Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-12-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-318-898/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-02
Bylos Nr.
AN2-318-898/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00914-2022-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė (pirm.)
Pažeidėjas
M. A.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Modestas Sriubas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-318-898/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00914-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. A. atstovo advokato Modesto Sriubo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria atmestas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. A. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) pareigūno 2022 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 10-ANR-N-12703-2022 ir jo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Institucijos pareigūno 2022 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 10-ANR-N-12703-2022 M. A. pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis, 2022 m. gegužės 4 d., apie 7.00 val., Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), staigiai stabdė, tokiais savo veiksmais privertė motociklo „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją M. J. staigiai stabdyti, dėl ko motociklo „Suzuki“ vairuotojas nukrito, apgadino motociklą ir aprangą (kelnes, striukę, pirštines, šalmą); motociklo „Suzuki“ vairuotojui nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. M. A. iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Jam paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams (b. l. 16).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. A. atstovas advokatas M. Sriubas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-683-1017/2022, ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, priimti naujus įrodymus byloje, skirti kompleksinę eismo įvykio ir vaizdo įrašų ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizių centrui, kad atsakytų į teismo nutartimi užduotus klausimus bei šiame skunde nurodytus klausimus.

2.1. Nurodo ANK 420 straipsnio nuostatas bei pažymi, jog turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Remiasi in dubio pro reo principu, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje iš esmės dėl asmens kaltumo sprendė vadovaudamasis: a) vaizdo įrašais, užfiksuotais vaizdo kamera, kuri sumontuota (duomenys neskelbtini) pastate, esančiame priešais įvykio vietą, kaip patikimais, ir ypač b) vaizdo įrašu „0837“ užfiksuotomis aplinkybėmis.

2.2. Nurodo, jog teismas dėl vaizdo įrašų patikimumo ir galimybės juos laikyti įrodymais, tiesiog neįvertino pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (t. y. net nepasitelkus specialių žinių turinčių asmenų (specialisto išvadai gauti).

2.3. Nurodo, jog iš pateikto dviprasmiško UAB „I.“ atstovo 2022 m. liepos 27 d. rašto galima daryti klaidingas išvadas, kad kamera fiksavo automobilių judėjimą (nors iš tikrųjų buvo nukreipta į pastato prieigas). UAB „I.“ drąsiai aiškina, kad po įvykio, sustojus automobiliams sistema nebefiksavo judesio. Bandoma tokiu atsakymu susieti filmavimą su automobilių judėjimu. Sistema negalėjo fiksuoti automobilio judėjimo, nes kameros nukreiptos į pastato prieigas ir įvykis buvo pakankamai toli nuo pastato.

2.4. Pažymi, jog 2022 m. liepos 21 d. telefonu susisiekus su asmeniu, kurio telefono numeris nurodytas 2022 m. gegužės 4 d. tarnybiniame pranešime, atsiliepė G. J., UAB „I.“ vadybininkas, kuris dar kartą suklaidino teismą, paaiškindamas, kad vaizdo kameros filmuoja tuomet kai vyksta judėjimas. Negalima teigti ar daryti išvadų, kad sustojus automobiliams, sistema nefiksavo judesio, tai nesusiję dalykai. Skunde keliami klausimai kodėl sistema, kuri fiksuoja judesį prie pastato prieigų, išvis nefiksuoja jokio judesio prie pastato, tiesiog „tuščiai“ filmuoja. Kas yra pagal jį „judesio sukėlėjai“ ir kodėl jų nesimato objektyve bei filmuotoje medžiagoje.

2.5. Nurodo, kad UAB „I.“ vadybininkas G. J. telefonogramoje teismui dar kartą patvirtino, kad prisimena šį įvykį ir prisimena, jog vaizdo įrašas buvo pateiktas toks, koks yra (t. y. „perkirptas“ į 2 dalis su logotipu „FREEMAKE.COM“). Remiantis Teismo ekspertizės centro pirminėmis išvadomis, „nustatyta, kad skaitmeninė vaizdo byla buvo redaguota redagavimo programos bandomąja versija“. Tai reiškia, kad už originalaus įrašo modifikavimą ir įrodymų sugadinimą jis gali būti atsakingas.

