- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-23
- Bylos Nr.
- 1A-304-495-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranyte-Zalieckiene (pirm.), Linas Žukauskas, Audrone Kartaniene
- Nuteistasis
- V. B.
Pranešeja Daiva Pranyte–Zalieckiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-304/2009
1.2.14.3.1.; 2.1.7.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. kovo 23 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Daivos Pranytes - Zalieckienes,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. B. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. 1 metu 3 menesiu laisves atemimo bausme.
Tuo paciu nuosprendžiu V. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. 1 metu 6 menesiu laisves atemimo bausme, taciau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustate:
V. B. nuteistas už tai, kad jis ir V. C. , grasindami švirkštu, pagrobe svetima turta, o butent:
2008 m. balandžio menesio 3 diena, apie 11.00 val. parke, esanciame (duomenys neskelbtini), šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini), V. C. veikdamas kartu su V. B. , V. C. grasinant švirkštu, taip atimdami galimybe nukentejusiajam nepilnameciui A. D. N. priešintis, pagrobe 30 litu, taip padarydami nukatejusiajai L. L. 30 litu turtine žala.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nuosprendi ir ji išteisinti. Apeliantas skunde nurodo, jog jis yra nekaltas del padaryto nusikaltimo ir, kad jo pažistamas V. C. tiesiog kartu su juo ejo i parduotuve. V. C. priejo prie nukentejusiojo, išsitrauke švirkšta ir ji apipleše. Apelianto teigimu, jis tuo metu stovejo 5 metru atstumu nuo apiplešimo vietos ir nieko nedare bei nesake nukentejusiajam. Nuteistasis skunde pažymi, jog jis net nežinojo, kad V. C. žada kažka apiplešti.
Taip pat apeliantas skunde nurodo, jog nukentejusiojo motina dirba teiseja, todel, jo nuomone, teismas buvo šališkas ir nuteise nekalta žmogu. Apeliantas pažymi, jog jis už kito žmogaus veiksmus atsakyti neprivalo.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, prokurore – skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Byla apeliacine tvarka nagrinejanti teiseju kolegija daro išvada, jog Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nuosprendis teisetas ir pagristas. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso 20 str., 301 str. reikalavimu, ištyre byloje esancius irodymus, teisingai juos ivertino ir padare pagrista išvada, jog V. B. dalyvavo nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., padaryme.
Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. gincija savo kalte del dalyvavimo apiplešiant nukentejusiji A. D. N. ir nurodo, jog V. C. priejo prie nukentejusiojo, išsitrauke švirkšta ir ji apipleše. Apelianto teigimu, jis tuo metu stovejo 5 metru atstumu nuo apiplešimo vietos ir nieko nedare bei nesake nukentejusiajam.
Teiseju kolegijos nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip neatitinkantys byloje nustatytu aplinkybiu ir vertintini kaip nuteistojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybes už padaryta tycini apysunki nusikaltima. Apelianto kalte ir vaidmuo pagrobiant svetima nukentejusiojo A. D. N. turta nustatyta baudžiamojoje byloje surinktais, teisiamojo posedžio metu ištirtais bei nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. nuostatu ivertintais irodymais – nuteistojo V. C. , nukentejusiojo A. D. N. , nukentejusiojo atstoves pagal istatyma L. L. , liudytojo policijos pareiguno F. C. parodymais, asmens parodymo atpažinti protokolu, iš dalies paties apelianto ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei jo parodymu patikrinimo vietoje protokolu.
Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybe tam, kas padare plešima – panaudodamas fizini smurta ar grasindamas tuoj pat ji panaudoti arba kitaip atimdamas galimybe nukentejusiam asmeniui priešintis pagrobe svetima turta. Atemimas galimybes nukentejusiajam asmeniui priešintis yra vienas iš plešimo nusikaltimo požymiu. Atemimo galimybes nukentejusiajam priešintis požymio esme yra ta, kad del kaltininko veiksmu nukentejusysis netenka galimybes pasipriešinti jo turto pagrobimui.
