Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

gynėjams advokatams Simonui Bareikai, Jolantai Savickaitei, Jolantai Teresei Litvinskienei, Jūratei Kleinauskienei, Anatolijui Svilai, Mansurui Muksinovui, Marytei Bartaševičiūtei, Aldevinui Švedui, Algirdui Gurauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. A. , L. J. , R. K. , A. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 260 str. 2 d., 260 str. 3 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 260 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės subendrintos, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir S. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtoji bausmė subendrinta su 2002 m. gruodžio 16 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir S. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. 1 p. S. A. pripažintas pavojingu recidyvistu.

L. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., 260 str. 3 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės subendrintos, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir L. J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtoji bausmė subendrinta su 2005 m. kovo 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir L. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2007 m. birželio 6 d. iki 2008 m. rugsėjo 12 d.

R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 260 str. 2 d., 260 str. 3 d., 22 str. 1 d. 260 str. 2 d., 253 str. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 260 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 260 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės subendrintos, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2007 m. birželio 5 d. iki 2008 m. rugsėjo 12 d.

A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 4 d., paskirtoji bausmė subendrinta su 2004 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2007 m. birželio 5 d.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

S. A. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, 2007 m. gegužės 31 d. susitarė su bendrininku L. J. už 5000 litų nupirkti 40 g narkotinės medžiagos – heroino, tą pačią dieną nurodė bendrininkui R. K. nuvykti į Klaipėdą ir pargabenti šiuos 40 g narkotinės medžiagos – heroino į Kauną, o 2007 m. birželio 1 d., Klaipėdos mieste L. J. neteisėtai perdavus R. K. 39,702 g miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 5,903 g narkotinės medžiagos – heroino, ir R. K. neteisėtai atgabenus narkotikus į Kauno miestą ir iki 2007 m. birželio 5 d. neteisėtai laikant šiuos narkotikus bute, esančiame (duomenys neskelbtini) bendrais veiksmais, pasikėsino neteisėtai disponuoti dideliu kiekiu – 5,903 g narkotinės medžiagos – heroino, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes pas R. K. bute narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta. Tokiais veiksmais S. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 260 str. 2d.

S. A. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 31 d. iki 2007 m. birželio 3 d. susitarė su bendrininku L. J. už 12000 litų nupirkti 100 g narkotinės medžiagos – heroino ir 2007 m. birželio 3 d. apie 16.30 val., Palangos mieste bendrininkui R. K. jo nurodymu perdavus L. J. 12000 litų, skirtų narkotinių medžiagų įgijimui, o L. J. ne vėliau kaip 2007 m. birželio 5 d. Klaipėdos mieste neteisėtai perdavus bendrininkui A. J. 121,820 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 19,040 g narkotinės medžiagos – heroino ir pastarajam 2007 m. birželio 5 d. automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabenus šią narkotinę medžiagą į Kauną ir apie 13.15 val., Kaune, Žemaičių plente, ties pastatu Nr. 73, neteisėtai perdavus šią narkotinę medžiagą bendrininkui R. K. , kuris narkotinę medžiagą automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu – 19,040 g narkotinės medžiagos – heroino. Tokiais veiksmais S. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3d.

L. J. nuteistas už tai, kad vykdydamas 2007 m. gegužės 31 d. susitarimą su bendrininku S. A. už 5000 litų parduoti jam 40 g narkotinės medžiagos – heroino, iki 2007 m. birželio 1 d. nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 39,702 g miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 5,903 g narkotinės medžiagos – heroino, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2007 m. birželio 1 d. Klaipėdos mieste šią narkotinę medžiagą neteisėtai perdavė bendrininkui R. K. . Tokiais veiksmais L. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d.

