Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvė Nr. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. 2013 m. spalio 17 d., apie 7 val. 25 min., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, nelygiareikšmių kelių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sankryžoje, vairuodama savo automobilį ,,Opel Astra”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią bei sankryžoje sukdama į kairę, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui ,,Fiat Ulysse”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamam A. D., taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr. 1950 redakcija, galiojusi iki 2014-10-11) (toliau – KET) 158 punkte nurodytą reikalavimą, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio ,,Fiat Ulysse”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. D. dėl krūtinės ląstos sumušimo buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleiviui R. D. dėl krūtinės ląstos ir pilvo sumušimo, kairės pusės IX-X šonkaulių lūžių buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji J. J. kalta prisipažino ir parodė, kad 2013 m. spalio 17 d. apie 7.25 val. važiuodama į darbą nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) su automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavo sankryžą su pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini). Privažiavusi prie sankryžos ir norėdama sukti į kairę bei įvažiuoti į pagrindinį kelią, pažiūrėjo ar nėra artėjančių pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių. Matė toliau važiuojančių automobilių šviesas ir manydama, kad įvažiuoti į pagrindinį kelią yra saugu, į jį įvažiavo. Kas vyko toliau nepamena, nes buvo praradusi sąmonę. Kai sąmonę atgavo jai paaiškino, kad ji nepraleido pagrindiniu keliu nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiuojančio automobilio. Po įvykio bendravo su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė. Dėl to, kad sukėlė eismo įvykį gailisi, atlygino dalį žalos nukentėjusiesiems.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė visiškai taip pat įrodyta:

Nukentėjusiojo A. D. parodymais. Jis parodė, kad 2013 m. spalio 17 d. apie 7.10 val. su automobiliu „Fiat Ulysse“ išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) ir važiavo į (duomenys neskelbtini) dvarą, tai yra į savo darbovietę. Kartu automobilyje važiavo sūnus R. D., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiavo prisisegę saugos diržus, automobilio šviesos buvo įjungtos, važiavo ne didesniu kaip 80 km/h greičiu. Važiuojant pagrindiniu keliu ir artėjant prie sankryžos su šalutiniu keliu vedančiu nuo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, pastebėjo šiuo keliu važiuojantį ir prie pagrindinio kelio artėjantį „Opel“ markės automobilį. Žinodamas, kad „Opel“ markės automobilis važiuoja šalutiniu keliu ir turi praleisti jį važiuojantį pagrindiniu keliu, net nestabdydamas važiavo tuo pačiu greičiu. Važiuojant pro šią sankryžą „Opel“ markės automobilis net nepristabdęs iš šalutinio kelio staiga įvažiavo į pagrindinį kelią ir užtvėrė jam kelią. Net nespėjęs paspausti stabdžio pedalo atsitrenkė į „Opel“ markės automobilį. Smūgis buvo stiprus, todėl tiek jis pats, tiek sūnus R. D. susižalojo krūtinės sritį nuo įsitempusių saugos diržų, automobilio priekis taip pat buvo stipriai sudaužytas. Matė, kad iš automobilio „Opel“ išlipo moteris, tačiau su ja nekalbėjo. Po eismo įvykio jam skambino eismo įvykį sukėlusi moteris, jo atsiprašė, pripažino savo kaltę.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad A. D. nustatytas krūtinės ląstos sumušimas, kuris padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytos autoavarijos metu, tai yra 2013-10-17, sužalojant krūtinės ląstą į kietas bukas automobilio vidaus įrangos dalis. A. D. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl krūtinės ląstos sumušimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 97).