Nagrinejamoje baudžiamojoje byloje plešimo sudeties požymis - atemimas galimybes nukentejusiajam A. D. N. priešintis nustatytas nukentejusiojo, nuteistojo V. C. bei iš dalies paties apelianto parodymais. Tiek nukentejusiojo, tiek nuteistuju teisiamojo posedžio metu duotais parodymais nustatyta, jog butent V. C. išsitrauke švirkšta ir pareikalavo iš nukentejusiojo pinigu (b.t. 2, b.l. 28-30). Kita vertus, teiseju kolegijos vertinimu, atemimas galimybes nukentejusiajam priešintis pasireiške ir tuo, kad nukentejusysis užpuoliku buvo apsuptas. Iš nukentejusiojo parodymu matyti, jog parke, esanciame (duomenys neskelbtini) šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini), nukentejusiajam lipant laiptais, ji aplenke du vyrai, po ko jie pastaraji sustabde ir apsupo, t.y. V. B. stovejo laiptu žemiau nukentejusiojo, o V. C. laiptu aukšciau. Nukentejusysis parode, jog jis negalejo priešintis ir del to, kad buvo apsuptas (b.t. 2, b.l. 30-31). Apie tai, kad nuteistasis V. B. apiplešimo metu stovejo laiptu žemiau nukentejusiojo, o ne 5 metru atstumu nuo ivykio vietos, teisiamojo posedžio metu patvirtino ir nuteistasis V. C. . Nuteistasis parode, jog nukentejusysis stovejo viduryje, tarp jo ir V. B. (b.t. 2, b.l. 28-29). Be to, pažymetina ir tai, kad pats apeliantas ikiteisminio tyrimo metu parode, jog visa laika, kol V. apiplešinejo jaunuoli, jis stovejo šalia (b.t. 1, b.l. 110). Iš aukšciau išdestyto darytina išvada, jog vien tik apelianto stovejimas nukentejusiajam už nugaros, nagrinejamu atveju, taip pat itakojo galimybes nukentejusiajam priešintis atemima.
Pažymetina ir tai, kad iš nukentejusiojo parodymu, duotu tiek ikiteisminio tyrimo metu (kurie beje patvirtinti ir parodymu patikrinimo vietoje metu), tiek byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme, seka, jog plešima A. D. N. atžvilgiu ivykde abu kaltinamieji bendrais veiksmais. Nukentejusysis asmens parodymo atpažinti metu kategoriškai ir be jokiu abejoniu atpažino V. B. kaip asmeni, kuris 2008-04-03 kartu su dar vienu vaikinu ji, grasindami švirkštu, apipleše (b.t. 1, b.l. 111-113). Abejoti iš esmes nuosekliais nukentejusiojo parodymais, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys, apeliacines instancijos teismas neturi jokio pagrindo, juolab, kad byloje nera duomenu, leidžianciu teigti, kad nukentejusysis turejo tiksla apkalbeti nuteistuosius.
Apeliantas skunde nurodo, jog jis net nežinojo, kad V. C. žada kažka apiplešti. Atkreiptinas nuteistojo demesys i tai, kad išankstinis tikslas apiplešti nera butinu BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudeties požymiu: šis nusikaltimas gali buti padaromas tiek turint išankstini tiksla, tiek ir tokio tikslo neturint, t. y. kai tycia apiplešti susiformuoja staiga. Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantas kartu su kitu nuteistuoju apsupo nukentejusiji, ivykio metu stovejo šalia ir mate, kad V. C. išsitrauke švirkšta ir reikalavo iš nukentejusiojo pinigu, tuo tarpu savo nepritarimo tokiems kito bendrininko veiksmams nepareiške.
Be to, apelianto pateikta versija apie ivykdyta plešima vertintina kritiškai ir del to, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu iš dalies pripažino dalyvaves nusikalstamos veikos padaryme, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kaip jau aukšciau buvo mineta, nurode, jog visa laika, kol V. apiplešinejo jaunuoli, jis stovejo šalia ir girdejo kaip jis iš nukentejusiojo reikalavo pinigu, klause apie mobiliojo ryšio telefona, t.y. girdejo ju pokalbi, tuo tarpu teisme, teige, jog nuo ivykio vietos stovejo penkiu metru atstumu, mate kaip V. C. išsitrauke švirkšta ir kažka šnekejo nukentejusiajam.
