Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-02-17 · Administracinė byla Nr. I-1035-171/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-02-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-11-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-17
Bylos Nr.
I-1035-171/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03330-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Irena Paulauskienė, Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
R. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Rolandas Tilindis
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1035-171/2014Proceso Nr. 3-61-3-03330-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 16.8, 38, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ryčio Krasausko ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai R. S. ir jos atstovui advokatui Rolandui Tilindžiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. S. pateikė teismui skundą (t. I, b. l. 1–6), prašydama panaikinti vidaus reikalų ministro 2013-07-22 įsakymą Nr. 1V-651. Taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad 2013-07-25 jai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) kanceliarijoje pasirašytinai buvo įteiktas Vidaus reikalų ministerijos 2013-07-24 pranešimas Nr. 1D-6997 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ bei vidaus reikalų ministro 2013-07-22 įsakymas Nr. 1V-651 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“, kuriuo jai – Vilniaus AVPK Valdymo organizavimo valdybos viršininkei – panaikinamas 2007-11-26 išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Įsakyme nurodyta, kad leidimas panaikinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – Įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 13 ir 17 punktais, 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 2 dalimi, atsižvelgus į Vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2013-06-18 protokolo Nr. 1-8RN-1(KF) sprendimą ir į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Specialiosios ekspertų komisijos 2013-01-16 raštu Nr. 5-S(S)-4(KF) pateiktą informaciją, kad Vilniaus AVPK Imuniteto skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas, bei atsižvelgiant į tai, kad faktinės aplinkybės yra laikomos sudarančiomis pagrindą teigti, kad dėl asmeninių ir dalykinių savybių – neatsakingumo, nesąžiningumo ir nepatikimumo – ji esanti netinkama darbui su įslaptinta informacija.

Akcentuoja, kad ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančiomis Įstatymo nuostatomis ir remiantis nebegaliojančia šio įstatymo redakcija. Įsakyme nurodyta, kad sprendimas panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija priimtas vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 ir 17 punktais bei 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 2 dalimi, nors 2013 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XII-449 buvo priimta ir 2013-07-20 įsigaliojo nauja Įstatymo redakcija, kuria, atsižvelgiant į 2011-07-07 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, panaikintas prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas, siejantis leidimo dirbti su valstybės ir tarnybos paslaptimis panaikinimą ar neišdavimą tik su asmens traukimo baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką ar dėl tokios veikos atliekamo ikiteisminio ar kriminalinės žvalgybos tyrimo faktu. Taigi Įsakymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas neteko galios prieš 2 dienas iki skundžiamo Įsakymo priėmimo.

Pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2011-07-07 nutarime analizavo Įstatymo 16 straipsnio 2 d. 13 p., šią nuostatą aiškino kartu su Įstatymo 18 str. 1 d. 4 p. ir pripažino, kad 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas atsiradus arba paaiškėjus šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytoms aplinkybėms, ir nenustatyta, kad prieš sprendžiant dėl tokio leidimo arba pažymėjimo panaikinimo atsiradus ar paaiškėjus šioms aplinkybėms asmens patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti papildomai tikrinami siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui, prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Egzistuojant vien tik Įstatymo 16 straipsnio 2 d. 13 p. įtvirtintai nuostatai ir nenustatant jokio papildomo asmens patikimumo patikrinimo, yra sudaromos prielaidos atsirasti tokioms situacijoms, kai asmeniui panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija net ir tais atvejais, kai su asmens traukimu baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminiu ar operatyviniu tyrimu susijusios aplinkybės nėra tokios, kurios keltų abejonių dėl jo patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei. Išankstinis nusistatymas prieš asmenį, kuriam pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis nėra pripažintas kaltu, akivaizdžiai peržengtų demokratinėje visuomenėje pateisinamas žmogaus teisių ribojimo atvejų ribas ir leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta medžiaga panaikinimas vien dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo asmeniui fakto būtų neproporcinga priemonė.

