Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-272-380-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-29
Bylos Nr.
1A-272-380-2013
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-01509-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
A. B.
Advokatai
Jovita Usonytė
Pranešėja A. Sadauskaitė Baudž. byla Nr. 1A-272-380/2013Teisėja E. Lapinskienė Proceso Nr. 1-33-1-01509-2011-7
Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTI S2013 m. balandžio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei,nuteistajam A. B., jo gynėjai advokatei Jovitai Usonytei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2011 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2011 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios 2011 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta švelnesnės 2011 m. rugsėjo 22 d. ir šiuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė pagal šiuos nuosprendžius A. B. paskirta laisvės atėmimas 5 m., bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. iki 2011 m. rugsėjo 22 d. ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. iki 2011 m. gruodžio 20 d. (pagal 2011 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį), laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 m. rugpjūčio 29 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. gruodžio 12 d. iki 2012 m. kovo 8 d. (pagal 2011 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį) bei pagal 2011 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir 2011 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį iš dalies atliktos bausmės. K. P. civilinis ieškinys tenkintas dalinai. Iš A. B. K. P. naudai priteista 5 Lt turtinei žalai atlyginti ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš A. B. K. P. naudai priteista 1500 Lt advokato paslaugoms apmokėti. Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš A. B. priteista 1053,22 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai gydymo išlaidų.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, panaudojant fizinį smurtą, t. y. 2011 m. rugsėjo 4 d., apie 00.15 val., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 6, pirmos laiptinės, A. B., priėjęs iš už nugaros prie nukentėjusiosios K. P., ranka užspaudė jai burną ir liepė nešaukti, nukentėjusiajai K. P. pradėjus šaukti ir priešintis, laikė ją, ranka spaudė burną, nukentėjusiajai nugriuvus ant grindinio, tuo nukentėjusiajai padarant nosies kaulų lūžimą, paviršinį odos nubrozdinimą nosies nugarėlės dešinėje pusėje, susiliejančias poodines kraujosruvas nosies šaknies šoninių sienelių ir abiejų akių vidinių kampų srityje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, keturias nedideles apvalias grupines poodines kraujosruvas dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, odos nubrozdinimą dešinės rankos riešo sąnario ir plaštakos nugariniame paviršiuje bei poodines kraujosruvas abiejų kelių sąnarių priekiniame paviršiuje, tai nukentėjusiajai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė nukentėjusiajai nuo peties 50 Lt vertės rankinę su joje buvusiais K. P. priklausančiais daiktais –100 Lt vertės mobilaus ryšio telefonu „Nokia“, 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefonu „Sony Ericsson T17“, su jame buvusia 5 Lt vertės kortele „Labas“, 20 Lt vertės pinigine. Tokiu būdu, A. B. pagrobė nukentėjusiajai K. P. priklausantį turtą, kurio vertė 375 Lt.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo sumažinti pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas mano, jog nuteistas nepagrįstai, nes nukentėjusiosios nemušė, yra nekaltas. Teismas priteisė per didelę turtinę žalą, t. y. 3000 Lt, bei nukentėjusiosios advokato paslaugoms apmokėti 1500 Lt. Teismas visiškai neatsižvelgė, kad nukentėjusioji K. P. nosį galėjo susilaužyti krisdama, bei dėl to galėjo atsirasti ir nubrozdinimai.

Nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo A. B. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Plėšimas (BK 180 str.) yra svetimo turto pagrobimas, panaudojant fizinę ar psichinę prievartą ar grasinant tuoj pat ją panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam priešintis. Tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas.