L. J. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 31 d. iki 2007 m. birželio 3 d. susitarė su bendrininku S. A. parduoti jam už 12000 litų 100 g narkotinės medžiagos – heroino ir perduoti narkotinę medžiagą S. A. bendrininkui, o 2007 m. birželio 3 d., apie 16 val. 30 min., Palangos mieste iš R. K. gavęs 12000 litų narkotinių medžiagų įgijimui, tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo 121,820 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 19,040 g narkotinės medžiagos – heroino, šią narkotinę medžiagą ne vėliau kaip 2007 m. birželio 5 d. Klaipėdos mieste perdavė bendrininkui A. J. , nurodydamas šią narkotinę medžiagą nugabenti į Kauno miestą ir perduoti bendrininkui R. K. .Tokiais veiksmais L. J. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d.

R. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti, vykdydamas bendrininko S. A. 2007 gegužės 31 d. nurodymą, 2007 m. birželio 1 d. Klaipėdos mieste iš L. J. neteisėtai įgijo 39,702 g miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 5,903 g narkotinės medžiagos – heroino, šią narkotinę medžiagą neteisėtai atgabeno į butą esantį, (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai laikė iki 2007 m. birželio 5 d., tai yra pasikėsino neteisėtai disponuoti dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes kratos metu narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta. Tokiais veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. 260 str. 2d.

R. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 3 d. Palangos mieste, bendrininko S. A. nurodymu L. J. perdavė 12000 litų, skirtų 100 g narkotinių medžiagų įgijimui, ir 2007 m. birželio 5 d., 13.15val., Kaune, Žemaičių plente, ties pastatu Nr. 73, iš L. J. bendrininko A. J. neteisėtai įgijo 121,820 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 19,040 g narkotinės medžiagos – heroino, šią narkotinę medžiagą automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur 19.00 val. automobilio apžiūros metu narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta. Tokiais veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3d.

R. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti iki 2007 m. birželio 5 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: 3,119 g kietos medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,583 g narkotinės medžiagos – heroino, 14,346 g miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 2,123 g narkotinės medžiagos – heroino, 106,58 g, supakuotus į du paketus po 97,630 g ir 8,950 g miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 32,455 g, atitinkamai 29,972 g ir 2,483 g, psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 0,944 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, neteisėtai laikė šį didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2007 m. birželio 5 d., o paketą su 8,950 miltelių, turinčių savo sudėtyje 2,483 g metamfetamino iki 2007 m. birželio 7 d., tai yra, pasikėsino neteisėtai disponuoti dideliu kiekiu narkotinių medžiagų , tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes atliktų kratų metu narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų. Tokiais veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 260 str. 2 d.

R. K. nuteistas už tai, kad iki 2007 m. birželio 5 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, įgijo savadarbiu būdu pagal pistoletų pavyzdžius pagamintą, šaudyti tinkamą, graižtvinį, trumpąjį, vienašūvį šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniais ir 13 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų įvairių modelių 5,6 mm kalibro pistoletams, tęsdamas savo nusikalstamą veiką šaunamąjį ginklą ir 13 vnt. šaudmenų neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2007 m. birželio 5 d., kai kratos metu ginklas ir šaudmenys buvo rasti ir paimti. Tokiais veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1d.

A. J. nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2007 m. birželio 5 d. iš bendrininko L. J. Klaipėdos mieste neteisėtai įgijo 121,820 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 19,040 g narkotinės medžiagos – heroino, vykdydamas bendrininko L. J. nurodymą šią narkotinę medžiagą nugabenti į Kauno miestą ir perduoti bendrininkui R. K. , 2007 m. birželio 5 d. automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno šią narkotinę medžiagą į Kauną ir 13.15 val. Žemaičių plente, ties pastatu Nr. 73, neteisėtai perdavė bendrininkui R. K. . Tokiais veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d.

Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu prašo paskirti jam minimalią bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji S. A. , L. J. , R. K. ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, nuteistajam A. J. bylą nagrinėjant apeliacine tvarka mirus, jo gynėja prašė nuteistojo A. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų L. J. ir A. J. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistųjų S. A. ir R. K. apeliaciniai skundai atmetami.