Pareiškėja pažymi, kad Įstatymo 2013-07-02 redakcija iš esmės pakeitė šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktą, anksčiau galiojusias nuostatas formuluodamas atitinkamai 18 ir 20 punktuose. Vertinant tai, kad duomenų apie jos piktnaudžiavimą alkoholiu, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą nėra, šiam skundui išspręsti reikšmingos tik kitos aplinkybės, apibrėžiamos kaip asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių asmuo gali būti pripažintas netinkamu darbui su įslaptinta informacija. Nei pagal faktines aplinkybes, nei pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką šiuo konkrečiu atveju turimi duomenys apie jos asmenines savybes negali būti laikomi pagrindu pripažinti ją netinkančia darbui su įslaptinta informacija. Nors Įsakyme nurodoma, kad ji neva pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 str. ir 7 str. 2 d., tokia išvada nėra pagrįsta jokiais faktais ir neatitinka tikrovės, nes 2013-03-12 Policijos departamentas iniciavo tarnybinį patikrinimą, kuris užbaigtas 2013-04-15 ir nenustatyta, kad ji pažemino policijos pareigūno vardą.

Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigia, kad asmeninių ir dalykinių savybių netinkamumas darbui su įslaptinta informacija neįrodytas, tokių duomenų nėra, o skundžiamas įsakymas grindžiamas tik faktu apie atliktą ikiteisminį tyrimą ir pareikštus įtarimus, t. y. duomenimis, kurie priimant Įsakymą galiojančiame Įstatyme nėra pripažįstami kliūtimi dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija.

Remiasi Įsakymo teksto analize ir teigia, kad išvada, jog ji esą netinka darbui su įslaptinta informacija, padaryta atsižvelgiant tik į šiuos faktus: a) kad Vilniaus AVPK Imuniteto skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, b) jai yra įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl Įsakyme nurodytų nusikalstamų veikų, kuriomis esą buvo pažeisti tame pačiame Įsakyme išvardyti teisės aktai. Tačiau vien tik šių faktų egzistavimas negali būti pripažįstamas pakankamu pagrindu teigti, kad asmuo yra netinkamas darbui su įslaptinta informacija. Norint asmeniui panaikinti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, nepakanka vien fakto, kad jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, yra būtinas papildomas tokio asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei patikrinimas. Šiuo atveju duomenų apie jos atžvilgiu atliktą tokį tyrimą nėra, apie tai nenurodyta ir skundžiamame Įsakyme. Dėl to, kad nebuvo atliktas joks papildomas tyrimas, siekiant išsiaiškinti jos tinkamumą darbui su įslaptinta informacija, yra pagrindas pripažinti, kad Įsakyme nurodytos savybės (neatsakingumas, nesąžiningumas ir nepatikimas) neįrodytos.

Pažymi, kad policijos sistemoje dirba nuo 2000 m., per visą tarnybos laikotarpį nėra turėjusi nė vienos drausminės nuobaudos, buvo 9 kartus skatinta padėkomis bei piniginėmis premijomis, apdovanota atminimo ženklais ir kt., atlikus patikrinimus, darbas vertintas tik labai gerai, 2009-05-12 atestuota kaip tinkama einamoms pareigoms, todėl akivaizdu, kad yra charakterizuojama tik teigiamai ir nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad ji neatsakinga, nesąžininga, nepatikima ir netinkama darbui su įslaptinta informacija.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir nurodė daugybę procedūrinių pažeidimų.

Atsiliepimas

Atsakovė Vidaus reikalų ministerija su pareiškėjos skundu nesutinka. Atsiliepime (t. I, b. l. 36–37) paaiškina, kad priimant ginčijamą įsakymą padaryta techninė klaida: įsakymas parengtas pagal Įstatymo redakciją, galiojusią iki 2013-07-20, o pasirašytas 2013-07-22 (pirmadienį), tačiau tai nekeičia jo pagrįstumo, nes 16 str. 2 d. 17 p. pagrindas nustatytas naujos redakcijos 20 punkte, pagal kurį pakanka tik grėsmės patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Mano, kad nepagrįstas skundo argumentas, jog ginčijamas įsakymas grindžiamas tik faktu, kad pareiškėja yra įtariamoji ikiteisminiame tyrime, kadangi jis grindžiamas ir tuo, jog nustatytos pareiškėjos asmeninės ir dalykinės savybės (neatsakingumas, nesąžiningumas ir nepatikimumas), dėl kurių ji netinka darbui su įslaptinta informacija.

