- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- 1A-563-919/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Aurelijus Rauckis
- Nuteistasis
- T. P.
- Kaltinamasis
- T. P.
- Civilinis ieškovas
- S. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau Kauno apylinkės teismas) 2023 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, BK 65 straipsnio 2 dalimi, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta: su 2023 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi - prie neatliktos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir su 2022 m. rugsėjo 27 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų paskirta ir neatlikta bausme - nesumokėta 34 MGL - 1700 Eur bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo ir 34 MGL (1700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 ct) bauda.
Terminuoto laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti kalėjime.
Terminuotos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo, tai yra nuo 2023 m. liepos 19 d.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeistas į kardomąją priemonę - suėmimą, ir suėmimas paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.
Iš kaltinamojo T. P. priteista – 105,19 Eur (vieno šimto penkių eurų 19 ct) turtinės žalos atlyginimas, 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimas ir 500,00 Eur (penki šimtai eurų 00 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą - nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. M..
Proceso išlaidos už kaltinamojo gynybą valstybei nepriteistos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. P., Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nuosprendžiu nuteistas už tai kad, 2022 m. gruodžio 23 d. apie 20.00 val., N. M. ir L. K. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia parvertė S. M. ant grindų ir gulinčiai spyrė du kartus į veidą, taip smurtaudamas padarė jai kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą krūtinės dešinėje, kraujosruvą kairėje plaštakoje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios S. M. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
2. Nuteistasis T. P., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų, kad apeliantas nukentėjusios atžvilgiu naudotojo fizinį smurtą. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais ir jai palankiais liudytojų parodymais, kurie tarpusavyje yra nesutampantys, nėra pašalinti kilę prieštaravimai tarp kaltinamojo, nukentėjusios ir liudytojų parodymų. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas, kadangi skundžiamame nuosprendyje jo kaltė grindžiama ne objektyviais įrodymais, o prielaidomis ir spėliojimais.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas neturėjo tikslo naudoti fizinio smurto S. M. atžvilgiu. Pažymi, kad pas draugę N. M. atvyko neturėdamas tikslo nusikalsti, o pasveikinti su artėjančiomis šventėmis, apsikeisti dovanomis. Buvo blaivus. S. M. atvyko į N. M. namus pakviesta apelianto draugės N. M.. S. M. buvo įspėta, kad nesivestų brolio A. M., kadangi pastarasis neblaivus konfliktuoja su apeliantu. S. M. į šį N. M. prašymą nereagavo ir atėjo kartu su broliu A. M.. S. M. atėjo pas seserį N. M. būdama neblaivi, elgėsi netinkamai, griuvinėjo, kibo prie svečių, provokavo konfliktus, tai partvirtino daugelis liudytojų.
2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. M. siekė apšmeižti apeliantą. Pažymi, kad jis buvo atvykęs į svečius pas savo draugę N. M., kadangi su ja rimtai draugauja, tačiau prie S. M. nepriekabiavo. Apelianto nuomone, S. M. brolio A. M. parodymus dėl priekabiavimo reikėtų vertinti kritiškai, kadangi jis buvo suinteresuotas padėti S. M.. Be to, A. M. parodymų dėl priekabiavimo prie S. M. daugiau niekas nepatvirtino.
2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas yra nuteistas už tai, kad du kartus spyrė S. M. į veidą, tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė kaip ir kokiu būdu buvo padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių. Todėl, apelianto nuomone, ši išvada yra neteisinga ir prieštaraujanti kitiems byloje esantiems įrodymams. Pažymi, kad apeliantas neva nuteistas už tai, kad tyčia parvertė S. M. ant grindų ir gulinčiai spyrė du kartus i veidą, tačiau nėra aišku, kaip apeliantas galėjo padaryti sužalojimus krūtinės dešinėje, kraujosruvą kairėje plaštakoje. Apelianto teigimu, tokie sužalojimai galėjo atsirasti pačiai nukentėjusiajai griuvinėjant, kadangi S. M. buvo neblaivi, o apeliantas buvo blaivus.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju, apeliaciniame skunde nesutinkama su T. P. atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, prašoma jį išteisinti nurodant, kad jo kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, grindžiama prielaidomis.
5. Įrodymų vertinimo taisykles, baudžiamajame procese, reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Komentuojamo straipsnio 5 dalis numato, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo T. P. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines išvadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, arba jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.
8. Iš apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad T. P. nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl jo kaltės nepagrįstai rėmėsi tik nukentėjusiosios S. M. ir jai palankiais liudytojų duotais nuteistąjį kaltinančiais parodymais, netinkamai vertindamas kitų liudytojų duotus nuteistąjį išteisinančius parodymus.