2.6. Atstovas advokatas kelia klausimus kur dingo automobilis „Volvo“, t. y. kodėl iki tol vaizdo kamera fiksavusi automobilio „Volvo“ judėjimo vaizdą, vėliau jo važiavimo aplinkybių iš viso nebefiksuoja. Automobilio „Volvo“ važiavimo trajektorija į vaizdo įrašo centrą (viršuje), todėl turėjo būti fiksuojamas ne tik atvažiavimas, bet ir visas „Volvo“ judesio procesas. Dar daugiau, keliamas klausimas, kodėl kitu vaizdo įrašu – 11 sekundžių, toliau fiksuojamas tik nukentėjusysis, kuris yra kelis kartus mažesnis ir lėtesnis už automobilį „Volvo“. „Volvo“ iš esmės nebuvo sustojęs – visada buvo judesyje, todėl kelia klausimus, kodėl vaizdo įrašas nutrūksta tuo metu, nors „Volvo“ juda.

2.7. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas UAB „I.“ neuždavė klausimo, kodėl vaizdo įraše matoma programa „Freemake“, kuri visuotinai žinoma, kaip laisvai prieinama vaizdo klipų, vaizdo įrašų redagavimo ir modeliavimo programa, kodėl vaizdo įraše nėra fiksuojamas visas „Volvo“ važiavimas, kokia vaizdo kamera buvo atliktas įrašas, kokiu formatu saugomas įrašas ir t. t.

2.8. Lietuvos teismo ekspertizių centras 2022 m. spalio 4 d. raštu Nr. S1-183 nurodė, kad, atlikus pirminę pateiktos skaitmeninės vaizdo bylos apžiūrą nustatyta, kad skaitmeninė vaizdo byla buvo redaguota redagavimo programos bandomąja versija. Nustatyti kokioje apimtyje ir kokie veiksmai buvo atlikti vaizdo redagavimo programa atlikus pirminę apžiūrą, nėra galimybės.

Žemesnės instancijos teismas

2.9. Nurodo, jog yra pagrindas į bylą pateiktų vaizdo įrašų nelaikyti įrodymais byloje, taip pat yra pagrindas skirti kompleksinę eismo įvykio – vaizdų ekspertizę, ko neatliko pirmosios instancijos teismas. Pats teismas, neturėdamas specialių žinių, sprendė techninio pobūdžio faktinės aplinkybės nustatymą, jog vaizdo įrašu „0837“ užfiksuotas „Volvo“ staigiai stabdė. Taip pat neskyrė ekspertizės, t. y. ar vaizdo įrašu „0837“ galima nustatyti, ar „Volvo“ staigiai stabdo, ar tai modifikuoto įrašo (kad ir dirbtinai, programos pagalba, sulėtinama, po to „nukerpama“) vizualinė apgaulė.

2.10. Pažymi, jog saugus atstumas tarp transporto priemonių laikomas ne mažiau kaip pusė spidometro rodmens (m), t. y. šiuo atveju nukentėjusysis, važiuodamas apie 30 km/h greičiu, privalėjo išlaikyti mažiausiai 15 metrų atstumą nuo „Volvo“ automobilio.

2.11. Pažymi, jog nukentėjusysis teismo posėdžio metu aiškiai patvirtino, kad įvykių grandinėje metu elgėsi pažeidžiant KET ir moralės normas, t. y. norėjo „pamokyti“ „Volvo“ vairuotoją. Teismas neįvertino bylos duomenų, kurie nepalankiai charakterizuoja nukentėjusįjį, kuris M. A. pakėlė ranką ir parodė nepriimtiną gestą, elgėsi pažeidžiant moralės ir etikos normas, viešąją tvarką ir t. t.

