Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic metal center“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-711-267/2010 pagal ieškovo ThyssenKrupp Energostal S. A. ieškinį atsakovui uždarajia akcinei UAB „Baltic metal center“, dalyvaujant trečiajam asmeniui draudimo kompanijai Atradius Credit Insurance N. V. S. A. dėl skolos, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir prašė preliminarų sprendimą panaikinti, ieškovo ThyssenKrupp Energostal S. A. ieškinį palikti nenagrinėtu. Nurodė, kad šalys buvo susitarusios, jog atsakovas už įsigytas prekes ieškovui apmokės tuomet, kai atsakovas prekes parduos, o ne per 45 dienas nuo sąskaitos išrašymo dienos, kaip teigia ieškovas. Šiuo metu atsakovas prekių dar nėra pardavęs. Ieškovo išrašytos sąskaitos faktūros yra finansiniai dokumentai, kuriais ieškovas įformino prekių tiekimą, tačiau sąskaitos faktūros nėra ieškovo ir atsakovo sutartys, kuriomis šalys būtų suderinusios savo valią dėl atsiskaitymo terminų, ant sąskaitų faktūrų nėra atsakovo parašų. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 219,84 EUR palūkanas remiantis tuo, kad atsakovas praleido sąskaitose faktūrose nurodytą apmokėjimą už prekes terminą, yra nepagrįstas. Taip pat nurodo, kad „Atradius“ Kopenhagos skyriaus atstovas vyriausias apskaitos vadybininkas P. D. , sudaręs su advokato padėjėju atstovavimo sutartį, nėra nei juridinio asmens organas, nei jo dalyvis, todėl neturėjo jokio įstatyminio pagrindo paduoti ieškinio ar įgalioti tai padaryti kitą asmenį. Be to, teisė paduoti ieškinį turi būti atskirai aptarta įgaliojime, tačiau bendrovės ThyssenKrupp Energostal S. A. surašytame įgaliojime teisė paduoti ieškinį bendrovės vardu nebuvo numatyta.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškinį teismui pateikė neįgaliotas asmuo. Ieškovo ThyssenKrupp Energotal S. A. vardu ieškinį dokumentinio proceso tvarka pasirašė advokato padėjėjas G. G. . Kaip įrodymą, kad advokato padėjėjas turi teisę atstovauti ieškovą buvo pateikta 2009 m. rugpjūčio 26 d. atstovavimo sutartis, kurioje nurodoma, kad advokato padėjėjui pavedama atstovauti ThyssenKrupp Energotal S.A. ikiteismine ar teismine tvarka išieškant UAB ,,Baltic metal center“ įsiskolinimą. Už ieškovą ThyssenKrupp Energotal S.A. atstovavimo sutartį su advokato padėjėju pasirašė vyresnysis kreditų vadybininkas P. D. iš kompanijos ,,Atradius“, nurodant, kad P. D. yra ThyssenKrupp Energotal S.A. įgaliotas. Kaip įrodymas, kad P. D. yra ieškovo ThyssenKrupp Energotal S.A. įgaliotas asmuo, su ieškiniu buvo pateiktas ieškovo ThyssenKrupp Energotal S.A. 2009 m. rugpjūčio 24 d. surašytas įgaliojimas, tačiau šiuo įgaliojimu ne fizinis asmuo P. D. , o bendrovės ,,Atradius“ Kopenhagos skyrius buvo įgaliotas atstovauti ieškovą ThyssenKrupp Energotal S. A. visose valstybinėse, administracinėse ir teismo institucijose bei arbitražo teismuose, atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus. Tokiu būdu 2009 m. rugpjūčio 24 d. įgaliojimu ieškovas ThyssenKrupp Energotal S. A. jos interesus atstovauti teismuose įgaliojo kito juridinio asmens (kompanijos ,,Atradius“) skyrių. Tačiau CPK 56 straipsnio nustatos, nustatančios, kas gali pagal pavedimą būti atstovais teisme, nenumato galimybės juridinio asmens skyriui atstovauti kitą juridinį asmenį. 2009 m. rugpjūčio 26 d. atstovavimo sutartį su advokato padėjėju G. G. pasirašė net ne ,,Atradius“ Kopenhagos skyrius, o fizinis asmuo P. D. . Duomenų, kad P. D. būtų ieškovo ThyssenKrupp Energotal S.A. valdymo organas ar dalyvis, ar darbuotojas, į bylą nebuvo pateikta, todėl šis asmuo neturėjo jokio įstatyminio pagrindo paduoti ieškinį ieškovo ThyssenKrupp Energotal S.A. vardu, tuo labiau įgalioti tai padaryti kitą asmenį. CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu pareiškimą ieškovo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Galutiniame sprendime teismas nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovas G. G. pateikė teismui atstovavimo dokumentus bei 2010 m. gegužės 14 d. ieškovo ThyssenKrupp Energostal S.A. patvirtinimą, jog advokatas G. G. buvo įgaliotas atstovauti ThyssenKrupp Energostal S.A. teisme, įmonės vardu ir interesais paruošiant, pasirašant ir pateikiant ieškinį Šiaulių apygardos teismui, todėl atsakovo prašymas palikti ieškinį nenagrinėtu yra nepagrįstas. Tačiau pagal CPK 57 straipsnio 3 dalį advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi, proceso teisės normos nenumato galimybės atstovo pagal pavedimą teises ir pareigas įforminti atstovaujamojo patvirtinimu nepateikiant patvirtinimo turinio įrodančios sutarties ar jos išrašo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 5 219,84 EUR palūkanas. Ieškovas šių palūkanų priteisimo pagrindu rėmėsi pagal išrašytas sąskaitas faktūras jose nurodytu 45 dienų atsiskaitymo laikotarpiu. Tačiau sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas. Sąskaitos faktūros kaip finansinio dokumento pobūdis nėra ir negali būti prilyginamas šalių sutarčiai, kuria šalims gali būti nustatomos atitinkamos teisės ar įpareigojimai. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 219,84 EUR palūkanas remiantis tuo, kad atsakovas praleido sąskaitose faktūrose nurodytą apmokėjimo už prekes terminą, buvo nepagrįstas. Atsakovas šių terminų nėra akceptavęs.