9. Bylos faktiniai duomenys, t. y. nukentėjusiosios protokolas – pareiškimas (1 t., b. l. 15-17), jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 41-44, 45-48), bei teisminio nagrinėjimo metu (2 t., b. l. 94-100) patvirtina, kad 2022 m. gruodžio 23 d. apie 20.00 val., N. M. ir L. K. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), T. P. tyčia parvertė S. M. ant grindų ir gulinčiai spyrė du kartus į veidą, nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdydamas sveikatą. Nors apeliaciniame skunde menkinami nukentėjusiosios parodymai bei jų įrodomoji galia, tačiau iš byloje esančių nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji iš esmės nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu tvirtino, kad įvykio vietoje ne kas kitas, o būtent nuteistasis T. P. prieš ją smurtavo, tai yra tyčia parvertė ją ant grindų ir gulinčiai spyrė du kartus į veidą, padarant jai kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą krūtinės dešinėje, kraujosruvą kairėje plaštakoje.
10. Nukentėjusioji S. M. apklausiama ikiteismino tyrimo metu nurodė, kad 2022 m. gruodžio 23 d. ji nuvažiavo į svečius pas savo tėvą P. M., (duomenys neskelbtini). Ten buvo ir jos brolis A. M.. Apie 20.00 val. jai parašė mama L. K., kad ateitų pas ją ir sesę į svečius. Ji kartu su broliu A. M. nuėjo į mamos namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ten buvo sesuo N. M., jos draugas T. P., du T. P. draugai, kurių ji nepažįsta. Pas mamą namuose vartojo alkoholinius gėrimus, šoko. Kažkuriuo metu T. P. pradėjo prie jos kabinėtis, grabaliojo jos krūtinę, visaip prie jos lindo. Ji atsisuko į jį ir paklausė ką čia daro, tačiau jis ir toliau grabaliojosi, todėl neišlaikiusi ji jam delnu trenkė per veidą. Šitas poelgis labai sunervino T. P. ir jis griebė ją, paguldė ant grindų ir du kartus spyrė į veidą. Jos brolis ir dar vienas iš vyriškių, kurio ji nepažįsta, T. P. atitraukė nuo jos ir ji su broliu išėjo į lauką, iškvietė policijos pareigūnus. Belaukiant policijos, jos sesuo, T. ir kiti du vyriškiai sulipo į vieno iš vyriškio automobilį ir visi išvažiavo. Atvykus policijai jų namuose jau nebuvo. Medikų pagalbos ji atsisakė. Dėl T. P. smurto ji patyrė fizinį skausmą. Jai dėl smurto sužalota dešinė akis, kairės akies antakis, skaudą galvą, po smūgio koja buvo atsiradęs guzas galvoje. Taip pat ji jaučia, kad blogiau mato dešiniąja akimi. Iškart po įvykio ant veido matėsi tik paraudimas, bet sekančią dieną sužalojimai pradėjo ryškėti, pasidarė mėlynės po akimis, ant krūtinės, kairės plaštakos (1 t., b. l. 41 - 44, 45-48). Duodama parodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji S. M. davė analogiškus parodymus ir nurodė, kad atvažiavo aplankyti tėvo P. M.. Pabuvę pas tėvą, kartu su broliu nuėjo pas N. M., kur gyvena ir mama L. K. bei du N. M. vaikai. Pas N. M. buvo T. P., jo brolis ir draugas. Visi išgėrinėjo, prisijungė ir nukentėjusioji. Išgėrė, pradėjo šokti. Ir T. prisijungė kartu šokti, bešokdamas pradėjo nukentėjusiąją „grabalioti“, griebė už krūtinės vieną kartą. Ji paklausė – ką jis čia daro. Bet jis nekreipė dėmesio į tai. Dar kartą griebė. Ir nukentėjusioji tada supykusi atsisuko į jį ir trenkė delnu jam per veidą. Jis tada supykęs puolė ją, vertė ant žemės, jie pradėjo voliotis. Nukentėjusiosios brolis A. M. ir dar vienas, nežino ar T. brolis, ar draugas, bandė jį atitraukti nuo nukentėjusiosios. Atitraukė už rankų. Ir T. negalėdamas su ranka užduoti, spyrė iš kojos nukentėjusiajai du kartus į veidą. Kai atskyrė, ji su broliu A. M. išėjo į lauką kviesti policijos. Tada T. P., jo draugas, brolis ir nukentėjusiosios sesuo N. M. šoko į mašiną ir pabėgo. O policija kai atvažiavo, bandė belstis į namus, bet niekas neįleido (2 t., b. l. 94-100). Taigi, matyti, kad tiek ikiteismino tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji davė nuoskelius parodymus, iš kurių matyti, kad T. P. naudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu. Nukentėjusiosios duoti parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs, neprieštaringi, nekito, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl šių parodymų nepagrįstumo ir bandymo apeliantą apžmeižti yra nepagrįsti ir atmestini. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustayta jokių aplinkybių iš kurių būtų galima spręsti, jog nukentėjusioji turėjo motyvą apšmeižti nuteistąjį T. P., tokių įrodymų nebuvo pateikta ir apeliaciniame skunde.
11. Byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, jog nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Pirmiausia, tai, kad buvo sukeltas fizinis skausmas, parodė pati nukentėjusioji. Tačiau tai, jog nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytojas A. M. nurodė, kad 2022 m. gruodžio 23 d. jis buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ten gyvena kartu su tėvu. Pas juos atvažiavo sesuo S. M., jie visi trys išgėrė alkoholio. Vėliau S. parašė N. ir pakvietė ateiti pas ją į namus, todėl jie su S. nutarė nueiti pas N. Jie su S. abu buvo šiek tiek išgėrę, bet nebuvo labai girti. Kai atėjo pas N. į namus, pas ją buvo mama, N. draugas T. P. su dar dviem draugais, jis jų nepažįsta. Jie jau visi vartojo alkoholį, šventė. Jie su S. prisijungė prie jų, dar visi kartu pavakarojo, išgėrė alkoholio. Paskui visi pradėjo šokti, ir šokant pamatė, kaip T. rankomis sugriebė S. už krūtinės, o ji jam sudavė delnu per veidą, todėl T. labai įsiuto ir iškart parvertė ją ant grindų. Tada jis su kažkuriuo T. draugu priėjo prie T., sugriebė jam už rankų, laikė jį, kad negalėtų smūgiuoti S., todėl T. įspyrė S. gulinčiai ant grindų į veidą, bet kiek tiksliai kartų jis spyrė neprisimena, nes viskas vyko labai greitai. Šitą T. ir S. konfliktą matė visi, nes viskas vyko tame pačiame kambaryje kur visi vakarojo. Po to, kai T. įspyrė S., jie visi, tai yra T. P., jo brolis su draugu ir N., apsirengė ir išvažiavo pas T. į (duomenys neskelbtini) ar kur jis ten gyvena. Namuose liko tik mama, o jie su S. išėjo atgal į tėvo namus ir S. iškvietė policiją. Tą vakarą S. niekur negriuvo (1 t., b. l. 89-92). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme liudytojas A. M. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes (2 t., b. l. 116 -128).
12. Ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių teismo medicininiam tyrimui atlikti. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. M., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva krūtinės dešinėje, kraujosruva kairėje plaštakoje. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis nerodo sužalojimų padarymo eiliškumo. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyti laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių. Sužalojimų padarymo metu tiriamoji galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Nustatyti sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 62 -63). Iš papildomos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. M., nustatytos kraujosruvos dešinės akies vokuose, krūtinės dešinėje ir kairės plaštakos nugariniame paviršiuje negalėjo atsirasti vieno griuvimo pasėkoje. Kaip matyti iš pateiktų specialistų išvadų, S. M. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti ją T. P. parverčiant ant žemės ir spiriant kleis kartus iš kojos į veido sritį. Šios specialisto išvados patvirtina nukentėjusiosios ir kitų liudytojų duotus parodymus ir paneigia nuteistojo versiją, jog nukentėjusioji nugriuvo ir susižalojo pati. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiais dėl koja suduotų spyrių ir sužalojimų skaičiaus. Nuteistasis pargriaudamas nukentėjusiąją ant žemės ir spirdamas jai dukart į veido sritį galėjo padaryti daugiau nei du trauminius poveikius. Apeliacinio skundo teiginiai, jog nukentėjusioji susižalojo pati griūdama, nes buvo išgėrusi yra atmestini kaip nepagrįsti, kadangi kaip matyti iš specialisto išvados, patirti trauminiai poveikiai negalėjo atsirasti dėl vieno griuvimo, byloje nėra jokių kitų duomenų, jog nukentėjusioji būtų griuvinėjusi ar kitaip galėjusi susižaloti pati, ginčo byloje dėl nukentėjusiosios neblaivumo laipsnio nėra. Tačiau šiuos apeliacinio skundo teiginius paneigia nuoseklūs nukentėjusios ir liudytojų parodymai bei specialisto išvados.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).
