Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs specialųjį vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A., 2022 m. birželio 9 d., apie 18.13 val., (duomenys neskelbtini). ties pastatu (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Opel Meriva“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,01 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu R. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, jog įvykio dieną susipyko su savo sugyventine ir išėjo į lauką, kur sutiko savo draugą R. R. prasitarė, kad jo gimtadienis, todėl nutarė išgerti. Išgėrė drauge du butelius. Gėrė alkoholį automobilyje su R. Č., išgėrė du butelius po 0,5 l degtinės. Gėrė minėtame automobilyje „Opel Meriva“. Užrakino automobilį. Draugas nuėjo pas save į namus, o jis į savo namus. Namuose pabuvo gal 20 minučių. Išnešė šiukšles, o automobilio rakteliai buvo kišenėje. Automobilis liko prie pareiškime nurodyto adreso, o jis nuo tos vietos gyvena apie 200-300 m atstumu. Automobilis priklauso MB „E.“. Jis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, gavo pasiūlymą išbandyti kurjerio darbą, vieną dieną pasibandė – birželio 8 d. Kitų darbų negali dirbti, nes buvo neįgalus, keturias išvaržas, turi dirbtinį kelį, todėl nieko sunkaus negali kelti, dėl to pagalvojo išmėginti šį darbą. Nežino, kas jam šovė į galvą, išnešęs šiukšles pagalvojo, kad rytoj į darbą, todėl nusprendė persivaryti automobilį. Nuėjo prie automobilio, pradėjo važiuoti, ėjo žmogus, tada jis sustojo, išlipo iš automobilio pašnekėti su juo. Tas asmuo, matomai, pastebėjo, kad jis išgėręs, ištraukė raktelius ir iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai jam nustatė 3,01 neblaivumą. Pūtė du kartus 20 minučių intervalu. Sutinka su alkotesterio rodmenimis. Blogai vertina savo elgesį

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. R. A. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ne tik jo parodymai, duoti teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis.

Liudytojas R. Z. apklausiamas 2022 m. birželio 9 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 9 d. apie 18.13 val. (duomenys neskelbtini)., ties pastatu (duomenys neskelbtini), jis važiavo su riedlente dviračių taku ir pastebėjo, kad iš kiemo link Architektų g. išvažiuoja sidabrinės spalvos automobilis „Opel Meriva“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuris jo nepraleido ir sustojo ant dviračių tako. Jam tai pasirodė įtartina, todėl jis priėjo prie minėto automobilio ir per atidarytą priekinio keleivio pusės langą paklausė vairuotojo, ką jis daro, o vairuotojas jam nerišliai kažką atsakė. Kadangi automobilyje buvo juntamas alkoholio kvapas, vairuotojas kalbėjo nerišliai, elgėsi neadekvačiai, jis suprato, jog vairuotojas gali būti neblaivus. Automobilyje be vairuotojo daugiau žmonių nebuvo. Kadangi vairuotojas norėjo važiuoti toliau, jis per priekinį dešinės pusės langą įlindo į automobilio saloną ir iš užvedimo spynelės ištraukė raktus bei paskambino bendruoju pagalbos telefonu, pranešė apie įvykį. Kažkur po 5 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė minėtą vairuotoją ir patikrino jo blaivumą. Tuo metu jis buvo šalia policijos pareigūnų ir matė, kad vairuotojui buvo nustatytas 3,15 promilių girtumas. Nuo to momento, kai jis ištraukė raktelius iš automobilio užvedimo spynelės iki kol atvyko policijos pareigūnai šio automobilio vairuotojas niekur nebuvo pasišalinęs, buvo jo akivaizdoje ir alkoholio nevartojo (b. l. 33).

