Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Giedrei Vaičiūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. J., (duomenys neskelbtini), dėl vaiko globėjo atleidimo nuo pareigų, globėjo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti A. J. globėją, paskirti A. J. globėju (duomenys neskelbtini), nustatyti A. J. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 2 d. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu A. J., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta nuolatinė globa, jo globėja paskirta močiutė I. J.. A. J. yra atskirtas nuo motinos L. J. dėl jos ligos. Vaiko gimimo akto įraše tėvystė nenurodyta. 2014 m. spalio mėnesį buvo pranešta, kad A. J. nelanko mokyklos. Su juo kalbėjosi Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, policijos pareigūnai, psichologė, tačiau rezultatų tai nedavė. Pasitarus su močiute, A. J. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini), kurią lankė tik kelias savaites, nes jam nepatiko gyventi mokyklos bendrabutyje. 2014 m. nuo lapkričio 26 d. iki gruodžio 18 d. berniukas gydytas Vaiko raidos centre. Po gydymo išliko mokyklos nelankymo problemos, todėl 2014 m. balandžio-gegužės mėn. skirtas mokymas namuose. 2015 m. rugsėjo mėn. prasidėjus mokslo metams, A. J. kelias savaites lankė (duomenys neskelbtini), bet vėliau mokykloje nepasirodė. Psichiatrė rekomendavo A. J. gydymą Vaiko raidos centre, tačiau vykti gydytis jo prikalbinti nepavyko. Globėja yra garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini).) ir su A. J. nesusitvarko, anūkas jos neklauso, per dienas žaidžia kompiuteriu, o paskui miega iki pietų. A. J. 2015 m. gruodžio mėn. - 2016 m. sausio mėn. skirtas mokymas namuose, tačiau atvykus mokytojui į namus A. J. užsidaro vonioje ir su mokytojais nebendrauja. Globėja neužtikrina vaiko teisės mokytis, todėl ji turi būti atleista nuo globėjo pareigų atlikimo. (duomenys neskelbtini) sutinka priimti A. J. į (duomenys neskelbtini). Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius nėra gavęs kitų asmenų prašymų globoti A. J..

Tretysis asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime nurodė, kad sutinka priimti ir teikti A. J. socialines paslaugas jų filiale (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškimą.

Suinteresuotas asmuo I. J. su pareiškimu sutiko iš dalies ir nurodė, kad ji stengsis priversti vaiką eiti į mokyklą ir prašė jį palikti namuose iki rudens, o rudenį sutinka, kad jo globėju būtų paskirti (duomenys neskelbtini).

Vaiko nuomonė nebuvo išklausyta, nes tiek pareiškėjo atstovė, tiek suinteresuotas asmuo I. J. nurodė, kad vaikas labai drovus, jis nesutiktų vykti į teismą, o dalyvavimas teisme jam sukeltų didelį stresą.

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių, interesų apsaugos bei gyvenimo principas, kuris reiškia, kad, bet kurį vaiką liečiantį veiksmą būtina įvertinti vaiko interesų požiūriu, užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Jungtinių vaiko teisių apsaugos Konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikai yra ypatinga visuomenės grupė, kurios teisės ir teisėti interesai privalo būti užtikrinami. Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialiniai raidai. Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad nurodytos teisės būtų įgyvendinamos ir tais atvejais, kai vaikas neturi tėvų, kai tėvai negali sudaryti sąlygų vaiko, fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialiniai raidai ar kai tėvų valdžia yra apribota. Būtent vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises, kai šito negali ar nenori daryti vaiko tėvai (LR CK 3.248 str.) Civilinio kodekso 3.248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaiko globos ir rūpybos uždaviniai, paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtu, jam atstovautų ir gintų vaiko teises ir teisėtus interesus; sudarytų sąlygas vaiko gyvenimui, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą bei rengtų vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsniu vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kada vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2006).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.271 straipsnyje nurodytos globėjo pareigos, bei įtvirtinta pareiga rūpintis vaiko saugumu nuo bet kokio išnaudojimo ar kitų veiksnių, kurie gali būti pavojingi vaiko sveikatai, fizinei, protinei dvasinei, dorovinei bei socialinei raidai. Globėjai turi auklėti savo globotinį ir kaip tėvai, bei yra atsakingi už vaiko auklėjimą ir raidą.