Taigi, ivertinusi aukšciau išdestyta, teiseju kolegija daro išvada, kad baudžiamojoje byloje surinktu bei teisme ištirtu ir ivertintu irodymu pagrindu nustatyta, jog apeliantas kartu su V. C. padare plešima, t.y. 2008 m. balandžio menesio 3 diena, apie 11.00 val. parke, esanciame (duomenys neskelbtini), šalia namo (duomenys neskelbtini), V. C. , veikdamas kartu su V. B. , V. C. grasinant švirkštu, taip atimdami galimybe nukentejusiajam nepilnameciui A. D. N. priešintis, pagrobe 30 litu.
Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, susije su byla nagrinejusio teismo šališkumu, taip pat atmestini kaip nepagristi.
Baudžiamojo proceso istatymas itvirtina sistema garantiju, sudaranciu prielaidas užtikrinti konstitucine teise i nepriklausoma ir nešališka teisma. Viena ju – teisejo (ar teiseju kolegijos) nušalinimo institutas (LR BPK 57, 58, 59 ir kiti straipsniai), suteikiantis teise ir kaltinamajam, esant BPK 58 straipsnyje numatytiems nušalinimo pagrindams, pareikšti nušalinima teisejui (ar teiseju kolegijai), kurio nešališkumu kaltinamasis abejoja. V. B. istatyme itvirtinta teise pareikšti nušalinima teisejui pirmosios instancijos teisme nepasinaudojo. Pažymetina, kad baudžiamojo proceso istatyme nera (ir negali buti) nustatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio priemimas pats savaime jau yra pagrindas abejoti teisejo (teiseju kolegijos), priemusio toki nuosprendi, nešališkumu. Be to, nagrinejamu atveju, pagrindu abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu negali buti ir apelianto skunde nurodytas faktas, jog nukentejusiojo motina dirba teiseja.
Teismo nešališkumo principo turinio svarbiausias elementas yra tai, kad nagrinejantis byla teismas su abiem proceso šalimis elgiasi vienodai, nerodydamas nei vienai iš ju palankumo, nera suinteresuotas priimti vienai iš šaliu palankaus sprendimo. Kaip matyti iš teismo posedžiu protokolo, nuosprendžio, teismas nepažeide LR BPK 7 straipsnio reikalavimu, byla teismuose buvo nagrinejama laikantis rungimosi principo. Kaltinimo ir gynybos šalims buvo suteiktos lygios teises teikti irodymus, dalyvauti tiriant irodymus, pateikti prašymus, gincyti kitos šalies argumentus ir pareikšti nuomone visais klausimais, kylanciais nagrinejant byla ir turinciais reikšmes teisingam jos išsprendimui.
Tuo paciu pažymetina ir tai, kad skirdamas bausme nuteistajam V. B. apylinkes teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtintu bausme siekiamu tikslu ir BK 54 straipsnyje nustatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pobudi (apysunkis nusikaltimas), pavojingumo laipsni, jos padarymo aplinkybes, apelianto vaidmeni padarant nusikaltima, kaltes forma ir nusikalstamos veikos stadija (baigtas tycinis nusikaltimas), kaltininko atsakomybe lengvinanciu bei sunkinanciu aplinkybiu nebuvima, ivertino kaltininko asmenybe (praeityje 7 kartus teistas, tarp ju 6 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei (b.t. 1, b.l. 128-130, b.t. 2, b.l. 25-26), teistumas neišnykes ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka (b.t. 1, b.l. 131-144), Vilniaus priklausomybes ligu centre nuo 2003-03-05 irašytas i priežiuros grupe, diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybes sindromas (b.t. 1, b.l. 153), byloje nera duomenu apie tai, kad nuteistasis turetu legalu pragyvenimo šaltini bei pagristai paskyre nuteistajam laisves atemimo bausme, kuri nera aiškiai per griežta.
Apeliacines instancijos teismas, ivertines aukšciau išdestyta, daro išvada, jog nera pagrindo naikinti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nuosprendi apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. B. apeliacini skunda atmesti.