- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-24
- Bylos Nr.
- e2-205-638/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- „City Service“ SE
Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, šalims nedalyvaujant, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei „City Service“ SE dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo atsakovo pusėje UAB „Dainavos būstas“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakoves „City Service“ SE 92,25 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6,37 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2013 m. balandžio 17 d. užpylimo metu buvo apgadintas A. B. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbiami) Kaune. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir A. B. sudarė būsto draudimo sutartį, kuria A. B. apdraudė jam priklausantį turtą laikotarpiui nuo 2012-11-23 iki 2022-11-22. 2013 m. balandžio 17 d. įvykis buvo pripažintas draudiminiu ir A. B. buvo išmokėta 331,00 Lt (95,86 Eur) draudimo išmoka.
Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakingas už žalą asmuo yra atsakovė „City Service“ SE, esanti AB „City Service“ teisių ir pareigų perėmėju. AB City Service turėjo pareigą užtikrinti tinkamą vandentiekio sistemos priežiūrą, laiku nustatyti jos būklę, tačiau šios pareigos nevykdė. Dėl tos ieškovės draudėjui atsirado žala. Atsakovei buvo siųstos pretenzijos dėl žalos atlyginimo. Atsakovė per ieškovo nustatytą terminą žalos neatlygino, todėl AB „Lietuvos draudimas“ kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl turtinės žalos priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovė „City Service“ SE su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Savo atsiliepime atsakovė nurodė, kad nors 2013-04-17 ir buvo užlietas minėtas butas ir šis užliejimas įvyko dėl bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos trūkumų, tačiau ieškovė nedetalizuoja, dėl kokių priežasčių įvyko apliejimas, iš kokių sistemų, nors tirdama įvykį privalėjo tai nustatyti.
Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė savo ieškinyje tik abstrakčiai remiasi teisės aktų nuostatomis, kurios numato administratoriaus veiklos principus ir pareigas, tačiau nepateikta jokių konkrečių įrodymų, jog apliejimas įvyko dėl netinkamo atsakovės funkcijų vykdymo. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovas atlygino žalą tik pagal draudėjo žodinius paaiškinimus. Ieškovė nepateikė draudėjo turto apžiūros akto ar kito dokumento, kas įrodytų apžiūros vietoje atlikimą, kas reiškia, jog net pačiai ieškovei nebuvo sudarytos sąlygos betarpiškai įsitikinti įvykio realumu bei nustatyti nuostolių dydį iš karto po įvykio. Ieškovė į bylą nepateikė duomenų, kaip atrodė turtas iki apliejimo, o pateiktos fotonuotraukos nepasirašytos, neaišku, kas jose užfiksuota ir kada jos padarytos. Nenustačius svarbių faktinių aplinkybių, ieškovė vien spėlionių pagrindu pasirinko „City Service“ SE kaip atsakingą už įvykį subjektą, todėl ieškinys yra nepagrįstas.
Atsakovė atkreipė teismo dėmesį, kad byloje esanti medžiaga nepagrindžia patirtos žalos dydžio - nepateiktos fotonuotraukos, vaizdo įrašai, kaip atrodė patalpos iki apliejimo ir po jo. Ieškovė privalo pašalinti abejones dėl žalos dydžio ir pateikti objektyvią informaciją apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo.
Tretysis asmuo byloje UAB „Dainavos būstas“ atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.251 straipsnis nurodo, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
Ieškovė yra sudariusi minėto buto draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2012-11-23 iki 2022-11-22. Sutartyje nurodoma, kad vienas iš draudžiamųjų įvykių yra „vanduo“ ( taip įvardinta sutartyje). Ieškovė 2013 m. balandžio 17 d. įvykį – buto užliejimą vandeniu – pripažino draudiminiu ir A. B. išmokėjo 331,00 Lt draudimo išmoką. Tokią žalos sumą ieškovas nustatė sudarydamas lokalinę sąmatą. Nustatęs žalos dydį, ieškovas ją kompensavo žalą patyrusiam asmeniui - A. B..
Aplinkybę, kad minėtas įvykis įvyko, patvirtina UAB „Dainavos būstas“ raštas, kuriame nurodoma, kad gavus pranešimą, jog į butą Nr. 1 per lubas veržiasi vanduo, įvykio priežastys nebuvo objektyviai pašalintos.
Pagal CK 6.1015 straipsnį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šiuo pagrindu ieškovė ir reiškia savo ieškinį. Atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbiami) Kaune, bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų administratorius.
Pagal CK 4.84 straipsnį, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Administratorius administruoja turtą CK 4.240 straipsnio pagrindu. Administratorius, vykdydamas savo veiklą, administratoriaus teises ir pareigas turi įgyvendinti užtikrindamas tinkamą ir efektyvų administruojamo daikto valdymą ir naudojimą.
Atsakovė, neigdama savo civilinę atsakomybę nurodo, kad ieškovas nepateikė duomenų, kokios būklės patalpos buvo iki vandens išsiliejimo. Teismas laiko, kad ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, nes konstatavus, kad vanduo buvo išsiliejęs, atsiranda pareiga atlyginti padarytą žalą.
Atsakovė vykdo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos administravimą. Tokiai įrangai priskirtinas ir bendras namo kanalizacijos stovas. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad vandens išsiliejimo šaltinis, labai tikėtina, yra kanalizacijos stovas – viena jo dalis pakeista naujomis plastikinėmis detalėmis. Atsakovė iš esmės nepaneigia, kad toks įvykis yra įvykęs, tik nurodo, kad nesutinka su ieškovo nustatyta žala.
Teismas pažymi, kad civiliniame procese teismas nustato tiesą byloje remdamasis didesnės tikimybės principu, t.y. teismas laiko nustatytomis tokias aplinkybes, kurių buvimas, teismo įsitikinimu, yra labiau tikėtinas nei netikėtinas. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbiami) Kaune. Atsiradusi žala yra fiksuota fotonuotraukose ir ieškovo dokumentuose. Iš nuotraukų matyti, kad išsiliejimo židinys yra namo kanalizacijos stovas, kurio administravimas užtikrinant tinkamą jo eksploatavimą yra atsakovės pareiga. Atsakovei nepateikus kitų duomenų, kurie teismui sukeltų pagrįstą abejonę dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad labiau yra tikėtina, kad žalos atsiradimo priežastis apliejant butą, esantį (duomenys neskelbiami), yra vanduo, prasiveržęs pro namo kanalizacijos stovą.
Esant šioms aplinkybėms teismas laiko, kad atsakingas asmuo dėl atsiradusios žalos yra atsakovė. Ieškovė, sumokėjusi draudimo išmoką, t.y. atlyginusi žalą, įgavo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t.y. atsakovės (CK 6.1015).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6,37 Eur palūkanų. Teismas pažymi, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (LR CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Todėl ir šis ieškovės reikalavimas tenkintinas. Ieškovei taip pat priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
Patenkinus ieškinį iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos 15 Eur žyminio mokesčio.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos ( CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 11 07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str. teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės „City Service“ SE, bendrovės kodas 12827710, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai 98,62 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus ir 62 ct) žalos atlyginimo, 6,37 Eur (šešis eurus ir 37 ct) palūkanų, 6 (šešių) procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2015 m. lapkričio 10 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.