Nuteistieji apeliaciniuose skunduose kelia abejones dėl bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Teismo nešališkumo užtikrinimas – viena teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų. Nešališkumas – tai reikalavimas ne tik tirti ir nagrinėti bylą nešališkai renkant tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus, išaiškinant tiek atsakomybę sunkinančias, tiek lengvinančias aplinkybes, su abiem proceso šalimis elgiantis vienodai, nerodant nei vienai iš jų palankumo, bet ir reikalavimas paisyti įstatymu nustatytų aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Tokios aplinkybės nurodytos Lietuvos Respublikos BPK 58 str. Minėto straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos BPK 57 str. 2 d. nurodytas asmuo (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teisėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius, vertėjas, ekspertas, specialistas) negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas: 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi: 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių Lietuvos Respublikos BPK 57 str. 2 d. nurodyto asmens nešališkumu. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės – ilgesnis nei numatyta įstatymo nuosprendžio surašymo laikas, nuteistųjų manymu per griežtų bausmių paskyrimas, nuteistojo R. K. gynėjo nedalyvavimas skelbiant nuosprendį, negali būti laikomos aplinkybėmis, keliančiomis pagrįstų abejonių pirmosios instancijos teismo nešališkumu. Byloje nėra nei Lietuvos Respublikos BPK 58 str. nurodytų aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nusišalinti, nei kitų aplinkybių, kurios keltų pagrįstų abejonių teismo nešališkumu.

Nuteistasis R. K. iš esmės pripažįsta įgijęs, gabenęs, laikęs narkotines medžiagas bei turėjęs tikslą šias medžiagas platinti, tačiau neigia, kad heroiną įgijo iš L. J. , santykius su S. A. R. K. visiškai neigia. L. J. pripažįsta, kad byloje esančiuose telefoninių pokalbių įrašuose yra įrašytas jo balsas, pripažįsta, jog su įkalinimo įstaigoje esančiu asmeniu kalbėjo apie narkotikus, tačiau pateikia versiją, kad jis narkotinių medžiagų iš nieko neįgijo ir niekam neperdavė, tik kartu su R. K. siekė apgauti įkalinimo įstaigoje esantį asmenį bei iš to pasipelnyti, šią L. J. versiją tvirtina ir R. K. . Nuteistasis S. A. teigia nežinantis nei R. K. , nei L. J. , su jais nebendravęs, telefonu iš viso nekalbėjęs, nes tuo metu buvo ir dabar yra įkalinimo įstaigoje, apie jokias narkotines medžiagas nieko nežino.

Nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės elementas – dalykas, t. y. narkotinės medžiagos, šioje byloje yra surastas ir nustatytas. Nustatant nusikaltimo darymo mechanizmą, nusikaltimo subjektų bendrininkavimo pobūdį, laipsnį, kiekvieno nusikalstamos veikos bendrininko vaidmenį, labai svarbus įrodymas byloje yra duomenys, surinkti techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka metu, t. y. kontroliuojant ir įrašant L. J. telefoninius pokalbius. Nuteistasis L. J. pripažįsta, kad įrašuose yra jo balsas, tačiau nurodo, kad jis kalbėjo ne su S. A. , o su kitu asmeniu. Nuteistasis S. A. neigia kalbėjęs telefonu su L. J. . Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtas ir atliktas fonoskopinis tyrimas, kurio metu specialistė nustatė, jog S. A. lyginamasis garso įrašas, esantis tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje ,,Verbatim DL+CD-R“, yra labai blogos kokybės: garso įrašas užtriukšmintas, kalbos signalas labai silpnas, asmuo beveik nekalba. Išsegmentuotos kalbinės medžiagos kiekis nėra pakankamas jokiems palyginamiesiems tyrimams atlikti. Kadangi S. A. atsisakė duoti lyginamajam tyrimui balso pavyzdžius, tai naujų lyginamųjų garso įrašų nebuvo prašyta. Dėl šių priežasčių atsakyti į klausimą, ar tiriamuosiuose garso įrašuose yra užfiksuotas S. A. balas, negalima (t. 1, b. l. 77 – 82). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš Trakų rajono apylinkės teismo buvo išreikalauta baudžiamoji byla Nr. 1-254-03/2002, kurioje S. A. Trakų rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ str. 5 d. bei prie šios bylos esantys įrodymai – garso įrašai, kuriuose įrašyti S. A. pokalbiai ir, kuriuose įrašyto balso nuteistasis S. A. neginčija, bei buvo paskirta fonoskopinė ekspertizė, siekiant nustatyti, ar šios bylos garso įrašuose, esančiuose prie 2007 m. birželio 11 d. operatyvinių veiksmų protokolo, pažymėtuose suvestinėje numeriais 7874, 7875, 7882, 7896, 7912, 7934, 7941, 7989, bei garso įrašuose, esančiuose prie 2007 m. liepos 9 d. techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolų, pažymėtuose suvestinėse numeriais 421, 828, 12, 8098, 8541, 8391, 8812, 8887, užfiksuotas vyro ,,S. A. “ balsas ir garso įrašuose, esančiuose kasetėse ,,SONY“ Nr. 1190 ir Nr. 1192 (iš Trakų rajono apylinkės teismo pateiktos baudžiamosios bylos) užfiksuotas vyro balsas yra to paties asmens balsas. Fonoskopinės ekspertizės metu buvo nustatyta, kad tirti pateiktuose telefoninių pokalbių garso įrašuose: 7874, 7882, 7896, 7912, 7941, 7989, 8098, 8391, 8812 ir tirti pateiktuose telefoninių pokalbių garso įrašuose: 421, 828 užfiksuoto pokalbių dalyvio, kurio pasakytos frazės patikslintose šių pokalbių stenogramose žymimos raide ,,S“, balsas yra vieno ir to paties asmens, kaip ir užfiksuoto vieno iš dalyvių garso kasetėse Nr. 1190 ir Nr. 1192 esančiuose pokalbiuose; tikėtina, kad tirti pateiktame telefoninio pokalbio garso įraše 12 ir tirti pateiktuose telefoninių pokalbių garso įrašuose: 7875, 7934, 8541, 8887, užfiksuoto pokalbių dalyvio, kurio pasakytos frazės patikslintose šių pokalbių stenogramose žymimos raide ,,S“, balsas yra to paties asmens, kaip pokalbių dalyvio, vyro, užfiksuoto tyrimui pateiktose garso kasetėse SONY Nr. 1190 ir Nr. 1192 (t. 7, b. l. 78 – 120). Iš šios ekspertizės išvados matyti, kad telefoninių pokalbių garso įrašuose Nr.7874, 7882, 7896, 7912, 7941, 7989, 8098, 8391, 8812, 421, 828 užfiksuotas pokalbių dalyvis, kurio pasakytos frazės žymimos raide ,,S“, yra S. A. . Dėl telefoninių pokalbių garso įrašų Nr. 12, 7875, 7934, 8541, 8887 ekspertų išvada yra tikėtina, tačiau kolegija daro išvadą, kad ir šiuose įrašuose yra užfiksuotas S. A. balsas. Ši išvada daroma remiantis ne tik tikėtina fonoskopinės ekspertizės išvada, bet ir išanalizavus pokalbių turinį. Lyginant pokalbius, dėl kurių duota tikėtina ekspertės išvada, su pokalbiais, dėl kurių įrašų yra duota kategoriška eksperčių išvada, matyti, kad visi šie pokalbiai logiškai susiję, kalbama apie tuos pačius dalykus, ta pati kalbos maniera, bendravimo stilius, tie patys vartojami išsireiškimai, keiksmažodžiai, necenzūriniai žodžiai. Be to, pokalbiai vyksta tais pačiais telefono numeriais Nr. 869992945 ir Nr. 863620092. Visos šios aplinkybės leidžia daryti kategorišką išvadą, kad mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. 863620092 su L. J. kalbėjo ne kas kitas, o, būtent, S. A. . Užfiksuotų telefoninių pokalbių metu nevartojamos tokios frazės, kaip ,,heroinas“, ,,narkotikai“ ir pan., tačiau šių pokalbių turinio analizė, gretinant su kitais byloje esančiais įrodymais, leidžia daryti išvadą, kad kalbama, būtent, apie narkotines medžiagas – vyksta derybos dėl narkotinių medžiagų kainos, kiekio, pardavimo ir apmokėjimo vietos ir būdo. Liudytoju apklaustas Klaipėdos apskrities VPK ONTT 2 – ojo skyriaus viršininkas R. S. , atlikęs techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka veiksmus, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis atlikinėjo techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka L. J. atžvilgiu, t. y. klausėsi L. J. telefoninių pokalbių. L. J. telefoninių pokalbių kontrolę jis vykdė ilgai, todėl žinojo, kad L. J. bendrauja su S. A. , kuris buvo pataisos namuose, vyko narkotinių medžiagų įgijimo – perdavimo organizavimas. Liudytojo teigimu, jis ilgai dirba operatyvinį darbą ir yra įsigilinęs į nuteistųjų, įtariamųjų, užsiimančių tokiais dalykais, kalbos manieras (,,slengą“), iš L. J. ir S. A. telefoninių pokalbių metu naudojamų žargonų jam buvo akivaizdu, kad kalbama apie narkotikus, S. A. buvo narkotinių medžiagų užsakovas. Telefoninių pokalbių turinys yra išsamiai išanalizuotas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Nei apeliaciniuose skunduose, nei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka surinktuose įrodymuose, nėra faktinių duomenų, kurie leistų paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl telefoninių pokalbių dalyvių ar pokalbių turinio, priešingai – apeliacinės instancijos teisme surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad L. J. ir S. A. kalbėjo apie heroino įsigijimą, pardavimą, kainas, apmokėjimą ir pan. Šių aplinkybių neneigia ir pats L. J. . Kaip minėta, fonoskopinės ekspertizės metu gautų bei kitų faktinių duomenų visetas leidžia daryti išvadą, kad su L. J. kalbėjo S. A. . Iš pokalbių turinio matyti, kad S. A. tariasi iš L. J. įsigyti pradžioje 40 g narkotinės medžiagos už 5000 Lt, po to dar 120 g už 12000 Lt. Pas R. K. rastų narkotinių medžiagų kiekis -39,702 g miltelių, kurių sudėtyje yra 5,903 g narkotinės medžiagos – heroino ir 121,820 g miltelių, kurių sudėtyje yra 19,040 g narkotinės medžiagos – heroino patvirtina, jog tai ir buvo tos medžiagos, kurių pardavimą ir įgijimą koordinavo S. A. . Narkotinių medžiagų kiekis, jų perdavimo – įgijimo intensyvumas rodo, kad narkotinės medžiagos buvo įgyjamos ne sau vartoti, o turint tikslą jas platinti. Nuteistojo S. A. apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, jog jis turėjo tikslą įgytas narkotines medžiagas platinti įkalinimo įstaigoje, tačiau ta aplinkybė, kur narkotinės medžiagos būtų išplatintos – laisvės atėmimo vietoje ar kur nors kitur, veikos kvalifikavimo nekeičia. Neišeinant už apeliacinio skundo ribų, nėra pagrindo svarstyti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. baigtumo klausimo bei vertinti S. A. vaidmenį (ar jis nebuvo nusikalstamos veikos organizatorius) bendrininkų padarytuose nusikaltimuose. S. A. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 260 str. 2 d. ir 260 str. 3 d. Bausmė S. A. paskirta baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., reikalavimų, nei už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės, nei galutinė subendrinta bausmė nėra per griežta.

