- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-30
- Bylos Nr.
- II-82-1096/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01461-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė
- Pažeidėjas
- T. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-26994-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-26994-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) T. M. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 70 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2023 m. balandžio 13 d. apie 05.40 val. (duomenys neskelbtini), paliko automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti arčiau kaip 5 m atstumu iki važiuojamųjų dalių sankirtos, kai nebuvo tokį stovėjimo būdą nurodančio kelio ženklų, šiais veiksmais pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.15 punktą (b. l. 7-9).
Šalies argumentai
T. M. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašo pakeisti minėtą 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad su jam priskiriamu, aukščiau nurodytu KET pažeidimu, kaip tvirtinama byloje, padarytu prieš daugiau kaip 6,5 mėnesio, nesutinka. Nurodo, jog iš pateiktų nuotraukų neįmanoma suprasti, ar automobilis buvo paliktas stovėti arčiau kaip 5 m atstumu iki važiuojamųjų dalių sankirtos, ar nebuvo. Taip pat pažymi, kad nėra panoraminės nuotraukos, kuri padarytą KET pažeidimą. Nėra pateiktos nuotraukos iš priekio, negalima suprasti, ar tikrai automobilis yra paliktas stovėti ir jame nėra vairuotojo, ar tik trumpam sustojęs kelkraštyje, o vairuotojas sėdi prie vairo su įjungtu varikliu (b. l. 2-5).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą.
Institucijos nuomone, išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, nutarimas Nr. 10-ANR_N-26994-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) priimtas teisėtai ir pagrįstai. Nurodo, kad 2023 m. lapkričio 8 d. pareigūnas išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini) priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-26994-2023, vadovaujantis ANK 417 straipsnio 2 dalimi paskyrė 70 Eur baudą, už tai, kad Pareiškėjas, 2023 m. balandžio 13 d. apie 05.40 val., (duomenys neskelbtini), paliko automobilį, arčiau kaip 5 m atstumu iki važiuojamųjų dalių sankirtos, kai nebuvo tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. KET 150.15 papunktyje numatyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
Remiantis KET 3 punkto, apibrėžiančio šiose taisyklėse vartojamas sąvokas, 3.7 papunkčiu, kelias tai „eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas“. Konkreti vieta, kurioje buvo pastatyta Pareiškėjo transporto priemonė, yra važiuojamoji kelio dalis, arčiau kaip 5 m atstumu iki važiuojamųjų dalių sankirtos. Joje taip pat nėra įrengta jokių automobilių stovėjimą leidžiančių ženklų. Iš byloje esančių fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, jog pareiškėjas, palikęs savo automobilį stovėti tam neskirtoje vietoje, pažeidė KET. Institucijos pareigūnas konstatavo, kad vietoje, kurioje buvo pastatyta pareiškėjo transporto priemonė, automobilių statyti negalima, kadangi akivaizdu, kad toje vietoje nėra sužymėtos automobilio stovėjimo vietos, statymo būdas, taip pat nėra ir kelio ženklų, leidžiančių stovėti šioje vietoje. Ši teritorija akivaizdžiai nėra automobilių stovėjimo vieta, joje nėra jokiais skiriamaisiais ženklais pažymėtų automobilių stovėjimo vietų, todėl konstatuotina, jog transporto priemones leidžiama statyti tose vietose ir tokiu būdu, kaip nurodo kelio ženklai, o kelio ženklų, draudžiančių automobilių sustojimą ar stovėjimą, nebuvimas nereiškia, jog automobilio statymas konkrečioje teritorijoje yra leidžiamas. Be to, būtina pažymėti, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir KET nuostatos. Šių taisyklių 150 punkte nustatyta daugelis draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo: draudimas stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostoje, ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, pėsčiųjų perėjose, keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ant vejos, šaligatvių, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose ir t.t., tačiau stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra saistomi. Pastebėtina, kad jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų.
Motyvuojamoji dalis
Be to, KET 1 straipsnis numato, jog KET nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip pat KET 5 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Pareiškėjo teiginį, kad <<nėra nuotraukos iš priekio, negalima suprasti ar tikrai automobilis yra paliktas stovėti ir jame nėra vairuotojo, ar tik trumpam sustojęs kelkraštyje, o vairuotojas sėdi prie vairo su įjungtu varikliu>> paneigia byloje esančios nuotraukos. Nuotraukoje aiškiai matosi, jog automobilio žibintai (gabaritai) nedega, t. y. automobilio variklis ir degimas išjungtas. Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, todėl nėra pagrindo teigti, kad Institucijos pareigūnas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Institucijos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos aplinkybes, todėl įvertinus visas objektyvias aplinkybes konstatavo, jog pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai ir atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimo padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo terminų, teisės akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatytose ribose.