Nukentėjusiojo R. D. parodymais. Jis parodė, kad 2013 m. spalio 17 d. apie 7.25 val. su tėvo A. D. vairuojamu automobiliu „Fiat Ulysse“ važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) dvaro. Jiems važiuojant pagrindiniu keliu ir artėjant prie sankryžos su šalutiniu keliu vedančiu nuo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės matė šiuo šalutiniu keliu atvažiuojantį automobilį, tačiau į jį labai nekreipė dėmesio. Kadangi juos tuomet lenkė kitas automobilis, todėl žiūrėjo į jį. Važiuojant pro šią sankryžą net nepastebėjo kaip iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią išvažiavo ir jiems kelią užkirto automobilis. Įvyko susidūrimas. Po smūgio pamatė, kad iš automobilio, kuris jiems užkirto kelią, išlipo moteris – pareigūnė. Eismo įvykio metu nuo įsitempusių saugos diržų jam buvo sužalota krūtinė, lūžo šonkauliai.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad R. D. nustatyti krūtinės ląstos ir pilvo sumušimas, kairės pusės IX-X – to šonkaulių lūžiai. Šie sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytos autoavarijos metu, tai yra 2013-10-17 sužalojant krūtinės ląstą ir pilvą į kietas bukas automobilio vidaus įrangos dalis. R. D. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl krūtinės ląstos ir pilvo sumušimo bei kairės pusės IX-X-to šonkaulių lūžių jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 110).

Liudytojos R. Ž. parodymais. Ji parodė, kad 2013 m. spalio 17 d. ryte ji važiuodama keliu nuo (duomenys neskelbtini) k. link (duomenys neskelbtini) k. pasivijo tamsios spalvos autobusiuką. Jo greitis nebuvo didelis, gal apie 60 km/h. Ji dar norėjo šį automobilį lenkti, tačiau, kadangi artėjo prie sankryžos ir ji norėjo sukti į dešinę, į šalutinį kelią vedantį link (duomenys neskelbtini) k., todėl šio automobilio nebelenkė ir jam važiavo iš paskos. Prieš posūkį į (duomenys neskelbtini) jau įjungė posūkio signalą ir pamatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) pusės link sankryžos su pagrindiniu keliu atvažiuoja automobilis. Tuo pat metu išgirdo automobilių susidūrimo garsą ir pamatė, kad prieš ją pagrindiniu keliu važiavusio ir nuo (duomenys neskelbtini) pusės šalutiniu keliu važiavusio automobilių šviesos užgeso. Sustojusi pamatė, kad įvyko eismo įvykis, tai yra, kad automobilis važiavęs nuo (duomenys neskelbtini) nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio autobusiuko. Priėjusi prie susidūrusių automobilių pamatė, kad autobusiuke priekyje sėdėjo du vyrai (už vairo vyresnis amžiumi vyras), jie minėjo, kad automobilis jiems užtvėręs kelią net nestabtelėjo prieš sankryžą. Automobilį, važiavusį nuo (duomenys neskelbtini) k. pusės vairavo iš matymo pažįstama J. J.. Ji buvo išlipusi iš savo automobilio, sakė, kad jai viskas gerai. Daugiau apie įvykį nieko nepasakojo.

