Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyv. (duomenys neskelbtini), pensininkui, neteistam, kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas pavojingas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) (BK redakcija galiojusi iki 2013-07-13).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. R. 2012-10-10 apie 22.40 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0.73 ‰ girtumo laipsnis), konflikto metu, tyčia metė virdulį su verdančiu vandeniu į dukrą Z. T. ir nepilnametę anūkę J. T., tuo padarydamas nukentėjusiajai Z. T. dešinės plaštakos 2A laipsnio nudegimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajai J. T. terminį kairės plaštakos I laipsnio nudegimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat, kaltinamasis J. R. 2012-12-08 apie 18 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1, 40 ‰), mušdamas dukrą Z. T., t. y. vieną kartą ranka sudavęs pastarajai per petį, nukentėjusiajai Z. T. sukėlė fizinį skausmą.

Tai, kad būtent J. R. padarė nurodytas baudžiamojo įstatymo uždraustas ir visuomenei pavojingas veikas, patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, specialisto išvados bei teismo ištirti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusioji Z. T. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog ji gyvena kartu su savo šeima, motina ir tėvu J. R.. Jos tėvas visą gyvenimą gėrė ir skriaudė tiek motiną, tiek ir ją. 2012-10-10 jis buvo išgėręs, jai priekaištavo. Jis nuėjo pasidaryti į virtuvę valgyti, o ji atėjo į virtuvę. Jos dukra J. T. buvo vonioje. J. R. pradėjo šūkauti ir paėmęs virdulį, kuriame buvo ką tik užviręs vanduo, metė į ją. Tuo metu kaip tik atėjo jos dukra, todėl ir jai kliuvo tuo virintu vandeniu. Kitas įvykis buvo vėliau 2012 m. gruodį. Ji detalių neatsimena dabar, bet jos tėvas mušėsi ir jai sudavė per petį, ji patyrė skausmą. Šiuo metu tėvas negeria, todėl gyvena ramiai. Jos motina neleidžia jam eiti į lauką, kad jis nepradėtų gerti, pati jis taip pat šiuo metu nebevaikšto.

Nukentėjusioji J. T. paaiškino, kad ji gyvena su savo šeima ir su seneliu viename bute. Jos senelis J. R. yra nesveiko proto, ankščiau gerdavo ir keldavo skandalus, grasindavo. 2012-10-10 ji buvo vonioje, prausėsi, išgirdo triukšmą. Ji išėjo iš vonios ir ėjo link motinos, kai į jas senelis metė arbatinuką su verdančiu vandeniu, dėl ko jai buvo sukeltas skausmas ir padaryti sužalojimai. Mamą apskritai išvežė į ligoninę. Šiuo metu senelis nebegeria ir jie gyvena ramiai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2012-10-11 įtariamuoju apklaustas J. R. paaiškino, kad prisipažįsta pilnai. Su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą jis susipažino, įtarimo esmė jam suprantama. Padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kurios padarymu įtariamas, prisipažįsta pilnai. Z. T. yra jo dukra, o J. T. yra jo anūkė. Jie visi gyvena kartu, viename bute. Jis neprisimena aplinkybių kas vakar įvyko, tačiau prisimena momentą, kai metė virdulį su verdančiu vandeniu į koridorių, tačiau negali pasakyti ar matė ten stovinčią dukrą su anūke ar ne. Jis neprisimena aplinkybių, kas įvyko vakar, nes bloga atmintis. Jis vakar negėrė. Jis pamena, kad konfliktas buvo su Z.. Daugiau jis nieko negali paaiškinti apie minėtą įvykį (b. l. 71). Ikiteisminio tyrimo metu 2012-12-09 įtariamuoju apklaustas J. R. paaiškino, kad jis gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Trys kambariai. Butas yra jo ir žmonos. Žmona vieną kambarį rakina. Jis nedažnai geria. Kas vakar įvyko neatsimena. Atsimena, kad išgėrė butelį vyno. Vienas gėrė namie. Atsimena, konfliktų namuose nebuvo. Neatsimena, kad dukrą muštų ar, kad jai suduotų. Nežino kodėl policija buvo pas juos namuose. Nežino kas kvietė policiją. Pas jį insulto nebuvo. Turi problemų su atmintimi. Ar buvo galvos traumos, nepamena. Psichiatrinėse ligoninėse nesigydė ir narkologiniame taip pat. Į gydytojus nesikreipė. Jam gėda. Dėl ko gėda? Nu, vaikas ten ir jauna ten praeina. Jis nežino kokie jo santykiai su dukra. Charakteris pas ją, pyktis kažkoks. „Pacankė“ kaip sava. Ji jam netrukdo. Vat netyčia turbūt. Vat taip ir gavosi. Nu „nedarabotkė“ kažkokia, pyktis kažkoks. Kam ją liest? Skaityk savo dukra. Ji jam kaip kaimynė. J. R., o ji T., ištekėjusi (b. l. 83). Ikiteisminio tyrimo metu 2012-12-10 įtariamuoju apklaustas J. R. papildomai paaiškino, kad dukrą apipylė verdančiu vandeniu. Gal būt, kad ant anūkės pateko verdantis vanduo. Buvo išgėręs. Nežino ko nepasidalino, negali pasakyti, neatsimena. Darykit ką norit. Penki, tai penki, dešimt, tai dešimt. Vis tiek viską pamiršo (b. l. 84).