Pareiškėjas T. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsiliepime į skundą tvirtinama, kad konkreti vieta, kurioje buvo pastatyta pareiškėjo transporto priemonė yra važiuojamoji kelio dalis, arčiau kaip 5 metrų atstumu iki važiuojamųjų dalių sankirtos. Joje taip pat nėra įrengtų jokių automobilių stovėjimą leidžiančių ženklų, iš bylos esančių nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog pareiškėjas, palikęs savo automobilį stovėti tam neskirtoje vietoje, pažeidė KET. Su jam priskiriamu anksčiau nurodytu KET pažeidimu, kaip tvirtinama byloje, padarytu prieš daugiau nei 6 mėnesius ir jam priskirta 70 Eur bauda, nesutinka. Pažymi, kad turi daug administracinių nusižengimų, kadangi jie išvežioja skalbinius po miestą ir yra daug vietų, kur neįmanoma priparkuoti automobilio, nepažeidus stovėjimo ženklų. Vairuotojai stato taip, kaip gali, norėdami suteikti paslaugą, o baudas moka jis. Paaiškina, kad visas paskirtas baudas moka jis pats, kaip įmonės vadovas, nes turi skalbyklą, jei nemokėtų pats baudų, neturėtų nei vieno vairuotojo. Taip pat teisėsi ir su savivaldybe dėl to, kad duotų leidimą sustoti, bet kai kur ženklus perdarė iš stovėti draudžiama į sustoti draudžiama. Vilniaus senamiestyje praktiškai neįmanoma sustoti, pvz., Stiklių viešbutis, toje vietoje vienpusis eismas ir kaip išsikrauti, neužstojus kelio ar neužvažiavus ant kelkraščio. Vairuotojai priversti pažeidinėti KET, todėl su savivaldybe niekaip negali sutarti, o baudas yra priverstas mokėti. Šiuo atveju jis nežino kas vairavo automobilį, tačiau turi prisiimti atsakomybę. Kas vairavo automobilį negali pasakyti, kadangi praėjo 6 mėnesiai, apskaitos dėl nuomojamųjų automobilių neveda. Patvirtina, kad tai automobilis „Fiat Ducato“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) – yra įmonės automobilis. Konkretūs automobiliai nėra priskirti prie vairuotojo, todėl negali pasakyti kas vairavo automobilį. Darbuotojų įmonėje virš 5 asmenų. Negali paklausti darbuotojų ar atsimena šį įvykį, nes dalis darbuotojų nedirba. Pagal turimas nuotraukas mato tai, ką mato, kadangi kiek tekę bendrauti su Vilniaus savivaldybės atstovais, kurie irgi baudas išrašo, teigia, kad iš tokių nuotraukų sunku suprasti, todėl yra būtina nuotrauka iš priekio, gal tai automobilyje yra invalido ženklas. Jei būtų pareigūnas, tai ieškotų pažeidimo. Neprisimena kas vairavo automobilį, nežino darbuotojo vardo ir pavardės (b. l. 65-67).
Kito teismo posėdžio metu pareiškėjas parodė, kad jis vairavo minėtą automobilį. Tuo metu buvo sustojęs kelkraštyje, susitvarkė su navigacija ir nuvažiavo toliau. Vykusio teismo posėdžio metu nemelavo, jis tiesiog neprisiminė, tačiau vėliau prisiminė, kadangi tą pačią dieną vyko į kaimą. Pagarsinus 2023 m. gruodžio 28 d. protokolą, paaiškino, kad tiesa yra tokia, kad jis prisiminė, kad jis vairavo minėtą automobilį (b. l. 74-76).
Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad į posėdį pakviestas dėl to, kad kažką fotografavo. Tiksliai negali nurodyti, kokia tai buvo situacija, nes praėjo daug laiko. Iš pateiktų nuotraukų mato, kad tai įvykis tikriausiai (duomenys neskelbtini). Toje gatvėje yra įvažiavimas į kiemą. Pagrindinė problema tai, kad užstato įvažiavimą ir neįmanoma išvažiuoti į pagrindinę gatvę. Toje vietoje tikrai yra mažiau nei 5 m atstumas. Mikroautobusas užstojo įvažiavimą. Patvirtina, kad tikrai toje vietoje stovėjo automobilis, automobilyje nieko nebuvo. Taip pat patvirtina, kad automobilio variklis buvo išjungtas. Pažymi, kad nuotraukos yra padarytos tokios kokios padarytos, nes jis išvažinėjo iš kiemo ir tiesiog įvažiavimas buvo užstatytas. Tai nemato koks čia skirtumas, ar iš priekio būtų daryta nuotrauka, ar iš galo. Automobilio valstybiniai numeriai matosi, kad automobilis pastatytas draudžiamojoje vietoje. Teisėjai parodžius nuotrauką esančią byloje b. l. 18, paaiškino, kad tai yra įvažiavimas į kiemą. Paaiškino, kad nuotraukoje išvažinėjo iš kiemo, automobilis stovėjo kairėje pusėje, jis iš kiemo išvažinėjo ir jam po kaire puse stovėjo minėtas automobilis, kuris stovėjo draudžiamojoje vietoje (b. l. 74-75).
Institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam buvo tinkamai praneštą apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, atsiliepime prašė nagrinėti skundą atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, skundas išnagrinėtas nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui.
Skundas netenkinamas.
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžiamu Nutarimu nubaustas už tai, kad jis kad jis 2023 m. balandžio 13 d. apie 05.40 val. (duomenys neskelbtini), paliko automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti arčiau kaip 5 m atstumu iki važiuojamųjų dalių sankirtos, kai nebuvo tokį stovėjimo būdą nurodančio kelio ženklų, šiais veiksmais pažeidęs KET 150.15 punktą.
Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).
ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.
Kelių eismo taisyklių 150.15 punkte numatyta, kad kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
Pareiškėjas skunde prašo nutraukti administracinę teiseną asmens atžvilgiu, nes nesutinka su nurodytu kelių eismo taisyklių pažeidimu (b. l. 2). Pirmo teismo posėdžio metu T. M. teigė, kad iš byloje esančių nuotraukų sunku suprasti, ar automobilis yra paliktas stovėti, ar jame nėra vairuotojo, ar tik trumpam sustojęs kelkraštyje, ar nėra įjungtas variklis ir t. t. Iš nuotraukų nesimato jokios sankirtos. Parodė, kad jis nežino kas vairavo automobilį, tačiau turi prisiimti atsakomybę. Patvirtino, kad automobilis „Fiat Ducato“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) yra įmonės automobilis, kuris nepriskirtas konkrečiam darbuotojui, todėl negali pasakyti kas vairavo automobilį (b. l. 65-67). Kito posėdžio metu T. M. teigė, kad prisiminė, kad jis vairavo automobilį ir buvo sustojęs. Jis sustojo kelkraštyje, įsijungė navigaciją ir nuvažiavo. Prašė panaikinti nutarimą (b. l. 75-76).
Teismas savo iniciatyva, siekdamas pašalinti pareiškėjo skunde keliamas abejones ir nustatyti objektyvias įvykio aplinkybes, iškvietė į teismo posėdį pranešėją apie pažeidimą – liudytoją A. K.. Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. patvirtino, kad tai jo darytos nuotraukos. Tai yra (duomenys neskelbtini). Nuotraukoje yra įvažiavimas į kiemą, kuris užstatytas, ten yra mažiau nei 5 metrai. Nuotraukose matomos plytelės yra įvažiavimas į kiemą. Stovintis mikroautobusas užstoja įvažiavimą. Automobilis tikrai stovėjo, jame nieko nebuvo, variklis buvo išjungtas. Nuotraukoje jis išvažinėjo iš kiemo, o autobusas stovėjo kairėje pusėje (b. l. 74-75). Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo parodymais, nes jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus.
Bylos medžiagoje esančios įvykio fotonuotraukos (b. l. 23-25), taip pat situacijos nuotrauka (b. l. 28), patvirtina, kad tai yra (duomenys neskelbtini) sankirta su įvažiavimu į kiemą link (duomenys neskelbtini) ir kt. (įvažiavimas į kiemą grįstas plytelėmis). Iš fotonuotraukų matyti, kad automobilio Fiat Ducato, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galiniai ratai stovi ties plytelėmis išdėtos kelio dalies.
Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad Pareiškėjas pagrįstai skundžiamu Nutarimu buvo pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 150.15 punkto nuostatas – pastatęs automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir stovėti arčiau kaip 5 m atstumu iki važiuojamųjų dalių sankirtos, kai nebuvo tokį stovėjimo būdą nurodančio kelio ženklų, tuo padarydamas ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Atkreiptinas dėmesys, kad paties pareiškėjo parodymai yra prieštaringi, skirtingai aiškinamos įvykio aplinkybės (b. l. 65-67, 75-76).
Už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą sankcijoje yra nustatyta bauda nuo 30 iki 90 Eur. Šiuo atveju Pareiškėjui nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą jis padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad T. M. daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 56-64). Teismo posėdžio metu paaiškino, kad tenka prisiimti darbuotojų padarytus nusižengimus (b. l. 65-67). Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį baustas 2023 m. vasario 15 d. (ROIK: (duomenys neskelbtini)), skirta 30 Eur bauda, sumokėta. Teismas sprendžia, kad nuobauda parinkta tinkamai, atsižvelgiant į baudų skyrimo taisykles ir byloje surinktus duomenis.
Apibendrinant darytina išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-26994-2023, kuriuo T. M. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį 70 Eur bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-26994-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir T. M. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.