14. Nuteistojo T. P. kaltę, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje įrodo ne tik nukentėjusiosios, liudytojo A. M. duoti parodymai bei specialistų išvadose pateikti duomenys, bet ir kitų liudytojų duoti parodymai, kuriems nukentėjusioji pasakojo apie įvykio aplinkybes. Liudytojas P. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad į namus sugrįžus S. su A., S. iškart jam pasakė, kad ją N. namuose sumušė T. P., sakė, kad spyrė jai į galvą kojomis, nes jiems šokant T. pradėjo rankomis ją grabalioti, o kai S. jį atstūmė, tada T. supyko ir puolė ją mušti, bet kadangi A. stojo ginti seserį, laikė T. rankas, todėl jis kojomis spyrė S. į veidą. Kaip suprato iš S., T. ją parvertė ir tada spyrė. Ant S. veido matė sužalojimus, po abejomis akimis buvo mėlynės. S. nebuvo visiškai girta, ji pati parėjo namo (1 t., b. l. 101-104). Teisiamojo posėdžio metu, nurodė analogiškas aplinkybes (2 t. b. l. 116-128). Liudytoja M. G., nurodė, kad ji su S. M. yra draugės. Jai S. M. sakė, kad 2022 m. gruodžio 23 d. bus pas šeimą, pas tėvą, brolį. Įvykio vakarą jos susirašinėjo. Paklausus ar viskas gerai, S. M. atrašė, kad jai spyrė į veidą. Tada M. G. jai paskambino ji pasakė, kad spyrė jai į veidą T., kad bandė priekabiauti, griebė už krūtinės, jie susistumdė, S. griuvo, ją pradėjo spardyti. M. G. suprato, kad ji buvo spardoma, kai gulėjo ant žemės. Pasakė S. M., kad atvažiuos kitą dieną pasiimti, kad būtų saugioje aplinkoje. Gruodžio 24 d. M. G. ir jos tėtis atvažiavo jos pasiimti. Ji buvo su mėlynėmis, liūdna. Dar iš ryto ji atsiuntė nuotraukas su mėlynėm. Pasakojo S., kad tiesiog gynėsi. Nes ji nesileidžia su savimi elgtis kaip su daiktu. Kiek suprato T. norėjo tiesiog pačiupinėti ją. Buvo atmestas, turbūt įsižeidė, todėl taip elgėsi (2 t., b. l. 116-128).
15. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiais, jog priimant skundžiamą nuosprendį buvo remtasi tik nukentėjusiosios parodymais ir jai palankiais liudytojų parodymais. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad buvo itin išsamiai vertinami ir kitų liudytojų parodymai, tačiau jie buvo nenuoseklūs ir tarpusavyje nesutampantys. Liudytoja L. K. apklausiama ikiteismino tyrimo metu nurodė, kad kai pas jas atėjo S. su A., S. tik atėjo į kambarį ir iš kart nugriuvo kambaryje ant grindų, nes buvo labai girta. Griūdama ji atsitrenkė į krosnį, susižalojo veidą. S. pakėlė kažkuris iš T. draugų. Jokio konflikto tarp S. ir T. nebuvo, jie nesipyko, ji nematė, kad T. būtų smurtavęs prieš S. (1 t., b. l. 79-80). Liudytoja L. K. papildomos apklausos metu nurodė, kad S. pas N. namuose pabuvo neilgai, o paskui kambaryje susvyravo ir nugriuvo kambaryje ant grindų prie pečiaus. Liudytojai pasirodė, kad ji galva trenkėsi į pečių, bet ar tikrai pataikė į pečių ar ne negali pasakyti, bet veidu griuvo į grindis. Taip pat patikslino, kad ar S. susižalojo ar ne neatkreipė dėmesio, nes kai ją pakėlė nuo grindų ji su A. išėjo namo, todėl ar susižalojimo liudytoja nematė, bet gali patvirtinti, kad kai S. su A. atėjo į N. namus, ant S. veido jokių sužalojimų nebuvo. Pirmos apklausos metu sakė, kad S. susižalojo veidą, bet taip pasakė, nes jai taip atrodė, tik po kurio laiko pradėjo dvejoti ar tikrai ji tada susižalojo (1 t., b. l. 83-84). Liudytoja L. K. duodama parodymus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nurodė, kad įvykio vakarą S. M. nukrito ant krūtinės, nes suklupo. Ją pakėlė T. draugas. S. su A. išėjo. Nurodė, kad buvo kažkoks konfliktas tarp S. ir kaltinamojo T. S. pirmiausia davė jam. Paskui N. sudavė. Guzas N. galvoje buvo. Liudytoja nurodė, kad S. su T. susistumdė, tai įvyksta jau ne pirmą kartą (2 t. b. l. 116-128).