Nuteistasis A. B. neneigia, kad nukentėjusiąją pargriovė ant žemės, pastūmęs iš nugaros, pagrobė nukentėjusiosios rankinę. Nukentėjusioji K. P. neprisiminė dėl ko nugriuvo, kaip buvo sužalota nosis, išsigando, kai iš už nugaros priėjęs jaunuolis, uždengė ranka burną, ji pradėjo šaukti, muistytis, smarkiai priešintis. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog veido sužalojimai galėjo gautis sumušus buku daiktu, nuo vieno smūgio į nosies sritį, nedidelės apvalios grupinės poodinės kraujosruvos dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, būdingos rankos pirštų galų spaudimui, odos nubrozdinimai dešinės rankos riešo sąnario ir plaštakos nugariniame paviršiuje bei poodinės kraujosruvos abiejų kelių sąnarių priekiniame paviršiuje atsirado suklupus, pargriuvus, atsitrenkiant į kietą paviršių (1 t., b. l. 13-14). A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pastebėjęs nukentėjusiąją, priėjo iš už nugaros, uždengė burną, pastūmęs pargriovė K. P.. Iš nukentėjusiosios pagrobė rankinę, kurioje buvo du mobilaus ryšio telefonai ir piniginė (2 t., b. l. 9-10). Nuteistasis A. B. neprisipažino sudavęs smūgį K. P., nukentėjusioji to taip pat nepatvirtino. Kadangi pirmosios instancijos teismas pripažino neįrodytu kaltinimą, kad A. B. sudavė smūgį K. P. į nosį, todėl nėra pagrindo svarstyti apeliacinio skundo argumentus, dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajai. Fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis – smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, ne tik smūgių sudavimas. A. B. neneigė pastūmęs nukentėjusiąją, tai yra jis pats pripažino naudojęs smurtą prieš K. P.. Nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai – nosies kaulų lūžimas, poodinės kraujosruvos, padaryti dėl A. B. panaudotų fizinio pobūdžio veiksmų, dėl kurių nukentėjusioji nukrito. K. P. sveikatos sutrikdymas yra susijęs su nukentėjusiosios turto pagrobimu ir panaudotas fizinis smurtas buvo ne nusikalstamos veikos tikslas, o priemonė pagrobti turtą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. B. panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją K. P., pagrobė jai priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. B. pripažino kaltu pagal BK 180 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė A. B. paskirta teisingai.

Paskirdamas bausmę nuteistajam A. B., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino jo asmenybę. A. B. padarė apysunkį nusikaltimą, teistumui neišnykus. Apeliantas yra teistas už panašias nusikalstamas veikas, padarė nusikaltimą praėjus keliems mėnesiams po paleidimo iš pataisos namų, todėl BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas. Tai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, t. y. rodo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas už nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., pagrįstai skyrė A. B. griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 m. (bausmės vidurkis 3 m. 1 mėn. 15 d.). A. B. už šį nusikaltimą paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo pripažinti, kad paskirta mažesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė A. B. yra aiškiai per griežta. Jokių naujų, skundžiamame teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Bendrindamas už naują nusikaltimą paskirtą bausmę su ankstesniais nuosprendžiais paskirta bausme, teismas laikėsi BK 63 str. reikalavimų, todėl nėra pagrindo pripažinti aiškiai per griežta ir A. B. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl priteistos neturtinės žalos dydžio ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. A. B. ginčija nukentėjusiosios naudai priteistą neturtinės žalos ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį, nurodydamas vienintelį argumentą, jog yra priteista per didelė suma, kurios neturės galimybių atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, A. B. prieš nukentėjusiąją naudojo fizinį smurtą, jai buvo padaryti šie sužalojimai – nosies kaulų lūžimas, paviršinis odos nubrozdinimas nosies nugarėlės dešinėje pusėje, susiliejančios poodinės kraujosruvos nosies šaknies, šoninių sienelių ir abiejų akių vidinių kampų srityje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, keturios nedidelės apvalios grupinės poodinės kraujosruvos dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, odos nubrozdinimas dešinės rankos riešo sąnario ir plaštakos nugariniame paviršiuje bei poodinės kraujosruvos abiejų kelių sąnarių priekiniame paviršiuje, dėl to nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nuteistojo tyčiniai nusikalstami veiksmai K. P. sukėlė didelį išgąstį, dvasinius išgyvenimus, nesaugumo jausmą, ji patyrė fizinį skausmą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas 3000 Lt neturtinės žalos dydis, visiškai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio nuostatomis, teismas, pripažinęs asmenį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. K. P. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti patvirtina 2012 m. spalio 30 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 7). Atsižvelgiant į nukentėjusiosios atstovo darbo ir laiko sąnaudas, teisėjų kolegijos nuomone, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (1500 Lt) realios ir pagrįstos, t. y. advokatas nukentėjusiąją atstovavo viename posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, advokatas surašė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo nukentėjusiosios naudai priteisė jos turėtas 1500 Lt išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Aurelija SadauskaitėTeisėjai Eduardas MaškevičiusLinas Pauliukėnas