Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo E. A. ieškinį atsakovui V. A. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė D. R. palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai be ieškinyje nurodytų aplinkybių paaiškino, kad kitų trečiųjų asmenų, kurie būtų suinteresuoti ginčo Butu, byloje nėra, o testamente nurodytas asmuo – A. V. – yra miręs. Pasak atstovės, po santuokos nutraukimo M. M. A. bendro ūkio su kitais asmenimis nevedė. Nurodė, kad ieškovas bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo.

4. Atsakovas V. A. teismo posėdyje nedalyvavo, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsakovas nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 2 d.).

5. Tarp šalių nėra ginčo dėl bylos esmės, atsakovas ieškinį pripažino visiškai, todėl surašytini sutrumpinti motyvai (CPK 268 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatytos faktinės aplinkybės.

6. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas E. A. po senelės M. M. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) pagal (duomenys neskelbtini) testamentą, sudarytą Šiaulių miesto IV-ojo notaro biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą (el. b. medž. 6, 10, 11, 13, 15, 16 l.). Palikimą be kita ko sudaro butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (taip pat – Butas) (el. b. medž. 5 l.). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, nuosavybės teisė į Butą yra registruota M. M. A. vardu pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1378 Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Taip pat byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta M. M. A. ir V. A. (duomenys neskelbtini) m. sudaryta santuoka (el. b. medž. 8-9 l.), ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 7 l.). Iš mirties liudijimo matyti, kad V. A. (duomenys neskelbtini) mirė (el. b. medž. 14, 17 l.).

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

8. Pagal Lietuvos TSR aukščiausiosios tarybos prezidiumo 1969 m. liepos 16 d. įsaku Nr. VII-327 patvirtinto Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso (Dėl Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso patvirtinimo)“ (Vyriausybės žinios, 1969, Nr. 21-186) (toliau – SŠK) 40 straipsnį santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Remiantis teismo sprendimu, santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organas registruoja sutuoktinių arba vieno iš jų pareiškimu. Prie pareiškimo turi būti pridedamas įsiteisėjusio teismo sprendimo išrašas (SŠK 119 str. 1 d.). Taigi su santuokos nutraukimu kylančios pasekmės buvo siejamos ne su teismo sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka, įsiteisėjimu, o su santuokos nutraukimo įregistravimu. Be to, pagal SŠK 23 straipsnio 3 dalį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė gali būti padalijama tiek jiems išsituokiant, tiek ir santuokos metu, kiekvieno iš sutuoktinių reikalavimu. Nebuvo nustatyta privalomo reikalavimo, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, kartu išspręsti ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, vienas iš kurių – sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. Reikalavimams padalyti bendrąją jungtinę ištuoktų sutuoktinių nuosavybę nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas (SŠK 23 str. 4 d.). Taigi to meto šeimos teisinių santykių įstatymų reglamentavimas kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus suteikė teisę spręsti pareiškiant teismui savarankišką ieškinį.

9. Tiek galiojusiame SŠK, tiek ir galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 str. 1 d., CK 3.87 str. 1 d.). Be to, esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, civilinio kodekso (toliau – CK) normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija gali būti paneigta. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

10. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjo senelių M. M. A. ir V. A. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau santuokos nutraukimo (ištuokos) faktas įregistruotas tik (duomenys neskelbtini), taigi pagal tuo metu galiojusias teisės normas yra laikoma, kad Butas (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas santuokos metu. Visgi, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek ir ieškovo atstovės paaiškinimai patvirtina, jog nuo (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo ieškovo seneliai kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, gyveno atskirai, o senelis V. A. (duomenys neskelbtini) mirė, mirties vieta – (duomenys neskelbtini). Šių aplinkybių visuma, nesant įrodymų, kad ieškovo senelis iki mirties kokiu nors būdu prisidėjo prie Buto įsigijimo, ar kad kitas tretysis asmuo prisidėjo įsigyjant Butą, leidžia daryti išvadą, kad ieškovo senelė M. M. A. Butą įsigijo už asmenines lėšas, nuosavybės teisė į butą yra registruota M. M. A. vardu, ir turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta jos valia įsigyti Butą asmeninėn nuosavybėn. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (CPK 270 str.).

11. Ieškovas byloje nereiškė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl šis klausimas nenagrinėtinas.

12. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine M. M. A., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybe.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.