Apeliacinio skundo ribose teisingai kvalifikuotos ir R. K. nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. K. bausmes tiek už atskiras jo padarytas nusikalstamas veikas, tiek galutinę subendrintą bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. ir, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. R. K. padarė keturias nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, dvi – sunkių nusikaltimų kategorijai ir viena – apysunkių nusikaltimų kategorijai. R. K. atsakomybę sunkina tai, kad jam inkriminuotą labai sunkų ir sunkų nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. R. K. praeityje teistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirba. Nepaisant R. K. asmenybę neigiamai apibūdinančių požymių taip pat to, jog byloje nenustatyta R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pirmosios instancijos teismas R. K. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d., padarymą paskyrė minimalią straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, už kitų trijų nusikalstamų veikų padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės, artimos straipsnių, nustatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, minimumui. Todėl, R. K. nei už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės, nei galutinė subendrinta bausmė nelaikytinos aiškiai per griežtos, švelninti paskirtos bausmė, kaip to nuteistasis prašo apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis L. J. apeliaciniame skunde teisingai nurodo, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų apie tai, kad jis įgijo narkotines medžiagas. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs L. J. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. ir 260 str. 3 d., be kitų aplinkybių nustatė ir tai, kad L. J. iki 2007 m. birželio 1 d. nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo 39,702 g miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 5,903 g narkotinės medžiagos – heroino bei tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo 121,820 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 19,040 g narkotinės medžiagos – heroino. Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. ir 3 d. nusikalstamai neteisėtas disponavimas dideliu ar labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikštis minėtomis veikomis, kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. ir 3 d. dispozicijas sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. arba 3 d. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 str. 2 d. ar 3 d. nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad L. J. ne tik perdavė didelį kiekį – 5,903 g ir labai didelį kiekį – 19,040 g. narkotinės medžiagos – heroino, bet šias narkotines medžiagas ir įgijo. Pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotinių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad didelio kiekio ir labai didelio kiekio heroino įgijimas šioje baudžiamojoje byloje pripažįstamas nustatytu, tačiau šios veikos nepagrįstos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Esminės heroino įgijimo aplinkybės: kad, būtent, L. J. , kur konkrečiai, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo heroiną, nenustatytos. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad L. J. didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino 2007 m. birželio 1 d. perdavė R. K. bei ne vėliau, kaip 2007 m. birželio 5 d. labai didelį kiekį heroino perdavė A. J. , tuo tarpu, iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. J. įgijo narkotines medžiagas nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir neginčijamais įrodymais, didelio kiekio ir labai didelio kiekio heroino įgijimo faktas byloje tiesiog preziumuojamas, remiantis heroino perdavimo faktu. Neginčijamas konstatavimas, kad L. J. perdavė didelį kiekį ir labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - heroino, savaime nereiškia, jog, būtent, L. J. įgijo šią narkotinę medžiagą. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. ir 3 d. nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Respublikos BPK 1 str. 1 d.). Teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas – išnagrinėti bylą taip, kad nei vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. J. kaltu dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo nenustatytomis aplinkybėmis, šių nuostatų nesilaikė, šioje baudžiamojoje byloje kaltinimas, jog L. J. įgijo didelį kiekį ir labai didelį kiekį narkotinės medžiagos nepagrįstas neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kaltinimas dėl narkotinių medžiagų įgijimo nekonkretus ir pagrįstas prielaidomis. Dėl šių priežasčių teiginiai, kad L. J. neteisėtai įgijo didelį kiekį – 5,903 g bei labai didelis kiekis – 19,040 g narkotinės medžiagos – heroino šalintini iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.