Liudytojo J. A. parodymais. Jis parodė, kad 2013 m. spalio mėnesį, tikslios dienos nepamena, ryte apie 7.30 val. išvažiavęs iš (duomenys neskelbtini) kaimo įsuko į kelią (duomenys neskelbtini) ir važiavo (duomenys neskelbtini) miesto kryptimi. Važiuodamas matė, kad netoliese esančiu keliu vedančiu nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link pagrindinio kelio važiavo automobilis. Kadangi jis dar nebuvo privažiavęs sankryžos, priekyje pastebėjo blyksnį ir skysčio garus, o kai privažiavo pamatė, kad įvyko eismo įvykis – susidūrė du automobiliai „Opel“ ir „Fiat“. Sustojęs ir pribėgęs prie „Opel“ automobilio pamatė už vairo sėdinčią moterį. Jai atsegė saugos diržą, išjungė automobilio degimą. Ji sakė, kad jai skauda krūtinę. Po to pribėgęs prie automobilio „Fiat“ pamatė, kad jame sėdėjo du vyrai. Jie sakė, kad jiems viskas tvarkoje. Suprato, kad nuo (duomenys neskelbtini) pusės važiavęs automobilis „Opel“ nepraleido pagrindiniu keliu nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „Fiat“.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2013-10-17 8.20 val. apžiūrėta (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k. esanti kelio sankryža. Pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini) 5 kilometre 130 metre prisijungia šalutinis kelias (duomenys neskelbtini). Kelio danga yra asfaltuota, šlapia. Šioje sankryžoje automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi skersai kelio (duomenys neskelbtini) kairėje kelio pusėje (galiniai ratai yra ant asfalto, priekiniai ant žvyruoto kelkraščio). Šis automobilis stipriai apgadintas priekinėje daugiau dešinėje pusėje. Greta šio automobilio (arčiau (duomenys neskelbtini) m. pusės) ant asfaltuotos kelio dangos kairėje kelio pusėje taip pat skersai kelio stovi automobilis ,,Fiat Ulysse”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis stipriai apgadintas automobilio priekinėje pusėje (t. 1, b. l. 42).

Autotechninės ekspertizės aktu (2014-08-26 Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame eksperto pateikiama išvada, kad automobilio „Fiat Ulysse vairuotojas A. D. važiavo keliu (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) k. link (duomenys neskelbtini) m. Šio kelio 6-ame kilometre A. D., važiuodamas dešine važiuojamosios dalies puse, arčiau kelio vidurio, sankryžoje susidūrė su iš šalutinio kelio iš dešinės išvažiavusiu ir į kairę sukusiu automobiliu „Opel Astra“. Tikėtina, susidūrimo metu automobilio „Fiat Ulysse“ greitis buvo apie 60 km/h, o automobilio „Opel Astra“ – apie 33 km/h. Automobilis „Fiat Ulysse“ priekine dalimi, daugiau kaire puse, susidūrė su automobilio „Opel Astra“ priekine dalimi, daugiau kaire puse. Susidūrimo metu tarp automobilių priekinės dalies plokštumų buvo smailus kampas, atviras link automobilio „Fiat Ulysse“ kairiojo šono. Sąlyčio metu automobilis „Opel Astra“ sukosi pagal laikrodžio rodyklę, o automobilis „Fiat Ulysse“- prieš laikrodžio rodyklę bei abu automobiliai judėjo kryptimi iš dešinės į kairę. Po susidūrimo automobiliai sustojo padėtyse, užfiksuotose eismo įvykio vietos plane. Pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu, automobiliui „Opel Astra“ įvažiavus į pagrindinį kelią, automobilis „Fiat Ulysse“, judėdamas nustatytu apie 60 km/h greičiu, iki susidūrimo vietos buvo apie 15,3 m atstumu. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Fiat Ulysse“ vairuotojas A. D., važiuodamas nustatytu 60 km/h greičiu, laiku stabdydamas, neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Opel Astra“ vairuotojos J. J. veiksmai - išvažiuodama iš šalutinio kelio, nedavė kelio ir sudarė neišvengiamą kliūtį iš kairės pusės artėjančiam automobiliui „Fiat Ulysse“, techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui (t. 1, b. l. 155-161).

Išdėstyti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. J. vairuodamas automobilį ir iš šalutinio kelio įvažiuodama į pagrindinį kelią nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam A. D. vairuojamam automobiliui ir su juo susidūrė. Tokiais savo veiksmais J. J. pažeidė KET 158 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Šis J. J. padarytas KET pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, tai yra su eismo įvykio kilimu ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymu A. D. ir R. D..

J. J. pateiktame kaltinime nurodoma, kad ji taip pat pažeidė KET 9 punkto reikalavimą, kuris nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. Teismo nuomone, šis KET punkto reikalavimas laikytinas kaip bendra eismo dalyvių pareiga ir yra bendro pobūdžio, todėl laikytinas pertekliniu ir iš kaltinimo šalintinas.