16. Liudytoja N. M. apklausiama ikiteismino tyrimo metu nurodė, kad S. puolė su visais glebėsčiuotis ir tuo momentu neišlaikiusi pusiausvyros krito virtuvėje ant grindų ir krisdama trenkėsi su galva į plyteles, krito veidu ant grindų. Ji nukrito grynai T. R. po kojomis, todėl jis pradėjo ją kelti nuo grindų, o kai ją pakėlė S. iš kart be jokių žodžių sudavė vieną kartą T. P. per veidą ir jai vieną kartą iš kumščio į skruostą (1 t., b. l. 95-96). Liudytoja N. M. duodama parodymus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nurodė, kad įvykio vakarą S. M. atėjo girta, atsinešė alkoholio, Dar ji iš viso butelio gėrė. Ir paskui palei pečių nugriuvo tam T. R. po kojom. Jis su T. P. pakėlė ją. Ji atsistojusi T. į veidą, paskui jai trenkė. Ir jie su A. išėjo. O jie išvažiavo. Nurodė, jog S. M. griuvo vieną kartą (2 t., b. l. 116-128).
17. Liudytojai T. R. ir R. P. apklausiami ikiteismino tyrimo metu nurodė, kad nukentėjusioji gėrė iš butelio. T. R. sėdėjo prie pečiaus. S. M. sukosi, nuvirto T. R. po kojomis. T. P. toliau buvo. Jie abu už rankų, už pečių pakėlė ją. Nukentėjusioji trenkė T. P. iš delno. Nežino kuriam pirmas trenkė P. ir N. N. iššoko guzas šioks toks. Abu liudytojai nurodė, jog S. M. griuvo vieną kartą (2 t., b. l. 138-146).
18. Nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltu nepripažino ir tvirtino, jog nepadarė nukentėjusiajai jokių sužalojimų. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tarp jo ir S. jokio konflikto nebuvo, prieš ją nesmurtavo, jai jokių tyčinių smūgių nesudavė, ji pati vienu momentu nugriuvo kambaryje ant grindų ir krisdama trenkė galvą į krosnį. S. nuo grindų atsikelti padėjo jo draugas R.. Pamatę, kad N. namuose kažkoks chaosas nutarė visi važiuoti pas T. P. į namus (1 t., b. l. 150-151). T. P. apklausiamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nurodė, kad apie 20 val. atėjo S. M. ir A. M.. Atėjo jie neblaivūs. S. M. pradėjo vaikščioti po tą mažą kambarėlį, bandė šokti, apvirto vieną kartą. T. P. ją pakėlė. S. M. nuvirto ant krosnies į kampą (2 t., 94-100).
19. Teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde liudytojų T. R., R. P., N. M., L. K. bei kaltinamojo T. P. duoti parodymai nepaneigia jo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo. Teisėjų kolegija šiuos parodymus vertina kritiškai, kadangi jie yra nenuoseklūs, tarpusavyje nesutampantys, skiriasi juose nurodomos įvykio aplinkybės, liudytojų parodymai kokiu būdu, kuriuo metu ir kaip S. M. nukrito, kaip ji elgėsi po nukritimo kito, buvo prieštaraujantys vieni kitiems. Be to, T. P. nenurodė, jog nukentėjusioji būtų jam ir N. M. sudavusi. Taigi, liudytojų ir nuteistojo parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti nuteistajam T. P. atsakomybės, kadangi konflikte dalyvavusius asmenis sieja tam tikri ryšiai, todėl jie gali būti suinteresuoti duoti naudingus parodymus nuteistojo T. P. atžvilgiu.
20. Nuteistojo T. P. teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį buvo šališkas. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo šališkumo nenustatė. Apeliaciniame skunde šiuos nuteistojo teiginius patvirtinančių įrodymų pateikta nebuvo. Pažymėtina, kad vien nuteistajam nepalankus byloje surinktų įrodymų vertinimas skundžiamame nuosprendyje nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas tendencingai išnagrinėjo bylą ir turėjo iš anksto susiformavusią nuomonę. Teismo, kaip institucijos, vykdančios teisingumą, išskirtinė kompetencija yra nešališkai, pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje surinktus įrodymus, nežiūrint į tai, kokia yra baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens ir kitų proceso dalyvių nuomonė.
21. Apibendrinant teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo T. P. kaltę dėl sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai S. M., patvirtino aukščiau aptarta baudžiamosios bylos medžiaga. Teisėjų kolegija įvertinusi visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą, specialistų išvadas ir paaiškinimus, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, sugretinusi byloje esančius įrodymus, juos palyginusi tarpusavyje bei susiejusi į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagrįstai T. P. pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo T. P. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.