Tačiau byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad L. J. perdavė 39,702 g miltelių, kurių sudėtyje yra 5,903 g narkotinės medžiagos – heroino R. K. ir 121,820 g miltelių, kurių sudėtyje yra 19,040 g narkotinės medžiagos – heroino perdavė A. J. , kad šis šias medžiagas perduotų R. K. . Nuteistojo L. J. versija apie tai, kad jis narkotinių medžiagų niekam neperdavė tik kartu su R. K. siekė apgauti įkalinimo įstaigoje esantį asmenį, kuris prašė gauti narkotinių medžiagų, paneigia byloje surinkti įrodymai – iš telefoninių pokalbių įrašų matyti, kad L. J. su S. A. tarėsi dėl 40 g ir 120 g narkotinių medžiagų perdavimo – įgijimo, labai artimi miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinė medžiaga – heroinas, kiekiai buvo rasti pas R. K. , L. J. telefoninių pokalbių metu koordinavo A. J. ir R. K. veiksmus, tarėsi dėl pastarųjų susitikimo, sužinojęs, kad R. K. yra sekamas policijos pareigūnų davė nurodymą L. J. atsikratyti (,,nusimesti“) narkotinėmis medžiagomis. Po A. J. ir R. K. sulaikymo L. J. rūpinosi informacijos gavimu, prašė S. A. , kad šis surastų advokatą, kuris padėtų gauti informacijos apie sulaikytuosius (t. 1, b. l. 32 – 66, t. 7, b. l. 89 – 109). L. J. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. ir 260 str. 3 d. L. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už atskirus nusikaltimus paskirtos minimalios, baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytas nusikalstama veikas, sankcijoje numatytos bausmės, subendrinta bausmė – nežymiai didesnė už griežčiausią iš paskirtų bausmių. L. J. paskirtoji bausmė nėra per griežta, jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