Teigia, kad nepagrįstas argumentas, jog nebuvo atliktas joks papildomas patikrinimas, nes Vidaus reikalų ministerijos Centrinė specialioji ekspertų komisija nagrinėjo Policijos departamento Specialiosios ekspertų komisijos pateiktą medžiagą apie pareiškėją. Išvadą apie pareiškėjos asmens savybes, veiklą, ryšius, su asmeniu susijusias aplinkybes, faktus, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, pagrindžia Vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos ištirta policijos pateikta medžiaga (taip pat ir ikiteisminio tyrimo). Apie tai nurodyta šios komisijos 2013-06-18 posėdžio protokole, kuriuo vadovavosi ir vidaus reikalų ministras.

Teismo posėdyje atsakovių atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (t. I, b. l. 170).

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas su pareiškėjos skundu taip pat nesutiko. Atsiliepime (t. I, b. l. 157–159) vadovaujasi Konstitucinio Teismo 2007-11-29 nutarimu ir teigia, kad teisės aktai pagal bendrą taisyklę netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Šiuo atveju Policijos departamento Specialioji ekspertų komisija, įvertinusi pateiktą informaciją, susijusią su pareiškėjos veiksmais, nutarė pritarti Vilniaus AVPK siūlymui panaikinti leidimą, ir visą medžiagą 2013-01-16 su raštu Nr. 5-S(S)-4(KF) pateikė Vidaus reikalų ministerijos Centrinei specialiajai ekspertų komisijai galutiniam sprendimui priimti. Pareiškėjos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00547-12 pradėtas 2013-02-14, taigi teisiniai faktai ir padariniai jos atžvilgiu laikytini įvykusiais ir atsiradusiais iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo, todėl pasikeitusios Įstatymo nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

Pažymi, kad pareiškėjai leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija buvo panaikintas ne dėl to, kad ji buvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką, o dėl ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kurios apibūdina jos asmenybę, ir kilus abejonėms dėl asmens tinkamumo darbui su įslaptinta informacija. Sprendimas panaikinti leidimą priimtas papildomai patikrinus ir įsitikinus, kad tolesnis jos darbas su įslaptinta informacija keltų grėsmę tokios informacijos saugumui. Įslaptintos informacijos apsaugos standartai yra skirti užtikrinti, kad prieigą prie įslaptintos informacijos turėtų tik tie asmenys, kurių lojalumas ir patikimumas yra patikrintas ir nekelia jokių abejonių. Pagrindiniai arba minimalūs kriterijai vertinant asmens lojalumą ir patikimumą nėra siejami tik su asmens kalte padarius nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą, jie apima ir informaciją apie potencialias grėsmes saugumui: asmens savybes, veiklą bei kitas aplinkybes, liudijančias jo nesąžiningumą, nelojalumą, nepatikimumą ar neapdairumą, taip pat jo pažeidžiamumą per su juo susijusius artimus asmenis.

Akcentuoja, kad asmens patikimumas ir besąlygiškas pasitikėjimas šiuo asmeniu, kuris nustatomas vertinant objektyviai pasireiškiančias asmens savybes, jo charakterio ypatybes, yra svarbiausias kriterijus sprendžiant leidimo dirbti su įslaptinta informacija atėmimo klausimą. Šiuo atveju buvo nustatytos pareiškėją neigiamai apibūdinančios aplinkybės, t. y. neteisėtas ir neetiškas elgesys, kuris parodo atitinkamas jos asmenines savybes (neatsakingumą, nesąžiningumą, lengvabūdiškumą), jos veiksmai neatitiko padidintų valstybės pasitikėjimo dirbti su įslaptinta informacija reikalavimų ir kelia pagrįstų abejonių dėl jos patikimumo ir tinkamumo darbui su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Aplinkybės, nustatytos vertinant pareiškėją, leidžia daryti išvadą, kad ji, būdama pareigūnė, nesąžiningai ir neatsakingai vykdė savo pareigas ir yra linkusi nesilaikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, todėl negali būti laikoma patikimu ir Lietuvos valstybei lojaliu asmeniu.