Liudytoja P. K. apklausiama 2022 m. birželio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 9 d. ji pagal iškvietimą atvyko kartu su vyriausiu patruliu D. J. ir kursantu T. V. Juos pasitiko policijos ekipažas V1750 bei pranešėjas R. Z., kuris paaiškino, kad sustabdė automobilį „Opel Meriva“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Paaiškėjo, kad minėto automobilio vairuotojas yra R. A., kuris jau buvo išlipęs iš automobilio ir stovėjo prie automobilio. Pasiteiravus jo ar jis vartojo alkoholį ir ar vairavo minėtą automobilį, R. A. prisipažino, kad vairavo minėtą automobilį bei, kad prieš valandą vartojo alkoholį, bet nepaaiškino kiek išgėrė. D. J. alkotesteriu R. A. patikrino blaivumą: 18.21 val. pirmu pūtimu nustatytas 3,15 promilių girtumas, o 18.38 val. antro pūtimo metu – 3,01 promilių neblaivumas. Kadangi R. A. vairavo transporto priemonę neblaivus, minėtas automobilis buvo priverstinai nugabentas į saugojimo aikštelę, esančią Vilniuje, Minsko pl. 21 (b. l. 37).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės P. K. 2022 m. birželio 9 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodytos aplinkybės sutampa su liudytojos parodymais (b. l. 10).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės G. A. 2022 m. birželio 9 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2022 m. birželio 9 d. (Pastaba. Pareigūnė suklydo tarnybiniame pranešime nurodydama įvykio datą, vietoje 2022 m. birželio 9 d., nurodė 2022 m. gegužės 8 d.) patruliuodama kartu su vyriausiuoju patruliu E. U. (E. U.), atvyko pagal iškvietimą į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėjas R. Z., kuris paaiškino, kad matė, kaip transporto priemonė vairavo neblaivus asmuo. Į pagalbą atvyko ekipažas V1756, kurie perėmė įvykį. Filmuota „Body“ kamera 1721 (b. l. 11).

Bendrojo pagalbos centro duomenys, iš kurių matyti, jog 2022 m. birželio 9 d. 18.11 val. apie įvykį pranešė R. Z. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 2022 m. birželio 9 d. 18.18 val. (b. l. 6).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad R. A. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai; užfiksuoti alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 rodmenys (b. l. 12).

Patikros sertifikato Nr. 1680194 ir alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK0111 rodmenys, kad alkotesteris metrologiškai patikrintas ir yra tinkamas naudoti bei, kad 2022 m. birželio 9 d., 18.21 val., R. A. nustatytas 3,15 promilių neblaivumo laipsnis; 2022 m. birželio 9 d., 18.38 val. – 3,01 promilių girtumas (b. l. 13-15).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2022 m. birželio 9 d. protokolo ir fotolentelės duomenys, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas automobilis „Opel Meriva“ (v. n. (duomenys neskelbtini) bei nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai, automobilio padangų būklė atitinka KET. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas automobilio priekis, galas, šonai. Nuotraukoje Nr. 5 užfiksuotas bamperio nubrozdinimas. Nuotraukose Nr. 14, 16-17, 19 užfiksuota automobilio vidus – galinė sėdynė, ant kurios matyti daug daiktų, butelių, o nuotraukoje Nr. 19 matosi blokas butelių (dėl nuotraukų prastos kokybės pavadinimai neįskaitomi) (b. l. 16-23).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo 2022 m. birželio 9 d. akto duomenimis, vyriausioji patrulė P. K. vadovaudamasi Saugaus eismo automobilio keliais įstatymo 33 straipsniu priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę „Opel Merina“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė nufotografuota, filmuota bei užfiksuoti sugadinimai (matyti dešinės pusės galinio bamperio nubrozdinimai, nėra priekinio bamperio kilpos dangtelio, matyti galinio dangčio įlenkimai ir kiti smulkūs kėbulo nubrozdinimai) (b. l. 24).

Vaizdo įrašas ir jo 2022 m. birželio 13 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, darytas „Body“ kamera. Vaizdo įraše „2022_0609_181838_011“ matyti, kad pareigūnas klausia pranešėjo ar tai jis sustabdė. Pareiškėjas nurodė, kad jis sustabdė, jis važiavo ir truputį atsitrenkė, po to pastebėjo, kad vairuotojas girtas sėdi. Kaltinamasis stovi lauke prie automobilio. Pareigūnė sveikinasi su kaltinamuoju ir klausia, kaip nutiko viskas ar šventė kažką. Kaltinamasis nurodė, kad šventė katės dieną. Pareigūnė pasiteiravo, kiek asmuo išgėrė ir prieš kiek laiko. Kaltinamasis nurodė, kad prieš valandą išgėrė (b. l. 40-42).

2022 m. birželio 13 d. leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę duomenimis, automobilis „Opel Meriva“ ((duomenys neskelbtini) grąžintas savininko mažosios bendrijos (toliau – MB) „E.“ vadovui E. P., kuris taip pat sumokėjo išlaidas už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimą išlaidas (b. l. 30).

Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Regitra“ bei 2022 m. birželio 10 d. išrašo apie registruotą kelių transporto priemonę duomenimis, automobilio „Opel Meriva“ (v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas – MB „E.“ (b. l. 25-26).

VšĮ „Emprekis“ 2022 m. birželio mėnesio leidinio duomenimis, automobilio „Opel Meriva 1,7 CDTI Essentia“, pasirinkti metai 2004 m., vidutinė vertė su PVM – 1 770 Eur (b. l. 29).

Transporto priemonės pirkimo-pardavimo 2022 m. sausio 30 d. sutarties duomenimis, MB „E.“ automobilį „Ope Meriva“ (v. n. (duomenys neskelbtini) įgijo už 700 Eur (b. l. 78).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog R. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Meriva“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra 3,01 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai. Kaltinamasis teisme pripažino, kad būdamas neblaivus, išnešdamas išmesti šiukšles nusprendė perstatyti automobilį, kuris buvo 200-300 m atstumu nuo jo namų. Iš jo parodymų matyti, kad birželio 9 dieną jis su draugu išgėrė 1 l degtinės (du butelius po 0,5 l talpos), o vėliau nusprendė perstatyti automobilį. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamasis nurodė alkoholį vartojęs prieš valandą. Bylos duomenimis, kaltinamasis sustabdytas netoli savo gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini). ties pastatu (duomenys neskelbtini). Patikrinus jo blaivumą alkotesteriu, antro tikrinimo metu jam nustatytas 3,01 promilių girtumas. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad iš R. A. burnos, patikrinimo metu, sklido stiprus alkoholio kvapas. Šią aplinkybę patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. Z.. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad R. A. vairavo transporto priemonę, kai sustabdžius ir patikrinus jo blaivumą nustatyta, jog mažiausia etilo alkoholio koncentracija išpučiamame ore yra 3,01 promilės. Taip pat nustatyta, kad sėsdamas prie vairo jis suprato, kad, dėl prieš valandą iki vairavimo išgerto stipraus alkoholio kiekio, gali būti vis dar apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau vis tiek nusprendė sėsti prie automobilio vairo ir važiuoti, t. y. veikė tyčia.

Atsižvelgiant į aptartų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad jų pakanka neginčytinai išvadai, kad R. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, taip pat įvertina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes bei baigtumą, kaltinamojo kaltės formą, asmenybę bei įvertina kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Nustatyta R. A. viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis visiškai prisipažino, padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas R. A. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis: neteistas, nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Taigi, nurodytos kaltinamojo R. A. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teisme išsakytas gailestis ir jo jaučiamas gėdos jausmas dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismo vertinimu, pakankamai teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir parodo jo norą taisytis, įvykdyti jam paskirtas nuobaudas. Dėl šių aplinkybių, tokio pobūdžio priešingą teisei elgesį galima laikyti atsitiktiniu, nes jis nėra teistas ar baustas administracine tvarka (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys), už tokio pobūdžio veiką. Todėl įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, manytina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. A. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią bausmės rūsį – baudą, kurios dydis nustatytinas atitinkantis įstatymo nustatytam už nesunkius nusikaltimus minimumą.

Teismas, įvertinęs R. A. turtinę padėtį (nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje) ir skirtinos baudos dydį, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prašo leisti ją sumokėti per kuo ilgesnį laikotarpį, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas vertina, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 2 metus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. A. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

Prokurorė prašė kaltinamajam skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams. Kaltinamojo gynėja, prašė kaltinamojo veiksmus įvertinti kuo švelniau ir jam palankiau.

Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

R. A. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas stipriai neblaivus alkoholio (jo iškvėptame ore buvo nustatyta 3,01 promilių etilo alkoholio koncentracija), dienos metu, gyvenamajame rajone, pasak pranešėjo, užvažiavo ant šaligatvio ir jį kliudė, todėl jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Kita vertus, jis praeityje nėra baustas ar teistas už vairavimą būnant neblaiviam, todėl, teismo nuomone, vidutinio termino teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas, šiuo atveju būtų per griežta priemonė, neatitinkanti kaltinamojo asmenybės. Šiuo atveju ir trumpesnio termino baudžiamojo poveikio priemonė bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, todėl R. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudimas naudotis specialia teise, mažesniam nei vidutiniam laikotarpiui – 2 metams (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys). Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2022 m. birželio 10 d.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje

Kaltinamasis R. A. padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl automobilio konfiskavimo, ar jo vertę atitinkančio sumos išieškojimo.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas (BK 72 straipsnis). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Opel Meriva“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o MB „E.“. Tai nustatyta iš byloje esančios VĮ „Regitra“ išrašo apie registruotą kelių transporto priemonę ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties. Duomenų, kad bendrovė žinojo apie daromą nusikaltimą, byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, todėl, pagal baudžiamąjį įstatymą, iš kaltininko gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, šiuo atveju yra 1 770 Eur (skaičiuojant su PVM).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018), be kita ko atsižvelgti į kaltininko individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019).

Kaltinamojo gynėja teisme pateikė minėto automobilio 2022 m. sausio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad automobilis įsigytas už 700 Eur, o prokurorė prašo iš kaltinamojo išieškoti automobilio vidutinę vertę įvykio metu atitinkančią sumą – 1 770 Eur, kuri pagrįsta VšĮ „Emprekis“.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020, 2K-279-1073/2020).

Automobilio „Opel Meriva“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vertė, nurodyta pirkimo 2022 m. sausio 30 d. pardavimo sutartyje, ir automobilio vertė, nurodyta VšĮ „Emprekis“ duomenyse įvykio dienai, skiriasi net 1 000 Eur. Teismas pažymi, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą kainą gali sąlygoti įvairūs faktoriai, tiek objektyvūs, sietini su perkamo-parduodamo automobilio savybėmis, konkrečia technine būkle ir kt., tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ar ryšiais su pardavėju ir pan. Dėl šių priežasčių, nustatant automobilio rinkos vertę, vadovautis tik pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina būtų neobjektyvu ir neteisinga. Kaip minėta, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, tačiau šioje byloje tokio įvertinimo nėra pateikta. Todėl teismas šiuo atveju vadovaujasi VšĮ „Emprekis“ duomenimis, nes šiame mėnesiniame leidinyje vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose ir apima natūraliai nusidėvėjusių transporto priemonių vidutines kainas iki trisdešimties metų senumo.

Be kita ko, pažymėtina, kad konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, teismų praktikoje imperatyvių turto konfiskavimo nuostatų taikymas derinamas su konstituciniu proporcingumo principu, pagal kurį už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-80-222/2020 ir kt.). EŽTT jurisprudencijoje nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnis) pabrėžiama, kad turto konfiskavimas turėtų būti pagrįstas proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. birželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2019 m. spalio 22 d. sprendimas byloje El Ozair prieš Rumuniją, peticijos Nr. 41845/12, par. 24; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57 ir kt.).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą, taip pat atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą ir padarymo aplinkybes (vairuota netoli namų, vairuota ne judrioje gatvėje), nustatytą neblaivumą (3,01 promilės), konfiskuotino turto vertę (1 770 Eur), į paskirtą baudą ir jos dydį (50 MGL, sumažinus trečdaliu 33 MGL/1 650 Eur), kaltininko sunkią turtinę padėtį (nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, dėl sveikatos būklės esančios ribotos galimybės susirasti darbą) ir dar vieną skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui bei asmenybei. Teismo vertinimu, dalies konfiskuotino turto vertės – 1 000 Eur išieškojimas atitiks įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eisme, nevaržys kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl iš kaltinamojo išieškotina dalis konfiskuotino turto vertės – 1 000 Eur.

Kaltinamajam R. A. 2022 m. birželio 10 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamajam R. A. 2022 m. birželio 10 d. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – paliktina galioti iki specialiosios teisės atėmimo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti - panaikintina.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, darytais „Body“ kamera (b. l. 42) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 33 MGL (1 650 Eur).

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. A. valstybės naudai dalį konfiskuotino turto automobilio „Opel Meriva“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti R. A. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. birželio 10 d.

R. A. paskirtą kardomąją priemonę specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais, darytais „Body“ kamera, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti R. A., kad, vadovaujantis BVK 22 straipsniu, baudos bausmę jis turi savanoriškai įvykdyti per 24 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB Nordea Bank Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801. O mokant konfiskuotino turto vertę – įmokos kodą 6610.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt, nurodant bylos Nr. 1-1966-1133/2022.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.