Bylose dėl vaiko globos ir rūpybos teismas privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ir rūpybos reikalingų vaikų teisės ir teisėti interesai (LR CPK 491 str. 2 d.), aiškintis, kas geriausiai atitinka vaikų interesus. Išvadą, apie vaikui skirto globėjo veiklą bei globėjo ir rūpintojo pareigų atlikimą ir galimą vaiko teisių pažeidimą teismui leidžia daryti konkretūs pateikti faktai. LR Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią.

Iš į bylą pateiktų kompetentingų valstybės institucijų, (duomenys neskelbtini), Vaiko teisių apsaugos skyriaus apsilankymo namuose aktų galima daryti pagrįstą išvadą, jog vaiko globėja I. J., būdama A. J. globėja, netinkamai vykdė pareigas, kurios globėjai nustatytos įstatymais bei kitais teisės aktais, t. y. neužtikrino, kad vaikas lankytų mokyklą, leido jam nuolat žaisti kompiuteriu, neužtikrino tinkamo bendravimo su juo, kuris priverstų vaiką klausyti globėjos. Iš bylos medžiagos matyti, kad vaikas pakeitė kelias mokyklas, jam buvo skirtas mokymasis namuose, tačiau atėjus mokytojams vaikas užsidaro vonioje ir atsisako su jais bendrauti. Situaciją apsunkina namuose vyraujanti prislėgta atmosfera ir močiutės (globėjos) negebėjimas dėl garbaus amžiaus rūpintis pagrindiniais anūko poreikiais. Iš VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktos A. J. ligos epikrizės matyti, kad jam būtina pagalba dėl psichomotorinio sujaudinimo. Joje nurodyta, kad gydomas skyriuje jis iš pradžių buvo pasyvus, mažai bendraujantis. Tačiau gydymo eigoje A. J. nuotaika pagerėjo, jis tapo stabilesnių emocijų, pagerėjo elgesys. Vaikas tapo pakankamo kontakto. Gydymo rekomendacijose nurodoma, kad jam būtina vaikų ir paauglių psichiatro priežiūra, struktūrizuota darbotvarkė, psichologinė pagalba nukreipta į artimo ryšio sukūrimą, savivertės stiprinimą, savo sunkumų pažinimą ir adekvatų jų įveikimą.

Taigi, aukščiau išvardinti įrodymai bei išdėstyti motyvai sudaro teismui pagrindą daryti išvadą, jog I. J. netinkamai vykdė globėjos pareigas, numatytas CK 3.271 str., nesilaikė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnio reikalavimų.

Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, aukščiau išdėstytus motyvus, I. J. nušalintina nuo A. J. globėjos pareigų.

Pareiškėjas siūlo nauju A. J. globėju paskirti (duomenys neskelbtini). Jie sutinka būti A. J. globėju. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui būtina mokytis, bendrauti su kitais vaikais, būtina vaikų ir paauglių psichiatro priežiūra, struktūrizuota darbotvarkė, manytina, kad (duomenysneskelbtini) atitiks vaiko poreikius, todėl jie skirtini vaiko globėju, A. J. globos vieta nustatytina (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Be to, naujas globėjas skirtinas A. J. turto administratoriumi.

Remdamasi išdėstytu bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 494 str., 495 str., LR CK 3.246 str., teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Nušalinti I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo A. J., gim. (duomenys neskelbtini), globėjo (rūpintojo) pareigų.

Skirti A. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatiniu globėju (duomenys neskelbtini).

Nustatyti A. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos vietą (duomenys neskelbtini).

Paskirti nepilnamečio A. J., gim. (duomenys neskelbtini), turto administratoriumi jo globėją (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.