Nurodo, kad skundžiamas sprendimas priimtas atsižvelgus į patikrinimo metu surinktą informaciją, o pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad Policijos departamento 2013-04-15 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-16-IS-2 nenustatyta, kad ji savo veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą, nereiškia, kad pareiškėjos veiksmai nekelia abejonių dėl jos asmeninių ir dalykinių savybių, dėl kurių ji netinka dirbti su įslaptinta informacija, ir nepaneigia nustatytų aplinkybių, neigiamai apibūdinančių pareiškėją. R. S. skunde nurodytos kitos jos asmeninės savybės, gebėjimai, tarnybos nuopelnai nėra pagrindas tenkinti skundą, nes dėl nesąžiningumo tos savybės ir gebėjimai gali būti panaudoti ir tarnybai priešingiems interesams.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 171).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad R. S. 2007-11-26 išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, galiojantis iki 2017-11-15 (pareiškėjos tarnybos bylos III dalis).

Vilniaus AVPK su 2012-12-18 raštu Nr. 10-ID3-119(KF) pateikė Policijos departamentui medžiagą, kuri, jų manymu, sudaro pagrindą panaikinti R. S. išduotą leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (t. I, b. l. 59–62). Policijos departamento Specialioji ekspertų komisija 2013-01-08 posėdyje svarstė klausimą dėl leidimo pareiškėjai panaikinimo ir nutarė pritarti Vilniaus AVPK siūlymui (t. I, b. l. 57–58).

Vidaus reikalų ministerijos Centrinė specialioji ekspertų komisija 2013-06-18 posėdyje apsvarsčiusi Policijos departamento Specialiosios ekspertų komisijos 2013-01-16 raštą Nr. 5-S(S)-4(KF) ir su juo pateiktą informaciją padarė išvadą, kad R. S. netinkamos asmeninės ir dalykinės savybės ir dėl jų ji yra netinkama dirbti su įslaptinta informacija, todėl tikslinga, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir į tai, kad šiuo metu dėl R. S. neteisėtų veiksmų vyksta ikiteisminis tyrimas, svarstyti klausimą dėl 2007-11-15 išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, panaikinimo (t. I, b. l. 45–50).

Vidaus reikalų ministras, vadovaudamasis Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 ir 17 punktais bei 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 2 dalimi, atsižvelgdamas į Vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2013-06-18 protokolinį sprendimą Nr. 1-8RN-1(KF) ir į Policijos departamento Specialiosios ekspertų komisijos 2013-01-16 raštu Nr. 5-S(S)-4(KF) pateiktą informaciją, 2013-07-22 įsakymu Nr. 1 V-651 panaikino pareiškėjai R. S. 2007-11-26 išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (leidimo Nr. 1054) (t. I, b. l. 7–8).

2013-07-25 pareiškėjai įteiktas Vidaus reikalų ministerijos 2013-07-24 pranešimas Nr. 1D-6997 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ ir vidaus reikalų ministro 2013-07-22 įsakymas Nr. 1 V-651 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ (t. I, b. l. 7–11).

Ginčo dalykas – vidaus reikalų ministro 2013-07-22 įsakymo Nr. 1V-651 teisėtumas ir pagrįstumas.

Kaip minėta, vidaus reikalų ministro įsakymas priimtas remiantis Įstatymo 16 str. 2 d. 13 ir 17 p. bei 18 str. 1 d. 4 p. ir 2 d. Įstatymo 18 str. 1 d. įtvirtinti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrindai, iš kurių vienas – jeigu, atlikus patikrinimą, nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 16 str. 2 d. (4 punktas). To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad paslapčių subjektas savo iniciatyva arba Valstybės saugumo departamento motyvuotu teikimu panaikina leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Pateiktame atsiliepime atsakovė nurodė, kad 2013-07-22 įsakyme nurodyti iki 2013-07-20 galiojusio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies punktai, t. y. 13 p., kai leidimas panaikinamas nustačius, kad asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar kriminalinės žvalgybos tyrimas, ir 17 p., kai leidimas panaikinamas nustačius, kad asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija.

Pažymėtina, kad nuo 2013-07-20 įsigaliojusioje Įstatymo 16 straipsnio redakcijoje, kuri aktuali ir nagrinėjamam ginčui, neliko nuostatos, kad leidimas gali būti panaikinamas, kai nustatoma, jog asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar kriminalinės žvalgybos tyrimas.

Nuo 2013-07-20 galiojančioje Įstatymo 16 str. 2 d. 17 p. redakcijoje nustatyta, kad leidimas gali būti panaikinamas, jeigu asmuo negali pagrįsti savo turto, kurį valdo, naudoja ar kuriuo disponuoja, įgijimo teisėtumo ar teisės aktų tvarka nustatyta, kad jo gyvenimo lygis neatitinka gaunamų pajamų.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai panaikintas leidimas, ginčijamame įsakyme kvalifikuotos netinkamai, t. y. priimant įsakymą vadovautasi nebegaliojančiomis teisės aktų nuostatomis.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1999/2008, 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-485/2013, 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1775/2013 ir kt.).

