Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui V. P. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: nustatyti, kad atsakovas yra jos dukterų M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukterims, mokamą po 170,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki konkretaus vaiko pilnametystės; nustatyti dukterų gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimus ieškovė grindžia tuo, kad ji su atsakovu artimai bendravo nuo 2000 metų iki 2015 metų gruodžio mėn., gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, neįregistravę santuokos ar partnerystės. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra M., o (duomenys neskelbtini) – dukra D. Ieškovė pažymėjo, kad ji žino, kad būtent atsakovas yra šių vaikų tėvas, prašo jo tėvystę nustatyti abiejų dukterų atžvilgiu. Taip pat ieškovė prašo dukterų gyvenamąją vietą nustatyti pas ją, kadangi mergaitės nuo gimimo gyvena su ja, jų tarpusavio ryšiai stiprūs, ji nori ir gali pasirūpinti savo vaikais. Ji prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą dukterims, mokamą periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki kiekvienos dukters pilnametystės.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja ieškovės reikalavimams ir juos palaiko (23 b.l.).

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo reikalavimus, prašė ieškinį patenkinti visiškai. Ji nurodė, kad gimus dukterims, jų tėvu gimimo liudijimuose nieko nenurodė, nes nebuvo susituokę su atsakovu. Šiuo metu jie kartu nebegyvena, jai vienai išlaikyti dukteris sunku, todėl ji mano, kad atsakovas privalo pripažinti savo tėvystę, suteikti dukterims savo pavardę ir skirti lėšų jų išlaikymui. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių ji neturi, dirba, gauna nedidelį darbo užmokestį. Specialių poreikių mergaitės neturi, D. sirguliuoja dažnai, tačiau išskirtinių poreikių tai nesudaro. Mergaičių gyvenamoji vieta nustatytina pas ją, nes čia jos gyvena nuo gimimo ir nėra jokio pagrindo šią vietą joms keisti. Taip pat ji prašo suteikti dukterims jų tėvo pavardę, nes pačios mergaitės nori ją turėti, su tėvu bendrauja, jo nesišalina.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė patvirtino išvadoje nurodytas aplinkybes, kad nepilnametės M. Š. ir D. Š. gyvena su mama šios motinai priklausančiame bute, gyvenimo sąlygos skurdžios, tačiau tvarkinga, švaru, susiformavę tvirti ryšiai tarp motinos ir vaikų bei seserų, pačios mergaitės nurodė norinčios gyventi su mama, o jų išlaikymui turi būti priteista pakankama vaikų poreikiams tenkinti suma, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Iš M. gimimo liudijimo nustatyta, kad jos motina yra E. Š., tėvas nenurodytas ( 6 b.l.). Iš D. gimimo liudijimo nustatyta, kad jos motina yra E. Š., tėvas nenurodytas ( 7 b.l.). Iš V. P. neįgaliojo pažymėjimo nustatyta, kad jam nustatytas neįgalumas, išlikęs 15 proc. darbingumas (8 b.l.), jam nustatyta rūpyba ( 49-50 b.l.), atsakovas niekur nedirba (15 b.l.), neturi nekilnojamojo turto ar transporto priemonių ( 43, 44 b.l.). Iš VSDFV pažymos nustatyta, kad V. P. gauna 211,77 Eur netekto darbingumo pensiją (57 b.l. )iš Socialinės paramos skyriaus pažymos – kad jam mokama 280,00 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija (46 b.l.) Ieškovė E. Š. jos vardu registruoto turto neturi, dirba UAB „Germanika“, gauna minimalų darbo užmokestį ( 58-61 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nustatymo ir tėvo pavardės suteikimo vaikams.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Lietuvos Respublikos CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės.

Šiuo atveju atsakovas nepageidavo byloje skirti DNR ekspertizės, kadangi jis pripažino, jog yra biologinis nepilnamečių M. Š. ir D. Š. tėvas. Ieškovė taip pat patvirtino, kad būtent atsakovas yra jos nepilnamečių dukterų tėvas, nurodė, kad jie kartu gyveno ir artimai bendravo laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2015 m. pabaigos, o dukros gimė (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. Šios aplinkybės ir sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovas yra M. Š. ir D. Š. tėvas (CPK 185 straipsnis).

