-936/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13665-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB "Statybų ekspertas"
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, suinteresuotas asmuo išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Statybų ekspertas“ pateikė skundą dėl antstolio M. D. veiksmų.
2. Antstolis M. D. 2022 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos (skolininkės) skundo netenkino ir persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. priimta nutartimi jau yra nutarta atmesti UAB „Statybų ekspertas“ skundą dėl antstolio veiksmų ir šia nutartimi yra išspręsti visi skolininkės skundžiami klausimai, išskyrus 2022 m. gegužės 27 d. antstolio priimtą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo. Antstolis pažymėjo, kad teismas nutartimi išnagrinėjo antstolio pagrįstumo užvesti vykdomąją bylą ir tęsti vykdymo veiksmus klausimus. Antstolis patvarkyme išaiškino ir išlaidų apskaičiavimo tvarką bei nurodė, jog neturi jokio pagrindo tenkinti skolininkės skundo panaikinant minėtą patvarkymą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pareiškėja UAB „Statybų ekspertas“ Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad savo pozicijos nekeičia, o su antstolio pozicija nesutinka. Išieškotoja pati pakeitė sprendimą, kurio pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla, ir vietoj jo priėmė kitus sprendimus, o pirminis sprendimas dėl 1 755,60 Eur sumos išieškojimo panaikintas dar iki 2022 m. gegužės 27 d. Antstolis, priimdamas patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, neturėjo jokio teisinio ar faktinio pagrindo remtis sprendimu, kuris yra netekęs galios. Antstolio minėta 2022 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra apskųsta atskiruoju skundu. Pareiškėja papildomai pažymėjo, kad antstolis nesilaikė ir procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjai tvarkos. Patirtos antstolio vykdymo išlaidos yra paties antstolio nesavalaikio dokumentų priėmimo, vilkinimo ir neteisėtų veiksmų rezultatas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 26 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Statybų ekspertas“ skundą dėl antstolio M. D. veiksmų atmetė. Nutartis grindžiama šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių – kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą.
4.2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 609 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – instrukcija). Šią instrukciją tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamos bylos medžiagą, sprendė, kad antstolis M. D., apskaičiuodamas vykdymo išlaidas, laikėsi instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarkos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėja UAB „Statybų ekspertas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai darė išvadą apie tai, kad antstolio M. D. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 755,60 Eur išieškojimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) naudai, tačiau neaišku, kuo remiantis, teismas padarė šią išvadą. Negalima remtis antstolio patvarkymais ar skaičiavimais dėl išieškotinos sumos dydžio, nes išieškotina suma gali būti nustatyta ne patvarkymų, o tik vykdytinų dokumentų ir nepanaikintų sprendimų pagrindu, kitų išlygų įstatyme nėra.
5.2. Pareiškėja teigia, jog išieškotoja panaikino savo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą dėl išieškojimo, tai tik įrodo, kad išieškojimas dėl 1 755,60 Eur sumos buvo nepagrįstas ir neteisėtas. Jeigu nebūtų išieškotojos klaidų, išieškotoja nebūtų naikinusi savo sprendimo, tai parodo, kad išieškojimas toje dalyje buvo pradėtas nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog antstolis neteisėtai tęsia dalyje vykdomąją bylą bei be pagrindo, neteisėtai ir nepagrįstai taiko kaip išieškotiną 1 755,60 Eur dydžio sumą vykdymo išlaidų skaičiavime. Todėl, pareiškėjos nuomone, yra akivaizdu, kad antstolis nesilaiko CPK bei instrukcijos.
5.3. Antstolis nesilaikė dokumentų įteikimo tvarkos. Pagal CPK 123 straipsnio 2 dalį dokumentai privalo būti įteikiami juridinio asmens vadovui ar kitam valdymo organui. Pareiškėjos vadovo deklaruota gyvenamoji vieta nėra pasikeitus daugelį metų, todėl antstoliui negali būti nežinoma, antstoliui registro duomenys laisvai prieinami ir patikrinami, tačiau šiuo adresu antstolis procesinių dokumentų nesiuntė. Byloje duomenų apie tai, kad antstolis siuntė registruota siunta pareiškėjos buveinės adresu pakartotinai, nėra, o ir pats antstolis net nevengia ir patvirtina, kad pakartotinio dokumentų siuntimo neatliko. Be to, raginime antstolio nustatytas 10 dienų terminas dar nebuvo suėjęs 2022 m. balandžio 14 d., nes terminas suėjo 2022 m. balandžio 15 d. Todėl antstolio teiginys, jog suėjo raginimo terminas yra nepagrįstas ir atmestinas, o visi antstolio 2022 m. balandžio 14 d. surašyti procesiniai dokumentai ir šią dieną atlikti veiksmai yra neabejotinai naikintini.