2.12. Slydimo žymių ant asfalto nėra. Iš nuotraukų aiškiai matosi šviesaus, metalinio daikto padaryti „pabraukymai“. Jokių kitų charakteringų slydimui žymių nėra (mėlynos spalvos motociklo dažų, motociklininko drabužių žymių ir t.t.). Nukentėjusysis ne tik nesilaikė privalomo saugaus atstumo, bet ir apgalvotai ir savo rizika griovė motociklą ant kelio dangos, o ne stabdė tiek priekiniais, tiek galiniu stabdžiu. Pažymėjo, jog vaizdo įrašu „0837“ užfiksuota motociklo pakreipimas į kairę pusę, tačiau ne pats slydimas kelio danga. Mažesnis kaip 30 km/h greitis yra nedidelis greitis ir išlaikant saugų atstumą nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės yra pakankamai saugu sustabdyti ir sustoti, jei reikia.

Šalies argumentai

2.13. Pareiškėjas kelia klausimus dėl to ar galima teigti, kad kojos kulnas ir petys yra visai „šalia“ kelio sąnario ir klubo. Neobjektyvios apžiūros dokumentai turėjo įtakos Teismo medicinos gydytojo M. P. eksperto išvadoms. Antakalnio poliklinikos ir eksperto išvadoje nurodyti aptikti medicininės apžiūros metu sužalojimai neatitinka tų, kuriuos nurodo pats nukentėjusysis, patyręs kritimo metu.

2.14. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymi, kad iš esmės byloje remiamasi nukentėjusiojo parodymais, tačiau vien tik nukentėjusiojo asmens paaiškinimai negali būti pagrindas pagrįsti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų ir jo kaltės dėl to.

2.15. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad nukentėjęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaimynai, priklauso bendras kiemas bei tarp jų buvo žodiniu bei raštišku („Facebook“ grupėje) nesutarimu, ginču dėl bendro naudojimo patalpų/požeminio garažo nepritaikytos kampinės erdvės motociklu parkavimui. Neatpažinti asmenys numėtė ant žemės ne vietoje stovinčius motociklus (tame tarpe ir nukentėjusiojo), įtarimo šešėlis krito tiems, kurie buvo prieš parkavimą. Neatmetama, kad motociklininkas atpažino „Volvo“ vairuotoją kaip požeminio garažo naudotoją, neleidusį motociklininkams neleistinoje vietoje laikyti motociklų.

Žemesnės instancijos teismas

2.16. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai sprendė dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, neturint pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę bei pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą bei nesivadovavo iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu.

2.17. Nurodo, kad nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje sudėties, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negali būti kaltinamas dėl ANK 423 straipsnio 2 dalimi bei ANK 426 straipsnio 1 dalimi numatytų administracinių nusižengimo sudėčių (nėra teisinio priežastinio ryšio ir jo kaltės). Be to, tai, kad pats motociklo vairuotojas elgėsi neadekvačiai situacijai, nesuponavo jo tyčios dėl to, todėl nėra ir negali būti ANK 423 straipsnio 2 dalimi bei ANK 426 straipsnio 1 dalimi numatytų administracinių nusižengimų sudėčių ir kaltės.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. B. prašo M. A. atstovo advokato M. Sriubo skundo netenkinti ir palikti galioti 2022 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį administracinėje byloje Nr. II-6831017/2022.

3.1. Pažymi, jog mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. II-683-1017/2022, teismo posėdyje išklausė pareiškėją ir nukentėjusįjį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį atmesti M. A. atstovo advokato M. Sriubo skundą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12703-2022 palikti nepakeistą.

3.2. Nurodo, jog nėra tikslinga tenkinti prašymo skirti eismo įvykio ekspertizę, nes apeliantas iš eismo įvykio su automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino, o nukentėjusiojo motociklas „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki policijos pareigūnų atvykimo buvo patrauktas nuo važiuojamosios dalies, dėl ko eismo įvykio schema surašyta iš nukentėjusiojo žodžių. Teismų praktikoje pažymima, kad nors nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizę (specialisto išvadą), tačiau eismo įvykio ekspertizės akte (specialisto išvadoje) pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos (kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo) požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija.