Byloje nenustatyta nei Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., nei 62 str. nurodytų aplinkybių, kurios leistų svarstyti galimybę skirti nuteistiesiems švelnesnę, negu baudžiamojo įstatymo numatyta bausmę.

Byloje surinktų įrodymų visetas – telefoninių pokalbių kontrolės metu gauti faktiniai duomenys (t. 1, b. l. 23 – 24), specialistų išvadose (t. 1, b. l. 131 – 132, 135 – 136, 140 – 142), asmens kratos protokole (t. 4, b. l. 86), objektų apžiūros protokole (t. 4, b. l. 89 – 92), Klaipėdos miesto VPK KP Operatyvinės veiklos tarnybos (t. 1, b. l. 114 – 115) bei Kauno miesto VPK KP Operatyvinės veiklos tarnybos pažymose (t. 1, b. l. 119), automobilio apžiūros protokole (t. 1, b. l. 120 – 121) užfiksuoti faktiniai duomenys leido pirmosios instancijos teismui A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, iš Kybartų pataisos namų buvo gauti duomenys, jog nuteistasis A. J. 2010 m. vasario 3 d. mirė. Mirties faktą patvirtino 2010 m. vasario 4 d. mirties išrašas Nr. 25 (t. 7, b. l. 71). Nuteistojo mirtis yra viena iš aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BPK 3 str., dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Todėl, A. J. atžvilgiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir baudžiamasis procesas jo atžvilgiu nutrauktas (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p., 327 str. 1 p., 3 str. 1 d. 7 p., 328 str. 3 p.,

n utaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio dalį, kuria A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., ir baudžiamąjį procesą nuteistojo A. J. atžvilgiu nutraukti, nuteistajam mirus.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio dalį dėl L. J. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. už neteisėtą didelio kiekio - 5,903 g. narkotinės medžiagos – heroino įgijimą nenustatytomis aplinkybėmis bei dėl L. J. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. už neteisėtą labai didelio kiekio – 19,040 g narkotinės medžiagos – heroino įgijimą tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistųjų S. A. ir R. K. apeliacinius skundus atmesti.