Atsiliepimas
6. Antstolis M. D. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjos UAB „Statybų ekspertas“ atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Išieškotoja – VMI prie FM nenutraukė išieškojimo, o tik pakeitė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, todėl byla negali būti nutraukta, o tik sumažintas išieškojimo mastas.
6.2. Suėjus raginimo terminui, 2022 m. balandžio 14 d. buvo priimtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini), viso apskaičiuota suma: 340,79 Eur. 2022 m. gegužės 12 d. bei 2022 m. gegužės 19 d. išieškotojai pateikus sprendimus pakeisti sprendimus, antstolis 2022 m. gegužės 27 d. priėmė išlaidų vykdymo apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), viso apskaičiuota suma: 97,76 Eur. Antstolis neturi jokio pagrindo panaikinti 2022 m. gegužės 27 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimas nėra nutrauktas, yra tik sumažintas išieškojimo mastas. Jeigu išieškotoja panaikins savo sprendimą, tada ir bus sprendžiamas klausimas dėl išlaidų.
7. Suinteresuotas asmuo VMI prie FM pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Pareiškėjos teiginys, jog išieškotoja panaikino savo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo pradėtas išieškojimas, yra nepagrįstas. VMI prie FM 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė minėtą sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau tai nebuvo VMI prie FM klaidų taisymas ar neteisėto, kaip teigia pareiškėja, sprendimo panaikinimas. UAB „Statybų ekspertas“ pati pateikė klaidingas nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas, t. y. susidariusią situaciją nulėmė būtent pareiškėjos padarytos klaidos. VMI prie FM geranoriškai leido pareiškėjai patikslinti Nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją už 2017 metus, tačiau tai nepaneigia fakto, jog VMI prie FM 2022 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
9. Apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų
10. Teismo nutarčiai yra keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai. CPK 329 straipsnio 2-3 dalys numato absoliučius sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindus, kuriuos nustačius sprendimas (nutartis) yra panaikinama ir perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 338 straipsnis).
11. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra ne bet koks proceso teisės normų pažeidimas, o tik toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad neteisingas bylos išsprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingą bylos rezultatą, tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymą, dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, nutarties 53 punktas).
12. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja (skolininkė) UAB „Statybų ekspertas“ pateikė antstoliui M. D. skundą, kuriuo buvo skundžiami jo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). CPK 510 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, jog skundas dėl antstolio veiksmų pateikiamas antstoliui, kurio veiksmai yra skundžiami. Antstolis, atsisakydamas skundą tenkinti, priimą patvarkymą ir skundą kartu su patvarkymu ir vykdomąja byla persiunčia apylinkės teismui. Taigi tokio tipo bylą inicijuojantis dokumentas yra būtent pareiškėjo skundas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (elektroninės bylos medžiagos) nustatyta, jog antstolis M. D. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti 2022 m. birželio 14 d. skolininkės UAB „Statybų ekspertas“ skundą, tačiau kartu su patvarkymu antstolis pirmosios instancijos teismui nepateikė skundo, kurio pagrindu buvo priimtas patvarkymas, bei vykdomosios bylos. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 26 d. išnagrinėjo bylą ir priėmė nutartį, kuria skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Tai reiškia, jog nutartis buvo priimta neturint procesą inicijuojančio dokumento, taigi nežinant ir nevertinant jo turinį sudarančių argumentų. Pirmosios instancijos teismo veiksmai, t. y. nutarties priėmimas (bylos išnagrinėjimas) byloje nesant pagrindinio civilinės bylos elemento – skundo, kurio pagrindu byla ir buvo iškelta, laikytini esminiu procesinių teisės normų pažeidimu ir apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacine tvarka.