3.3. Nurodo, jog skundo teiginiai ir abejonės, kritikuojantys kaltinančius įrodymus bei jų trūkumus, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje detaliai aprašė ir įvertino skundžiamus argumentus bei nurodė motyvus, dėl kurių priimta nutartis, todėl vien dėl to, kad apeliantui nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir byloje esančių duomenų bei faktinių aplinkybių vertinimo, konstatuojant esminius administracinio nusižengimo teisenos pažeidimus, nelaikytina, kad nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-683-1017/2022 yra nepagrįsta ir neteisėta

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

5. Apygardos teismas, išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas priėmė įrodymais pagrįstą bei teisėtą sprendimą netenkindami pareiškėjo M. A. skundo ir palikdami nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus pareigūno 2022 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 10-ANR-N-12703-2022.

Žemesnės instancijos teismas

6. Kaip matyti iš apelianto skundo, apibendrintai pirmosios instancijos teismo nutartis yra ginčijama šiais aspektais, t. y., kad teismas nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę vaizdo įrašui, kuris apeliantų įsitikinimu, yra sumontuotas ir juo negalima remtis, bei neteisingai įvertino buvusią situaciją, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, dėl kurių buvo būtina skirti kompleksinę eismo įvykio ir vaizdo įrašų teismo ekspertizę, tačiau to nepadaręs, teismas nepagrįstai paliko galioti Institucijos nutarimą, kuriuo M. A. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje 423 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. Taip pat ginčijami ir kiti klausimai, susiję su patirtais nukentėjusiojo sužalojimais, M. A. kalte.

7. Pirmosios instancijos teismas nutartyje išnagrinėjo faktinę situaciją ir konstatavo, jog M. A. pagrįstai Institucijos nutarimu pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, 135.4 punkto, numatančio, jog vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui, 219.4 punkto, numatančio, kad vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kurio metu buvo sužeistas žmogus, pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, pažeidimus ir pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2022 m. gegužės 4 d., apie 7.00 val., Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo“, staigiai stabdė, tokiais savo veiksmais privertė motociklo „Suzuki“ vairuotoją – nukentėjusįjį M. J. staigiai stabdyti, dėl ko nukentėjusysis nukrito ir susižalojo, buvo apgadintas jo motociklas ir apranga, po to tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pirmosios instancijos teismas šias išvadas padarė remdamasis bylos medžiaga, t. y. tiek nukentėjusiojo M. J., tiek M. A. parodymais, įvykio vietos schemoje užfiksuotais duomenimis, byloje esančiomis nuotraukomis, UAB „I.“ pateikta vaizdo medžiaga ir kt.

8. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. A. atstovas advokatas M. Sriubas skunde prašo naikinti 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Kaip teigiama skunde, trūksta 11 sekundžių apimties vaizdo įrašo, t. y. šis yra iškarpytas vaizdo įrašų montavimo programos „Freemake“ bandomosios versijos pagalba, taigi keliamas klausimas dėl teismui pateiktų vaizdo įrašų patikimumo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas sprendė aptariamų skundo argumentų klausimą. Pirmosios instancijos teismas pats kreipėsi į UAB „I.“ atstovą G. J. raštu, prašydamas pateikti vientisą vaizdo įrašą (b. l. 62), į kurį UAB „I.“ atstovai 2022 m. liepos 27 d. raštu atsakė, kad tokios galimybės nėra, kadangi kameros veikia tokiu režimu, jog daromi atskiri įrašai, bet tik tada, kai yra fiksuojamas judesys, kuris aktyvuoja įrašymą, tai tam tikros trukmės ir amplitudės judesiai, o minimalaus dydžio ir trukmės judesys (kaip pavyzdžiui vabzdys) įrašymo funkcijos neaktyvuoja. Taip pat buvo pažymėta, jog incidentas vyko toli nuo pastato, sistema nebefiksavo judesio (b. l. 73). Šias vaizdo stebėjimo naudojimo galimybes teismo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusysis M. J., teigęs jog daug metų yra dirbęs apsaugos srityje ir paaiškinęs kaip veikia šios sistemos. Nukentėjusysis M. J. teisme paaiškino, jog po įvykio nuėjo į greta esančią „Maxima“ parduotuvę bei (duomenys neskelbtini) paklausti, ar yra jų pastatuose sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, kaip matyti A. S. tarnybiniam pranešime, yra užrašytas tel. Nr. į ką kreiptis dėl vaizdo medžiagos (b. l. 22).