Išdėstytos aplinkybės, taip pat įrodo, kad J. J. nusikalstamą veiką padarė esant neatsargaus nusikaltimo nusikalstamo nerūpestingumo formai, tai yra ji turėdama pakankamą vairavimo patirtį, vairuodama automobilį, nenumatė, kad dėl jos veikos vairuojant automobilį, ji gali sukelti eismo įvykį ir padaryti žalą kitiems asmenims, tačiau atsižvelgiant į nustatytas įvykio aplinkybes, J. J. būdama atidesnė, galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl tokio jos veikimo neatsargiai vairuojant ir pažeidžiant KET 158 p. reikalavimą, gali atsirasti BK 281 str. 1 d. numatyti padariniai.

Remiantis aptartais įrodymais ir išdėstytais motyvais teismas laiko įrodyta, kad J. J. 2013 m. spalio 17 d., apie 7 val. 25 min., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, nelygiareikšmių kelių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sankryžoje, vairuodama savo automobilį ,,Opel Astra”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią bei sankryžoje sukdama į kairę, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui ,,Fiat Ulysse”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamam A. D., taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr. 1950 redakcija, galiojusi iki 2014-10-11) (toliau – KET) 158 punkte nurodytą reikalavimą, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio ,,Fiat Ulysse”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. D. dėl krūtinės ląstos sumušimo buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleiviui R. D. dėl krūtinės ląstos ir pilvo sumušimo, kairės pusės IX-X šonkaulių lūžių buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl tokia J. J. veika kvalifikuotina pagal BK 281 str. 1 d.

Teismas J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad ji prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi nusikaltusi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nors ikiteisminio tyrimo metu ji buvo nurodžiusi, kad savo kaltės nepripažįsta, tačiau jos veikos nepripažinimas buvo susijęs su tuo, kad ji dėl sąmonės netekimo neprisiminė eismo įvykio aplinkybių ir manė, kad KET reikalavimų laikėsi. J. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė iš esmės analogiškus parodymus, nurodydama esmines įvykio aplinkybes, tai yra, kad ji iš šalutinio kelio įvažinėjo į pagrindinį kelią ir darydama tokį manevrą atsižvelgdama į eismo intensyvumą manė, kad tai daryti bus saugu, tačiau kas toliau vyko nepamena. Kadangi byloje buvo nustatytos aplinkybės, kurių ji neprisiminė dėl sąmonės netekimo, todėl į tai atsižvelgdama, teisiamojo posėdžio metu ji savo kaltę pripažino pilnai. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad dar ikiteisminio tyrimo metu J. J. nukentėjusiojo A. D. atsiprašė ir, kaip teigia nukentėjusysis, pripažino savo kaltę, atlygino dalį padarytos žalos, o tai, teismo nuomone, rodo jos gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių J. J. atžvilgiu nėra.

Sprendžiant J. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad J. J. padarė neatsargų nusikaltimą, nusikaltimą padarė pirmą kartą (anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta), ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl šios veikos padarymo, nukentėjusiųjų atsiprašė. J. J. iš dalies atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą ir atsižvelgiant į tai, kad jos kaip vairuotojos civilinė atsakomybė buvo drausta, todėl likusią neatlygintą žalos dalį turi atlyginti draudimo bendrovė. Esant žalos daliai, kurios neatlygins draudimas, J. J. įsipareigojo pati ją atlyginti. Atsižvelgiant į tai yra pagrindo manyti, kad nukentėjusiesiems padaryta žala, kurią teismas pripažins kaip pagrįstą, bus pilnai atlyginta. Taip pat, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad J. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jos padarytas nusikaltimas yra neatsargus, padarytas esant nusikalstamo nerūpestingumo formai. Be to, J. J. dirba teisėsaugos institucijoje nusikalstamų veikų prevencijos srityje, o tai rodo, kad jos darbinė veikla draudžia jai elgtis nusikalstamai.