Nemotyvuotas sprendimas iš esmės pažeidžia asmens teisę žinoti jo teisėms ir pareigoms įtaką darančias faktines aplinkybes ir naudotis teise į gynybą, taip pat apsunkina įgyvendinimą teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-786/2006).

Kaip jau konstatuota, Įstatymo 16 str. 2 d. 13 ir 17 punktai, kuriais ginčijamame įsakyme remtasi kvalifikuojant pareiškėjos veiksmus, nuo 2013-07-20 buvo pakeisti (13 punktas apskritai neteko galios). Taigi darytina išvada, kad skundžiamame įsakyme pareiškėjos veiksmai kvalifikuoti netinkamai, o tai laikytina esminiu pagrindinių taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pažeidimu.

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog priimant ginčijamą įsakymą Vilniaus AVPK Imuniteto skyriuje pareiškėjos atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00547-12 pagal nusikalstamų veikų, nustatytų Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 ir 2 d., 225 str. 2 d., požymius (b. l. 63–65).

Teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-111-190/2014, kurioje pareiškėja kaltinama, kad, eidama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus viršininkės pareigas ir 2010-11-15 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 10-V-678 būdama paskirta Vilniaus AVPK Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotoja, 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje–rugsėjo mėnesio pradžioje, kalbėdama su UAB ,,Alpera“ direktoriumi P. M., savo naudai tiesiogiai pareikalavo 3 000 Lt kyšio už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. susitarė, kad ji veiks UAB ,,Alpera“ interesais ir padės laimėti Vilniaus AVPK 2011-07-22 pradėtą vykdyti apklausos būdu viešąjį pirkimą dėl rankinių (moteriškų, vyriškų) ir kitų laikrodžių su Lietuvos policijos ženklo graviravimu viduje ir ant įpakavimo dėžutės. Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2011 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje–spalio mėnesio pradžioje savo tarnybiniame kabinete Nr. 209, esančiame Birželio 23-osios g. 10, Vilniuje, susitiko su P. M. ir savo naudai tiesiogiai priėmė 3 000 Lt reikalautą kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Pareiškėja kaltinama ir tuo, kad 2012 m. birželio mėnesį per pokalbį su UAB ,,Alpera“ direktoriumi P. M. savo naudai tiesiogiai pareikalavo 6 000 Lt kyšio už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o tęsdama nusikaltimą, ji 2012 m. birželio mėnesį savo tarnybiniame kabinete Nr. 209, esančiame Birželio 23-osios g. 10, Vilniuje, susitiko su P. M. ir iš jo savo naudai tiesiogiai priėmė 6 000 Lt reikalautą kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Be to, pareiškėja kaltinama ir tuo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos mėnesio pradžios iki 2011 m. rugsėjo mėnesio pradžios, veikdama priešingai tarnybos interesams ir pažeisdama teisės aktų nuostatas, su UAB ,,Alpera“ direktoriumi P. M. derino 2011-07-22 Vilniaus AVPK apklausos būdu pradėto vykdyti viešojo pirkimo dėl rankinių (moteriškų, vyriškų) laikrodžių su Lietuvos policijos ženklu graviravimu viduje ir ant įpakavimo dėžutės tiekėjų, kuriems būtų galima pateikti kvietimą dėl komercinio pasiūlymo, sąrašą bei laikrodžių graviravimo darbų aprašymo technines sąlygas, teikė minėtam asmeniui duomenis apie viešajame pirkime gautus kitų tiekėjų pasiūlymus dėl rankinių (moteriškų, vyriškų) laikrodžių su Lietuvos policijos ženklu graviravimu viduje ir ant įpakavimo dėžutės ir tokiais veiksmais iškreipė Viešųjų pirkimų įstatymo paskirtį ir pagrindinius šiame įstatyme nustatytus pirkimo principus, sumenkino valstybės teisėsaugos institucijos – Lietuvos policijos – prestižą ir diskreditavo policijos pareigūno vardą, dėl to valstybė patytė didelę žalą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime nustatė, kad pagal Konstituciją asmenims, siekiantiems eiti ar einantiems pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, nustatoma specialioji sąlyga yra ypatingas ir nė kiek neabejotinas patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei. Asmens, siekiančio eiti ar einančio pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti vertinami atsižvelgiant į visas reikšmingas tą asmenį apibūdinančias aplinkybes, inter alia, jo veiklą, padarytus teisės pažeidimus, dalykines ir asmenines savybes, reputaciją, ryšius su kitais asmenimis. Todėl įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją reguliuodamas santykius, susijusius su valstybės ir tarnybos paslapčių apsauga, inter alia, nustatydamas asmenų, siekiančių eiti ar einančių pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei kriterijus bei tokių asmenų patikrinimo procedūras.

Atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose teigia, kad leidimas pareiškėjai panaikintas dėl jos asmeninių ir dalykinių savybių – neatsakingumo, nesąžiningumo ir nepatikimumo.

Įstatymo 16 str. 2 d. 20 p. nustatyta, kad leidimas gali būti panaikinamas, jeigu tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Taigi, nors aktualioje Įstatymo redakcijoje neliko nuostatos, kad leidimas gali būti panaikintas dėl to, kad asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar kriminalinės žvalgybos tyrimas, tačiau anksčiau aptartos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos ir baudžiamojoje byloje nagrinėjamos aplinkybės neabejotinai susijusios su pareiškėjos asmeninės ir dalykinės reputacijos charakterizavimu. Nagrinėjamu atveju atsakovas teismui pateikė įslaptintą medžiagą, kuri, jo manymu, yra susijusi su pareiškėjos asmeniu ir ją charakterizuoja. Paslapčių subjektas ją išslaptinti atsisakė.

Konstitucinis Teismas 2007-05-15 nutarime nurodė, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Toks draudimas nėra absoliutus, nes teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, sprendžia, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat pabrėžė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija.

Įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindo manyti, jog pareiškėjos veikla galimai gali būti kvalifikuota pagal Įstatymo 16 str. 2 d. 20 p., kuriuo buvo pakeista anksčiau galiojusio 17 punkto lingvistinė konstrukcija.

Iš sisteminės Įstatymo 2 str. 8 d., 16 ir 18 str. normų analizės matyti, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas paslapčių subjekto (valstybės ir savivaldybių institucijos, kurių veikla susijusi su informacijos įslaptinimu, išslaptinimu, įslaptintos informacijos naudojimu ir (ar) apsauga, tokių institucijų reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos, įmonės, kurioms šios institucijos, suderinusios su Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, suteikė paslapčių subjekto statusą). Taigi įsakyme panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija būtent paslapčių subjektui įstatymų leidėjas nustato pareigą tinkamai kvalifikuoti aplinkybes, sudarančias pagrindą panaikinti leidimą, taikant teisės normas. Teismas gali (ir turi) tik patikrinti asmens skundžiamo institucijos priimto administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą.

Įstatymo 16 str. 8 d. nustatyta, kad asmuo tikrinamas nesibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams, jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės. Tokiu atveju patikrinimo metu paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu asmeniui uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesne ar jos atitikmenimis. Patikrinimas negali trukti ilgiau negu šio Įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nustatyti asmens kandidatūros tikrinimo terminai.

Atsižvelgus į tai, kad ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2013-06-18 protokoliniu sprendimu Nr. 1-8RN-1(KF), kuris taip pat priimtas remiantis netekusiomis galios Įstatymo normomis, vadovaujantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad 2013-07-22 vidaus reikalų ministro įsakymas Nr. 1V-651 naikintinas, o atsakovas įpareigotinas, vadovaujantis Įstatymo 16 str. 8 d., atlikti pareiškėjos patikrinimą, iš naujo įvertinti nustatytas aplinkybes ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatas atitinkantį įsakymą.

Pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas bus sprendžiamas įsiteisėjus teismo sprendimui rašytinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti vidaus reikalų ministro 2013-07-22 įsakymą Nr. 1V-651 ir įpareigoti atsakovę Vidaus reikalų ministeriją atlikti patikrinimą, per kurį nustatyti, ar per pastaruosius 3 metus pasireiškė R. S. asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, sudarantys pagrindą panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas DirvonasRytis KrasauskasIrena Paulauskienė