Liudytojas A. N. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2012-10-10 apie 22.40 val. patruliuojant kartu su patruliu R. S. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyksta šeimyninis konfliktas. Girtas tėvas smurtauja, triukšmauja, apiplikė verdančiu vandeniu pranešėją ir nepilnametę jos dukrą. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė Z. T., kuri žodžiu paaiškino, kad jos neblaivus tėvas J. R. pradėjo garsiai triukšmauti, rėkauti, šūkauti, trukdė ilsėtis namiškiams. Pranešėja Z. T. kartu su savo dukra J. T. bandė raminti triukšmaujantį tėvą, tačiau J. R., keikdamas moteris nuėjo į buto virtuvę ir ką tik užkaitusi virdulį su vandeniu pradėjo laistyti verdančiu vandeniu ant dukros Z. T. ir anūkės J. T.. Išsigandusi Z. T. nustūmė tėvą, kuris nugriuvo ir atsitrenkė į sieną. Atvykusi GMP brigada nukentėjusiąją Z. T. dėl dešinės rankos apiplikimo nusprendė vežti į VšĮ RVUL. J. T. pirmoji medicininė pagalba buvo suteikta vietoje. Jos ranka buvo tik paraudusi. J. R. taip pat buvo apžiūrėtas medikų, skubios pagalbos jam nereikėjo. Medikai paaiškino, kad jį galima laikyti sulaikymo kameroje. Z. T. paaiškino, kad prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, verdančiu vandeniu apiplikyta dešinės rankos plaštaka. Taip pat ji paaiškino, kad tėvas nuolat naudoja psichologinį smurtą. Kai išgeria tampa neadekvatus, grasina fiziniu susidorojimu, įjungia dujas ir neišjungia, nori, kad visi bute numirtų. Ant dešinės Z. T. rankos matėsi apiplikymas iki pūslių verdančiu vandeniu. Z. T. paaiškino, kad tėvas pastoviai terorizuoja namiškius, anksčiau, prieš dvejus metus ji dažnai kviesdavo policijos pareigūnus. J. T. kairės rankos plaštaka buvo paraudusi. Buvo bendrauta su J. R.. Iš matymo jis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, šnekėjo apie nebūtus dalykus, jo elgesys buvo neadekvatus, rėkė ant bute buvusių moteriškių. Jis nieko negalėjo paaiškinti dėl minėto įvykio. Jo veidas buvo apibrozdintas, sakė, kad pats nugriuvo. Pristatant į policijos komisariatą jis elgėsi ramiai, spec. priemonės panaudotos nebuvo. Pagal iškvietimą į minėtą butą teko vykti pirmą kartą (b. l. 37).

Apžiūros protokole konstatuota, kad Z. T. nustatytas dešinės plaštakos 2A laipsnio nudegimas, kuris atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir gali būti padaryta karštu skysčiu, pačios nukentėjusiosios nurodytu laiku (b. l. 45, 46).

Apžiūros protokole konstatuota, kad J. T. konstatuotas terminis kairės plaštakos 1 laipsnio nudegimas, kuris atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas kaip nurodyta aplinkybėse, paveikiant karštu vandeniu ar kitu karštu skysčiu (b. l. 53).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 kuopos 2 būrio patrulio N. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012-12-08 patruliuojant kartu su patruliu A. G. apie 18.10 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi 72 buto gyventoja R. R., gim. 1934 m., kuri paaiškino, kad jos vyras J. R. užpuolė jos dukrą Z. T., gim. 1968 m. pati Z. T. paaiškino, kad smurto nebuvo, bet jos girtas tėvas J. R. ją užpuolė ir grasino, terorizuoja bei trukdo ilsėtis ir gyventi, grasino jai susidorojimu bei grasino susprogdinti butą. J. R. buvo sulaikytas ir pagal Z. T. pareiškimą apie 19 val. pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 36).

