- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-12-27
- Bylos Nr.
- 1-857-1118/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Žemgulienė
- Kaltinamasis
- R. S.
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas tris kartus, paskutinį kartą 2018 m. birželio 27 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta 34 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S. 2019 m. lapkričio 9 d. apie 16.30 val. Akmenės rajone, Ventoje, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, viešoje vietoje, praeidamas pro šalį be priežasties kitų asmenų akivaizdoje sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajai B. Š. į veidą, sukeldamas jai fizinį skausmą, tokiu įžūliu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji atsakomybė už šią R. S. padarytą veiką numatyta BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis R. S., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, iš pradžių savo kaltės nepripažino, vėliau kaltę pripažino, nurodė, kad keturias dienas iš eilės vartojo alkoholinius gėrimus, o įvykio dieną pažįstamos vardu Lorena, kaip vėliau nustatyta – L. Š., namuose, gėrė degtinę. Prisimena, jog išgertuvių metu į L. Š. namus buvo atėjęs jos brolis, kuris vijo jį lauk iš sesers buto. Teigia, dėl to, bute kilęs konfliktas, kurio metu L. Š. brolį išvarė iš savo buto. Prisiminė, jog L. Š. brolis liepęs liautis vartoti alkoholį, grasino iškviesti policijos pareigūnus. Teigia, jog netrūkus atvyko policijos pareigūnai, o jiems iš paskos minėtas pažįstamos brolis su kažkokia moterimi. Nurodo supykęs ir eidamas pro šalį, sudavęs vieną kartą moteriai į veidą. Teigia norėjęs tą moterį nustumti, nes ji jam laiptinėje neleido praeiti. Dėl savo elgesio gailisi (b. l. 93; 100).
R. S. kaltė, padarius BK 284 straipsnyje numatytą veiką, be jo paties prisipažinimo, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
nukentėjusiosios B. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog įvykio dieną paskambinusi kaimynė, pasakė, kad iš jos buto bėga vanduo. Apie 16.00 val. grįžusi į namus pamatė, jog aplietas ir jos butas. Pradėjo aiškintis, iš kur bėga vanduo. Kartu su kaimynėmis išsiaiškino, kad vanduo bėga iš kaimynės L. Š. buto. Kaimynė S. S. paskambino L. Š. mamai ir pranešė, kad jos dukra apliejo kaimynų butus. Netrukus pas L. Š. atvyko šios mama ir brolis. Matė, kaip L. Š. mama ir brolis užlipo į ketvirtą aukštą, nes tuo metu kalbėjosi laiptinėje su kaimyne R. J. iš (duomenys neskelbtini) buto. Maždaug po penkių minučių iš ketvirto aukšto laiptais leidosi L. Š. ir draugu. Teigia norėdama išsiaiškinti dėl užlieto buto, užkalbinusi L. Š., o kai paprašė jos sustoti pasikalbėti, buvęs šalia šios draugas, nieko nesakęs, be neaiškios priežasties, vieną kartą sudavė ranka jai į dešinę veido pusę, dėl ko jai trumpam aptemo akyse. Nurodė po suduoto smūgio atsitrenkusi į savo buto duris, paraudo ir patino dešinė akis. Kaimynė R. J. matė, kaip jai nepažįstamas vyras sudavė smūgį. Po suduoto smūgio vyriškis ir L. Š. nulipo į pirmą aukštą, tačiau tuoj pat vėl pradėjo lipti laiptais į viršų. Pamačiusi, kad vyriškis ir L. Š. grįžta, tuoj pat pasišalino į savo butą, baimindamasi, kad labiau nenukentėtų. Vyriškis, suduodamas smūgį, sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl patirtos žalos civilinio ieškinio nereiškia. Vyriškio elgesys sukėlė jai ir jos kaimynėms pasipiktinimą ( b. l. 18);
liudytojos R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog įvykio dieną apie pietus jai paskambinusi kaimynė S. S., ir pasakė, kad ji šios butą apleido vandeniu, o po to suprato, kad iš tikrųjų kaimynų butus apliejo kita kaimynė – L. Š.. Kai susitvarkiusi išėjo į laiptinę, pamatė ten išėjusius kitus kaimynus. Patvirtino girdėjusi, kaip L. Š. ir jos draugas laiptinėje keikėsi necenzūriniais žodžiais, matė, kaip be jokios priežasties L. Š. draugas praeidamas užsimojo ir ranka trenkė B. Š. į veidą. Jai atrodė, kad smūgis buvo labai stiprus, nes B. Š. po suduoto smūgio atsitrenkė į sieną. Viskas vyko labai greitai, antro aukšto laiptinės aikštelėje. Teigia išsigandusi nuėjo į savo butą. Toks L. Š. draugo elgesys ją labai papiktino, nes vyriškis elgėsi neadekvačiai, keikė kaimynus vartodamas necenzūrinius žodžius ( b. l. 38–39 );
liudytojos S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog įvykio dieną kilus konfliktui dėl užlietų butų, kaimynės L. Š. draugas keikdamasis necenzūriniais žodžiais, praeidamas laiptinėje pro jos buto duris į jas spyrė, tačiau neapgadino. Po to jis čiupo ją už plaukų ir patempė, tačiau fizinio skausmo nesukėlė. Teigia, jog kaimynė B. Š. jai sakė, kad laiptinėje konflikto metu L. Š. draugas trenkė jai į veidą, tačiau pati to nematė. Pretenzijų dėl konflikto neturi, tačiau vyriškio elgesys ją labai papiktino (b. l. 35–36);
liudytojos G. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog įvykio dieną kilus konfliktui dėl užlietų butų, L. Š. draugas R. S. ją ir kitas kaimynes iškoneveikė necenzūriniais žodžiais. Patvirtino, jog laiptinėje eidamas pro S. S. R. S. čiupo šią už plaukų ir tempė. Patvirtino pasipiktinusi tokiu R. S. elgesiu, patyrusi dėl to išgąstį (b. l. 32–33);
2019 m. rugsėjo 9 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuota, jog 2019 m. lapkričio 9 d. apie 16.30 val. Akmenės rajone, Ventoje, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, viešoje vietoje, R. S. būdamas akivaizdžiai neblaivus vartojo necenzūrinius žodžius, be priežasties kitų asmenų akivaizdoje sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajai B. Š. į veidą, sukeldamas jai fizinį skausmą, tokiu įžūliu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Įtariamasis laikinai sulaikytas, apžiūrėta įvykio vieta (b. l. 4–5);
2019 m. lapkričio 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu su priedu (fotolentele), kuriuose užfiksuotas pareiškėjos B. Š. pareiškimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir jai sukelto fizinio skausmo bei įvykio vieta – daugiabučio namo, esančio Akmenės rajone, Ventoje, (duomenys neskelbtini), laiptinė, nufotografuotas nukentėjusiosios B. Š. veide – paakyje, padarytas paraudimas <...> (b. l. 17–20, 23–25);
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Teismų praktikoje yra nuosekliai išaiškinta, kad BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti.
Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo R. S. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį ir byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. S. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje suduodamas nukentėjusiajai B. Š. į veidą, sukėlė jai fizinį skausmą ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam arešto bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 106–108).
Atkreiptinas dėmesys, jog pagal baudžiamąjį įstatymą, sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, svarbios yra kaltininko atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės. Kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės suprantamos aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus aspektus, kurie leidžia daryti išvadas apie mažesnį nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą ir yra vienos iš aplinkybių, pagrindžiančių švelnesnį jo nubaudimą. Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina tai, kad pagal teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nepripažįstamas tais atvejais, kai kaltininkas duodamas parodymus neigia esmines įvykio aplinkybes, kritiškai nevertina savo elgesio, arba nors ir pripažįsta esmines įvykio aplinkybes, bet tik verčiamas surinktų įrodymų. Šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti nepakanka vien to, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, būtina nustatyti ir jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-677/2016). Šiame kontekste pažymėtina, kad tais atvejais, kai kaltininkas pareiškia atsiprašantis nukentėjusio asmens, būtina atsižvelgti, ar toks atsiprašymas nėra formalus, ar jis išplaukia iš kritiško savo nusikalstamo elgesio vertinimo ir tikrai parodo mažesnį jo asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Taigi, darant išvadą apie atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, nepakanka formalaus ar tik deklaratyvaus kaltininko prisipažinimo ar pareiškimo, kad jis atsiprašo, gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
Nors prokurorė siūlo pripažinti kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis gailisi dėl savo elgesio, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad R. S. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teigė, jog nepamena trenkęs moteriai, nebent galėjęs ją pastumti, o vėliau, nors kaltę ir pripažino, tačiau teigė stumtelėjęs nukentėjusiąją norėdamas praeiti, o už padarytą nusikalstamą veiką nukentėjusiosios net neatsiprašė, atsižvelgiant į pirmiau minėtas bylos aplinkybes ir kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama apie kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą, šiuo atveju nėra pagrindo kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, nes kaltinamojo prisipažinimas yra formalus.
Pažymėtina, jog nors po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamajam R. S. atsisakius, neblaivumas jam nenustatytas, tačiau teismas atsižvelgdamas į policijos pareigūnų surašytus pranešimus, nukentėjusiosios, liudytojų bei paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pripažįsta, jog nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis R. S. buvo neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo poelgiui, todėl vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kaltinamojo R. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad tyčinį nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skirdamas R. S. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat į kaltinamojo asmenybę – R. S. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, anksčiau teistas tris kartus, paskutinį kartą 2018 m. birželio 27 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymus už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam bei disponavimą suklastotu dokumentu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 50–54, 61–64), daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinės teisės pažeidimus, nekartą už viešosios tvarkos pažeidimus, paskirtų baudų nesumokėjęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 66–74, 75–76).
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 284 straipsnyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį parenkant atsižvelgus į prokurorės siūlomą, nes ji neprieštarauja teisingumo principui, yra adekvati ir proporcinga padarytai veikai (BK 54, 61 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. S. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, kaltinamajam R. S. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 9 d. 16 val. 50 min. iki 2019 m. lapkričio 10 d. 11 val. 13 min. (viena diena) (b. l. 78–79, 83), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus 2019 m. lapkričio 10 d. nutarimu R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina (b. l. 103–104).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę R. S. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 9 d. 16 val. 50 min. iki 2019 m. lapkričio 10 d. 11 val. 13 min. (viena diena) ir laikyti, kad R. S. yra atlikęs 1 (vieną) arešto parą.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus R. S. 2019 m. lapkričio 10 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam R. S..
Išaiškinti kaltinamajam R. S., kad areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Arešto terminas skaičiuojamas paromis.
Išaiškinti R. S., kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą – Šiaulių tardymo izoliatorių, atlikti arešto bausmės. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalimi, nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Informuoti R. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.