9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, jog ant vaizdo įrašų „0837“ ir „0854“ iš tiesų matyti „Freemake“ logotipas, trūksta 11 sekundžių, t. y. nėra vaizdo įrašo, parodančio kas įvyko tarp šių dviejų, teismui pateiktų vaizdo įrašų. Iš esmės viename iš jų – „0837“, užfiksuotas susidūrimo momentas, o kitame – „0854“, kas vyksta po įvykio, kaip M. J. atsistoja, o M. A. vairuojamo automobilio „Volvo“ ir jo paties nebėra. Tačiau, tokios nurodomos aplinkybės, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties panaikinimui. T. y., kaip jau paminėta, teismas aiškinosi vaizdo įrašų vientisumo nebuvimo klausimą ir į tai buvo pateiktas motyvuotas UAB „I.“ atstovo G. J. atsakymas, jog vaizdo kameros reaguoja į judesį ir įrašo ne visą informaciją. Nors skunde keliamas klausimas dėl vaizdo montavimo programos logotipo „Freemake“ ant vaizdo įrašų buvimo, bandant apeliuoti į tai, jog toks vaizdo įrašas yra sumontuotas, tačiau pažymėtina tai, jog byloje yra pateikti būtent su eismo įvykiu susiję vaizdo įrašai, kurie pateikiami atitinkamų vaizdo įrašų perkėlimo programų pagalba. Nesant jokių duomenų apie tai, kad tokie vaizdo įrašai yra galimai suklastoti, jie nėra sumontuoti, vaizdai nėra kokiu nors kitu būdu įterpti, piešti, iškreipti, apeliaciniame skunde keliamos prielaidos dėl tokių vaizdo įrašų nepatikimumo laikytinos nepagrįstomis. Byloje nenustatyta, jog UAB „I.“ atstovas G. J. būtų suinteresuotas byloje teikti tikrovės neatitinkančią informaciją. Be to, pažymėtina ir tai, jog teismas, konstatuodamas M. A. pažeidimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje, rėmėsi ne vien tik išskirtinai aptariamais vaizdo įrašais, tačiau ir kitais byloje esančiais įrodymais ? tiek nukentėjusiojo M. J., tiek M. A. parodymais, įvykio vietos schemoje užfiksuotais duomenimis, byloje esančiomis nuotraukomis.

10. Kaip jau paminėta, skunde keliamas klausimas dėl vaizdo įrašų patikimumo ir prašoma skirti byloje pateiktų vaizdų įrašų ir eismo įvykio kompleksinę ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokio veiksmo atlikimas šioje byloje būtų perteklinis. Tai yra, iš keliamų klausimų turinio matyti, jog iš esmės jie susiję su vaizdo įrašų sukūrimo, perkėlimo, saugojimo, aplinkybėmis, tačiau ne su paties vaizdo įrašų turinio galimo suklastojimo aplinkybėmis. Byloje nėra ginčo dėl to, jog vaizdo įrašuose būtų užfiksuota ne ta vieta, ne tas laikas, ne tie asmenys, kad per tą 11 s trūkstamą vaizdo įrašo tarpą, būtų įvykusios reikšmingos aplinkybės, kurios turėtų lemiamos reikšmės kitokiai bylos baigčiai. Pažymėtina, jog eismo įvykio kilimo situacijos M. A. neneigia, kaip ir neneigia fakto, jog jis neliko laukti eismo įvykio vietoje, tačiau pateikia savo įvykio versiją. Kiti keliami klausimai, susiję su tuo ar iš vaizdo įrašo galima nustatyti transporto priemonių greitį, atstumą, paaiškinimus, kodėl motociklas krypsta ant šono, ar vyksta stabdymo procesas, laikytini pertekliniais, nes į juos buvo atsakyta remiantis kaip jau paminėta, ne tik vaizdo įrašais, bet ir pačių asmenų paaiškinimais, byloje esančia eismo įvykio schema, fotonuotraukomis. Tai yra, byloje nustatyta, jog automobilis „Volvo“ aplenkė motociklą „Suzuki“ ir staigiai pradėjo stabdyti, greičiai buvo nedideli, taip pat tiek pareiškėjas, tiek nukentėjusysis iš esmės nurodė vienodą atstumą tarp automobilio ir motociklo – apie 10 metrų; slydimo žymės, kaip teisiamajame posėdyje paaiškino nukentėjusysis M. J., jog nors iš karto patraukė motociklą, tačiau galėjo parodyti įvykio vietą pagal matomas likusias ant kelio vandens (nuo rasos, buvusios ant motociklo) bei motociklo slydimo žymes ? baltos žymės, matomos nuotraukoje (b. l. 49). Pats slydimas matomas ir vaizdo įraše, taip pat jį nupasakoja M. A. teigdamas, jog nuvažiuodamas matė kaip motociklininkas atsistojo. Tai, kad žymės ant kelio yra baltos, o ne mėlynos spalvos, nekeičia įvykusios faktinės situacijos, jog įvyko įvykis.