Įtariamojo, nukentėjusiųjų, liudytojo parodymai, vertinant juos kartu su apžiūros protokolais, leidžia teismui daryti išvadą, kad J. R. pirmu atveju nežymiai sužalojo nukentėjusiąsias Z. T. ir J. T., o antru atveju nukentėjusiajai Z. T. sukėlė fizinį skausmą. Tokiais veiksmais jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas pavojingas veikas, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (BK redakcija galiojusi iki 2013-07-13).

2013-07-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi J. R. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (b. l. 134-135).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (2012-10-10 ir 2012-12-08) įtariamasis J. R. konstatuojamas įgytos silpnaprotystės sindromas – nepatikslinta demencija, dėl savo psichikos sveikatos būklės jis negalėjo suvokti veiklos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu J. R. konstatuojamas įgytos silpnaprotystės sindromas – nepatikslinta demencija. Asmens gebėjimas suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti sprendžiamas konkrečios, juridiškai reikšmingos situacijos laikotarpiu. J. R. dėl savo psichikos sveikatos būklės (išreikšto įgytos silpnaprotystės sindromo) negali atgaminti bei teisingai suvokti reikšmingų įvykio aplinkybių ir duoti apie jas parodymų, negali būti pilnaverčiu ikiteisminio tyrimo bei teismo proceso dalyviu, todėl jo paaiškinimus rekomenduojama vertinti kritiškai, atsižvelgiant į faktinę bylos medžiagą. J. R. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 141-143).

Apklaustas teisme ekspertas I. Ramanauskas patvirtino ekspertizės akte padarytas išvadas, jog J. R. nustatytas silpnaprotystės sindromas – nepatikslinta demensija. Dėl kokių priežasčių silpnaprotystė išsivystė, atsakyti negali, ji atsirado gyvenimo eigoje, tiksliau pasakyti reikėtų papildomų tyrimų, tačiau, anot eksperto, jos kilmė nėra svarbu konstatuojant, kad jis negalėjo suvokti savo daromų veikų pavojingumo ir jų valdyti. Šiuo konkrečių atveju, anot eksperto, J. R. sveikatos būklės pagerėjimo tikėtis nevertėtų. Tam tikrus ligos simptomus gali koreguoti. Tiesiog reikia jį stebėti, todėl tokios priemonės ir siūlomos.

Vadovaudamasis eksperto paaiškinimais ir pateiktu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, kurio išvadose nurodyta, jog J. R. nusikalstamų veikų padarymo metu dėl įgytos silpnaprotystės sindromo – nepatikslintos demencijos, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, teismas konstatuoja, kad J. R. darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustas pavojingas veikas buvo nepakaltinamas, todėl pagal BK 17 straipsnio nuostatas jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog J. R. rekomenduojama taikyti priverstinį gydymą. Tą patvirtino ir ekspertas teismo posėdžio metu. Atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas ir eksperto paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad vadovaujantis BK 98 straipsnio nuostatomis, J. R. yra taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kas pareiškė 10,86 € civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti padarytą turtinę žalą (b. l. 55-62). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenančius šeimos narius, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Ieškinys pareikštas J. R., kuris, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, nusikalstamos veikos padarymo metu ir dabar negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo J. R., todėl jis civiliniu atsakovu būti negali. Taip pat byloje nėra duomenų, kad J. R. būtų nustatyta globa ir paskirtas globėjas, todėl nėra asmens, kuris materialiai atsako už jo veiksmus. Priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo procesas yra reglamentuotas BPK XXIX skyriuje. Nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra tas pats kaip išteisinamasis nuosprendis, kai kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Nagrinėjamu atveju, J. R. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos nėra nusikaltimas, nes nėra visų nusikaltimo požymių (nėra subjekto, subjektyvinės pusės), veiką padaręs asmuo nėra kaltinamasis. Dėl šių motyvų tokio asmens neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimai gali būti nagrinėjami tik civilinio proceso tvarka. BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo klausimu taikytina artimiausia teisės norma, t. y. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BPK 401, 403, 404 straipsniais, teismas

nutaria:

J. R. pripažinti nepakaltinamumo būklėje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (BK redakcija galiojusi iki 2013-07-13) (2012-10-10 ir 2012-12-08 padarytos dvi įstatymo uždraustos veikos), ir jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Šią teisę turi asmuo, kurio atžvilgiu išnagrinėta byla, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.