Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Utenos apylinkės teismo sprendimas

2018-02-27 · Civilinė byla Nr. e2-909-842/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-27
Bylos Nr.
e2-909-842/2018
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00072-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Stukaitė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Atsakovas
L. K.
Civilinė byla Nr. e2-909-842/2018Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00072-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.5; 2.6.10.1; 2.6.11.5; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 27 d.UtenaUtenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vilma Stukaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei L. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašė priteisti iš atsakovės L. K. 95,53 EUR žalą už neteisėtą elektros energijos vartojimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2017 m. gegužės 4 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. asmeniškai, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė, todėl priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis.).

Ieškinyje išdėstytų aplinkybių patvirtinimui ieškovė pateikė šiuos įrodymus: 2017 m. spalio 11 d. Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini), vartotojo elektros įrenginių neteisėto prisijungimo prie elektros tinklų schemą, daiktinių įrodymų paėmimo protokolą, 2017 m. spalio 18 d. pranešimą dėl patirtų išlaidų kompensavimo, elektros energijos suvartojimo apskaičiavimą per neapskaitinį laikotarpį, pranešimą dėl dalyvavimo komisijos posėdyje, 2017 m. gruodžio 6 d. elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) komisijos nutarimą Nr. L-2017-571, išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. 21/35/1700058, pranešimą dėl patirtų išlaidų kompensavimo, Elektros energijos pirkimo – pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartį, Nekilnojamo turto registro ataskaitą apie objektą, informaciją apie asmenį, vertybinių popierių išrašą, informaciją apie akcininkus, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų išrašą. Taip pat ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus: žyminio mokesčio mokėjimo nurodymą.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikinus, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikinus, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė tiekė elektros energiją į L. K. nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, atsakovė faktiškai neteisėtai naudojosi ieškovės teikiama energija laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 3 d. Ieškovė tiekė elektros energiją minėtam gyvenamajam namui, o 2017 m. spalio 11 d. ieškovės atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad įvadiniame kabelyje prieš elektros apskaitos prietaisą įrengta kabelio atšaka į vartotojo įrenginius, objekte elektros energiją vartoja be apskaitos. Iš į bylą pateikto 2017 m. spalio 11 d. elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovei priklausančiame gyvenamajame name pradiniame kabelyje prieš apskaitos prietaisą įrengta kabelio atšaka į vartotojos įrenginius, elektros energija naudojama be apskaitos (rasti veikiantys elektros energijos imtuvai: televizorius, laidynė, ventiliatorius, kompiuteris, šaldytuvas, mikrobangų krosnelė, dulkių siurblys, kepsninė, namų apšvietimas), pateiktos elektros energijos apskaita negalėjo būti tinkamai vykdoma.

Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 (toliau – Taisyklės) 132.11 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai „nustatoma, kad vartotojui įrengtas elektros apskaitos prietaisas ar elektros apskaitos prietaiso schemos elementas sugadintas taip, kad elektros apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elemento gedimas matomas <...> arba pakeista elektros apskaitos prietaiso prijungimo schema, arba nustatyta kitų Taisyklių 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 2 punkte nurodytų pažeidimų, operatorius turi teisę perskaičiuoti buitiniams vartotojui patiektos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo operatoriaus darbuotojo ar operatoriaus įgalioto trečiojo asmens dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį kaip 1 (vieneri) metai“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų, ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio. Dėl to tokiais atvejais suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad specialūs elektros perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtų dėl neteisėto elektros energijos vartojimo nuostolių apskaičiavimo būdai yra nustatyti Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse ir jų taikymas yra pagrįstas (2008-11-12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2009-09-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009).

Tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. spalio 3 d. buvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnis numato, kad pagal energijos pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.246 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė (CK 6.248 straipsnis). Tačiau dėl jos nustatymo nagrinėjamoje byloje ginčo nėra. Skolininko kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui. Pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas, tokiu atveju įrodinėjimo našta dėl kaltės nebuvimo yra perkeliama skolininkui, t. y. elektros energijos abonentui (vartotojui), kuris turi įrodyti savo kaltės dėl žalos padarymo nebuvimą, t. y. paneigti kaltės prezumpciją (CPK 178 straipsnis). Būtent tokią teisės taikymo ir aiškinimo praktiką dėl skolininko kaltės prezumpcijos nuosekliai formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė ta faktine aplinkybe, kad žala buvo padaryta atsakovei neteisėtai vartojant elektros energiją. Atsakovės neteisėta veika pasireiškė neteisėtais aktyviais veiksmais – prieš apskaitos prietaisą įrengiant kabelio atšaką į vartotojos įrenginius. Atsakovė atliko neteisėtus veiksmus – pajungė elektros energijos tiekimą be apskaitos ir tokiu būdu neteisėtai vartojo elektros energiją (apeinant elektros apskaitą), kurios suvartotas kiekis negalėjo būti užfiksuotas, t. y. atsakovė atliko draudžiamus atlikti veiksmus. Pagal Taisyklių metodiką apskaičiuota atsakovės ieškovei padaryta 95,53 EUR žala.

Vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neginčijo ieškovės reikalavimų, byloje nėra duomenų, jog atsakovė atsiskaitė su ieškove, yra pagrindas ieškovės reikalavimus patenkinti ir priteisti iš atsakovės 95,53 EUR žalos atlyginimo (CK 6.245 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 95,53 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. sausio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinant ieškovės ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistina 15,00 EUR žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis 6 ir 9 punktai, 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos, nes jų suma būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, naudai: 95,53 EUR (devyniasdešimt penkis eurus 53 ct) žalos už neteisėtą elektros energijos vartojimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 95,53 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. sausio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 EUR (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau atsakovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.

Teisėja Vilma Stukaitė