Byloje A. J. (J. J. sutuoktinis) pateikė prašymą J. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme bei teisiamojo posėdžio metu A. J. nurodė bei pateikė rašytinius dokumentus, iš kurių žinoma, kad jis ir J. J. gyvena kartu, jis yra dirbantis, darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai, neteistas, administracine tvarka nebaustas, paaiškino, kad kaip sutuoktinis J. J. gali daryti teigiamą įtaką, padėti. Šios aplinkybės rodo į tai, kad A. J. yra asmuo vertas teismo pasitikėjimo.

Teismo nuomone, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, J. J. padariusi nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d., esant visoms BK 40 str. 1 d., 2 d. numatytoms sąlygoms, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją A. J. atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 str. 1 d.)

Siekiant, kad J. J. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pasiektų auklėjamąjį ir prevencinį tikslą, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p.).

Byloje ieškinį dėl 1091,87 Eur (3770 Lt) turtinės ir 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo pareiškė A. D.. Taip pat ieškinį dėl 2316,96 Eur (8000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo pareiškė R. D. (atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015-01-01 Lietuvos piniginiu vienetu tapo euras, todėl nurodomos ieškinio sumos konvertuotos į Lietuvos nacionalinę valiutą – eurą, santykiu 3,4528).

A. D. patirta turtinė žala grindžiama tuo, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas A. D. automobilis ,,Fiat Ulysse”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko jam padaryta 871,76 Eur (3010 Lt) žala. Taip pat jis patyrė 2,90 Eur (10 Lt) nuostolį už nepataisomai sugadinto automobilio išregistravimą. Kadangi A. D. žalą patyrė dėl J. J. kaltės, todėl jo reikalavimas atlyginti šią žalą laikytinas pagrįstu ir tenkintinas pilnai.

A. D. taip pat nurodo, kad patyrė 217,22 Eur (750 Lt) turtinę žalą (nuostolį) dėl to, kad atlikdamas darbines funkcijas UAB „A. M. Company“ buvo šiai bendrovei išnuomojęs savo automobilį ,,Fiat Ulysse”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už ką jam buvo mokamas 86,89 Eur (300 Lt) mėnesinis užmokestis. Šią aplinkybę patvirtina 2012-09-07 automobilio nuomos sutartis A12-09/07 (t. 2 , b. l. 70-71). Kadangi automobilis buvo nepataisomai sugadintas be to, ir jis pats buvo du su puse mėnesio nedarbingas ir tik įgijęs naują automobilį jį minėtai bendrovei pradėjo nuomoti nuo 2014-01-02, ką patvirtina teisiamojo posėdžio metu pateikta 2014-01-02 automobilio nuomos sutartis A14-01/02, todėl, du su puse mėnesio negalėdamas nuomoti automobilio ir dėl to gauti pajamas, patyrė 217,22 Eur (750 Lt) nuostolį. Teismas laiko, kad toks A. D. reikalavimas yra pagrįstas, patirtas nuostolis vertintinas kaip patirta turtinė žala. Atsižvelgiant į tai, kad J. J. kaip dalinį žalos atlyginimą A. D. pervedė 200 Eur, todėl priteistina ši turtinės žalos (nuostolio) suma mažintina šiai daliai ir laikytina, kad dėl patirto nuostolio A. D. reikalavimas tenkintinas 17,22 Eur (59,46 Lt) sumoje.

Vertindamas A. D. ir R. D. patirtą neturtinę žalą, teismas atsižvelgia į tai, kad jie dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, patyrė nepatogumus dėl gydymosi, nedarbingumo, bylos tyrimo, patyrė stresą bei išgyvenimus. Išdėstyti argumentai įrodo, kad A. D. ir R. D. neabejotinai patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.)