11. Kaip jau paminėta, skundu taip pat nesutinkama ir su tuo, jog M. J. krito ir dėl to patyrė sužalojimus, nes neva nukentėjusiojo parodymai, neatitinka specialisto išvadoje užfiksuotų sužalojimų. Kaip matyti iš byloje esančio specialisto išvados, M. J. dėl nustatytų nedidelės poodinės kraujosruvos dubens kairio klubo srityje ir kairio kelio sąnario šoninio paviršiaus nubrozdinimo atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 37) ir šie sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu. Tai kad nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, jog nusibrozdino ir kairės kojos kulną, nereiškia, jog jis tvirtino, kad kulnas ir petys yra visai šalia kelio sąnario. Tokių aplinkybių nukentėjusysis, kaip teigiama skunde, niekada byloje nebuvo nurodęs, o patirtų sužalojimų, neatmetama, galėjo ir nepasakyti ar nenurodyti jo apžiūros metu. Bet kokiu atveju, šis, posėdžio metu nukentėjusiojo nurodytas „kulno“ neturi jokios reikšmės M. A. veiksmų teisiniam įvertinimui.

12. Skunde ginčijamas ir M. A. kaltės klausimas dėl jam inkriminuotų pažeidimų, nurodant, jog jis nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis, t. y. nematė motociklo kritimo fakto, to nelaikė eismo įvykiu, teigė, jog buvo pristabdymas nebent bandant įjungti ne tą bėgį, nes automobilyje yra mechaninė pavarų dėžė, arba teigė, jog lėtino greitį, netinkamai perjungė bėgius ir pan. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant bylą, M. A. teikdamas paaiškinimus, ne kartą patvirtino, jog stebėjo per veidrodėlį važiuojantį motociklininką, matė, kad jis pakėlė motociklą nuo žemės, šį nusivarė į šoną, taigi suprato, jog įvyko tam tikras įvykis, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko.

13. Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo atveju esantys įrodymai buvo siejami į vientisą loginę grandinę ir pagrįstai konstatuota, jog M. A. padarė jam inkriminuotus ANK nusižengimus ir už tai buvo nubaustas pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodinėjimas administraciniame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės, todėl visų įmanomų procesinių veiksmų neatlikimas nereiškia, jog šiai bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo išaiškintos tiek, kiek tai reikšminga bylai, ar kad buvo pažeistos M. A. procesinės teisės.

14. Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, tinkamai išanalizavo byloje surinktų įrodymų visumą, bei pagrįstai nustatė, jog M. A. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, su šio teismo išvadomis nesutikti nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. priimta nutartis yra pagrįsta ir motyvuota, sprendimas priimtas remiantis bylos medžiaga, faktinės situacijos įvertinimu, todėl jos naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

M. A. atstovo advokato Modesto Sriubo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jurgita Kolyčienė