Pripažinus V. P. tėvystę, spręstinas ir kitas bylos eigoje ieškovės suformuotas prašymas suteikti dukterims tėvo (atsakovo) pavardę. Su šiuo prašymu sutiko ir atsakovas, jį palaikė pačios nepilnametės šalių dukterys, patvirtinusios, kad tėvą pažįsta, bendrauja ir norėtų turėti jo pavardę. Kad nepilnametėms mergaitėms tai yra svarbu ir būtina, siekiant užtikrinti jų teises ir normalų ryšį su abiem tėvais, patvirtino ir išvadą teikiančios institucijos atstovė. Įvertinus visa tai bei prioritetinę vaikų teisę žinoti, kas yra jų tėvai bei išsaugoti šeimos ryšius, atsakovo dukterims suteiktina tėvo pavardė (3.167 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą.

Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukterims, mokamą po 170,00 Eur kas mėnesį. Bylos duomenimis, ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši : jie nei vienas neturi nuosavo nekilnojamojo turto, transporto priemonių, ieškovė dirba, tačiau jos gaunamas darbo užmokestis nedidelis, atsakovas yra nedarbingas, jo gaunamas pajamas sudaro netekto darbingumo pensija ir slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, kuri būtina jo padidintiems dėl neįgalumo poreikiams patenkinti. Akivaizdu, kad atsakovas galimybių uždirbti reikiamas savo vaikams išlaikyti pajamas yra netekęs, todėl teismas pripažįsta, kad dėl savo sveikatos būklės (didelio masto neįgalumo) atsakovas nėra pajėgus teikti savo vaikams ieškovės prašomo dydžio išlaikymo. Įvertinus visas šias aplinkybes, šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į šalių nepilnamečių dukterų amžių, iš atsakovo joms priteistinas išlaikymas, mokamas po 120,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo bylos iškėlimo dienos teisme iki kiekvienos dukters pilnametystės. Pažymėtina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 3 dalis 3.196 straipsnio 1 dalis).

Nepilnametėms M. Š. (P.) ir D. Š. (P.) priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina ieškovė E. Š. (Lietuvos Respublikos CK 3.190 str., 3.202str.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos CK 3.174 str. nustatyta, kad teismas, nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą turi įvertinti visumą aplinkybių, tai yra kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaiko norus, galimybės auklėti vaiką, vaiko interesų požiūriu ir padaryti išvadą, su kuriuo iš tėvų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus.

Byloje nustatyta, kad šalys nuo 2015 m. gruodžio mėn. gyvena atskirai, šalių nepilnametės dukros nuo pat gimimo gyvena kartu su mama (ieškove), kuri tinkamai jomis rūpinasi ir jas prižiūri, užtikrina joms kuklias, bet stabilias gyvenimo sąlygas. Atsakovas su savo dukterimis palaiko ryšius ir bendrauja, įsipareigoja teikti joms išlaikymą, tačiau nuosavo gyvenamojo ploto irgi neturi, be to, yra neįgalus ir fiziškai nepajėgtų pasirūpinti vaikais. Svarbu pažymėti, kad atsakovas ir neprieštarauja reikalavimui dėl dukrų gyvenamosios vietos nustatymo su mama (ieškove). Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad šalių nepilnamečių dukterų M. ir D. interesai bus geriausiai užtikrinti, nustačius jų gyvenamąją vietą su mama (ieškove) (Lietuvos Respublikos CK 3.174 straipsnis).

Žyminis mokestis ir išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (CPK 92, 93 straipsniai), o taip pat valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96, 99 straipsniai) turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, tačiau teismas atsižvelgia į sunkią jo sveikatos ir materialinę padėtį, kurios galėjo ir jam būti pagrindu gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tačiau jis dėl jos nesikreipė ir tokiu būdu sutaupė valstybei lėšų. Taip pat teismas atsižvelgia į prioritetinius vaikų interesus gauti jiems priteistą išlaikymą, nemažinant atsakovo pajamų, reikalingų šiam tikslui. Įvertinus visa tai, šios išlaidos ir iš jo nepriteisiamos.

Šalims išaiškintina, kad jos turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, jei po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeis šalių turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko – M. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustačius tėvystę, pakeisti M. Š. pavardę į „P.“.

Pripažinti, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko – D. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustačius tėvystę, pakeisti D. Š. pavardę į „P.“.

Nustatyti nepilnamečių M. Š. (P.) ir D. Š. (P.) gyvenamąją vietą su motina E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. P. dukters M. Š. (P.) išlaikymui po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisiant nuo bylos iškėlimo dienos – 2016-02-10 iki dukters pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo V. P. dukters D. Š. (P.) išlaikymui po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisiant nuo bylos iškėlimo dienos – 2016-02-10 iki dukters pilnametystės.

Paskirti E. Š. dukterų M. Š. (P.) ir D. Š. (P.) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Išsiųsti per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo patvirtintą kopiją Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.