Įvertindamas neturtinę žalą pinigais teismas atsižvelgia į tai, kad tiek A. D., tiek ir R. D. buvo padaryti sužalojimai, kurie kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. A. D. buvo padarytas krūtinės ląstos sumušimas, tai yra sužalojimas be lūžių ar kitokių sunkesnių padarinių. Kaip jis nurodė, kad skausmus krūtinės srityje jautė apie 7-8 mėnesius po įvykio bei du su puse mėnesio buvo nedarbingas. R. D. taip pat patyrė sužalojimus krūtinės srityje, kurie pasireiškė dar ir šonkaulių lūžiu. R. D. nurodė, kad sužalojimo padarinius jaučia iki šiol, darbe nebegali atlikti sunkesnio darbo, dėl ko gauna mažesnes pajamas. Įvertindamas neturtinę žalą, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiųjų gydymas nebuvo operacinis, stacionarus bei ilgalaikis. A. D., teismo nuomone, neturtinę žalą sudaro ir tai, kad jis nukentėjo kaip vairuotojas, buvo nepataisomai sugadintas jo automobilis, šiuo metu vairuodamas vis dar jaučia baimės jausmą. Įvertinant neturtinę žalą taip pat atsižvelgiama, kad žala nukentėjusiesiems buvo padaryta neatsargiais kaltinamosios veiksmais. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad A. D. ir R. D. patirta neturtinė žala yra apylygė, tačiau mažesnė nei jie ją įvertino ir prašo ją priteisti, todėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1200 Eur kiekvienam. Atsižvelgiant į tai, kad J. J. kaip dalinį žalos atlyginimą pervedė 200 Eur taip pat ir R. D., todėl jam priteistina ši neturtinės žalos suma mažintina šiai daliai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos J. J., kaip automobilio naudotojos civilinė atsakomybė laikotarpyje nuo 2012-10-26 iki 2013-10-25 buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ (draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini)), todėl padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą sudarytos sutarties ribose privalo atlyginti AB „Lietuvos draudimas“. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007-05-17 įst. Nr. X-1137 redakcija) 11 str. 1 d. 3 p. nuostatos numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2012-06-11 yra 5000000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir dėl 1000000 Eur žalos turtui, todėl tokios sumos ribose AB „Lietuvos draudimas“ privalo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiesiems. Iš to seka, kad iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ A. D. ir R. D. priteistina visa teismo pripažinta įrodyta ir draudimo bendrovės nekompensuota turtinė ir neturtinė žala.

Nukentėjusieji A. D. ir R. D. taip pat prašo priteisti jų atstovavimo išlaidas. Iš bylos medžiagos žinoma, kad nukentėjusiuosius atstovavo advokatas M. Beinaravičius ir už atstovavimo paslaugas A. D. atstovui sumokėjo 289,62 Eur (1000 Lt) (t. 2, b. l. 76-78), o R. D. atstovui sumokėjo 144,81 Eur (500 Lt) (t. 2, b. l. 85). Byloje konstatavus, kad J. J. padarė nusikaltimą ir dėl to nukentėjusieji patyrė išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti, todėl iš jos priteistinos nukentėjusiųjų turėtos atstovavimo išlaidos (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d.)

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė liudytojų iškvietimas į teismo posėdį (6,25 Eur (21,60 Lt)), todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš J. J. valstybei (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 105 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendė:

J. J., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, ir nustatyti vienerių metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu J. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL, tai yra 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 ct.) (1950 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per tris mėnesius.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ (kodas 110051834 buveinės adresas J. B. g. 12, Vilnius):

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 891,88 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 88 ct.) (3079,48 Lt) turtinės žalos atlyginimo ir 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) (4143,36 Lt) neturtinės žalos atlyginimo;

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) (3452,80 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct.) (1000 Lt) atstovavimo išlaidų;

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 ct.) (500 Lt) atstovavimo išlaidų;

Valstybei 6,25 Eur (šešis eurus 25 ct.) (21,60 Lt) proceso išlaidų.

Kompaktinį diską pateiktą kartu su byla, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.