13. Bylos pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). CPK 443 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis priemonių, kad jam būtų pateiktas pareiškėjos skundas, taip pat visa vykdomoji byla, tačiau to nepadarė ir byloje reikšmingų duomenų neišreikalavo. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesilaikė bendrųjų civilinio proceso taisyklių (CPK 443 straipsnio 1 dalis) ir nepasiūlė byloje dalyvaujančiam suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) pateikti atsiliepimą į skundą (CPK 142 straipsnis). Šie pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nepaisant to, kad Vilniaus apygardos teisme buvo pareikalauta ir antstolio pateikta vykdomosios bylos medžiaga. Pastebėtina, kad joje taip pat nėra nagrinėjamo pareiškėjos skundo.
14. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, jog absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu pripažįstamos situacijos, kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų.
15. Kiekvienas teismo sprendimas turi būti argumentuotas taip, kad jo motyvuojamoji dalis pagrįstų teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014).
16. Teismo sprendimo motyvavimo svarba pabrėžta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo, nurodant, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (H. v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Todėl, kai teismo sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai lemia absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimą.
17. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino ir neanalizavo pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių ir argumentų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino ir paties skundžiamo antstolio patvarkymo dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nešališkai ir neturėdamas išankstinio nusistatymo turėjo nustatyti, ar: 1) antstolis teisėtai priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo; 2) ar tinkamai apskaičiuoti patys išlaidų dydžiai. Tačiau teismas antstolio patvarkymo teisėtumą tik deklaratyviai motyvavo tuo, kad: <...> antstolis yra detalizavęs 97,76 Eur vykdymo išlaidų paskaičiavimą, kurio teismas nekartoja. Pats pirmosios instancijos teismas neperskaičiavo vykdymo išlaidų dydžio, todėl neaišku, kokių įrodymų pagrindu nustatė, kad antstolis vykdymo išlaidų dydį nustatė tinkamai. Iš nutarties turinio taip pat nėra aišku, kokios faktinės aplinkybės byloje buvo nustatytos, kokie įrodymai buvo vertinami. Spręstina, kad teismas tik formaliai pasisakė dėl pareiškėjos skundo, o tokia nutartis laikytina be motyvų.
18. Apeliacinės instancijos teismas iš skundžiamos teismo nutarties turinio daro išvadą, kad dėl pareiškėjos keliamų klausimų, susijusių su skundžiamų antstolio veiksmų (ne)teisėtumu, pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, apsiribojo bendro pobūdžio vykdymo proceso taisyklių išdėstymu ir CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos atitinkamų nuostatų pacitavimu. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą, neturėdamas nei skolininkės skundo, nei visos vykdomosios bylos medžiagos, skundžiamoje nutartyje pateikti negausūs ir lakoniški motyvai, jog: „Išanalizavus nagrinėjamos bylos medžiagą, konstatuotina, kad antstolis M. D., apskaičiuodamas vykdymo išlaidas, laikėsi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarkos“, negali būti laikomi teismui tenkančios pareigos motyvuoti savo priimamą procesinį sprendimą tinkamu įgyvendinimu.
19. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo padaryti šiurkštūs procesinės teisės pažeidimai, nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, kuris teismui CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nebuvo pateiktas, nepasiūlant suinteresuotiems asmenims pateikti atsiliepimų į skundą (CPK 442 straipsnio 6 punktas, 443 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnis), taip pat nepareikalaujant antstolio pateikti visą vykdomosios bylos medžiagą (CPK 443 straipsnio 8 dalis), yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti, nes šių pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, dėl šių pažeidimų neatskleista bylos esmė ir bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, be to, skundžiama nutartis yra be motyvų (nustatytas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas).
20. Apibendrinant išdėstytus motyvus, vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo CPK 329 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalies 4 punkte numatytais teisiniais pagrindais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
21. 2022 m. rugsėjo 20 d. pareiškėja teismui pateikė naują papildomą įrodymą – 2022 m. rugpjūčio 4 d. administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. 21R-412, kuriuo buvo panaikintas išieškotojos VMI prie FM 2022 m. gegužės 31 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos dalį dėl nekilnojamojo turto mokesčio už 2017 m. ir 2018 m. mokestinius laikotarpius. 2022 m. rugsėjo 21 d. pareiškėja teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus.
22. Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pastarasis CPK nustatytais pagrindais ir tvarka turi išspręsti jų priėmimo klausimą.
23. Taip pat atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad jis privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, išreikalauti visi būtini dokumentai, išnagrinėjus bylą būtų atsakyta į pareiškėjos skundo argumentus.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 329 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartį dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.