Atsakovas nutyli apie byloje esančią 2010 m. geužės 7 d. atstovavimo sutartį pasirašytą ieškovo ir atstovo advokato G. G. , o apeliaciniame skunde akcentuoja tik 2010 m. gegužės 14 d. ieškovo patvirtinimą. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nesutiko tik dėl palūkanų skaičiavimo pradžios, t. y. jis nurodė, kad palūkanas galima skaičiuoti tik po pretenzijos pateikimo, bet ne su tuo, kad palūkanos reikalaujamos nepagrįstai. Tačiau apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad teismui nebuvo pagrindo priteisti iš atsakovo 5219,84 EUR palūkanas, nes atsakovas nebuvo akceptavęs terminų nurodytų sąskaitose faktūrose. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas pripažino įsiskolinimą už įsigytas prekes. Todėl pripažino ir tai, kad yra praleidęs prievolės įvykdymo terminus, t. y. Sąskaitose faktūrose nurodytus atsiskaitymo terminus. Susipažinus su apeliaciniu skundu yra pagrindo teigti, kad atsakovas šiuo pareiškimu piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino įsiskolinimą, net nurodė, kokiomis dalimis galėtų šią skolą sumokėti. Todėl pateikdamas apeliacinį skundą kuriame nepasisako dėl skolos pagrįstumo, o vertina tik dokumentus kurių jo manymu byloje nėra, atsakovas veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei klaidina teismą. Pirmosios instancijos teisme atsakovas buvo atstovaujamas advokato, todėl tikėtina, kad ir apeliacinį skundą rengė advokatas, kuris būdamas teisininkas ir turėdamas teisinį išsilavinimą, prisideda ne prie teisingo bylos išnagrinėjimo, o prie teismo klaidinimo. Pagal CPK 7 straipsnį advokatas taip pat yra byloje dalyvaujantis asmuo ir privalo sąžiningai naudotis bei nepiktnaudžiauti priklausančiomis teisėmis. Remiantis tuo kas išdėstyta, tikslinga įvertini atsakovo veiksmus pateikiant nepagrįstą apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d.). CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas ir nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių taisyklių. Todėl toks teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str.).

Dėl atstovavimo civiliniame procese tinkamumo

Byloje nustatyta, kad procesinius dokunemtus ieškovo vardu pasirašė advokato padėjėjas G. G. . Kaip įrodymą, kad advokato padėjėjas G. G. turi teisę atstovauti ieškovą ThyssenKrupp Energotal S. A. buvo pateikta 2009 m. rugpjūčio 26 d. atstovavimo sutartis, kurioje nurodoma, kad advokato padėjėjui pavedama atstovauti ThyssenKrupp Energotal S. A. ikiteismine ar teismine tvarka išieškant UAB ,,Baltic metal center“ įsiskolinimą. Už ieškovą atstovavimo sutartį su advokato padėjėju pasirašė vyresnysis kreditų vadybininkas P. D. dirbantis bendrovėje ,,Atradius“, nurodant, kad P. D. yra ThyssenKrupp Energotal S. A. Įgaliotas asmuo. Kaip įrodymas, kad P. D. yra ieškovo ThyssenKrupp Energotal S. A. įgaliotas asmuo, su ieškiniu buvo pateiktas ieškovo ThyssenKrupp Energotal S. A. 2009 m. rugpjūčio 24 d. surašytas įgaliojimas, kuriuo bendrovės ,,Atradius“ Kopenhagos skyrius buvo įgaliotas atstovauti ieškovą ThyssenKrupp Energotal S. A. visose valstybinėse, administracinėse ir teismo institucijose bei arbitražo teismuose, atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus. Apelianto nuomone, toks įgaliojimas neatitiko tuo metu galiojusio CPK 55 straipsnio nuostataų, todėl su ieškiniu į teismą kreipėsi tinkamai neįgaliotas asmuo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese. Procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šiuos civilinės procesinės teisės instituto tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija, kad bylą nagrinėjantis teismas turi patikrinti atstovavimo tinkamumą įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais, kadangi atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 str.) itin svarbiems atstovaujamojo teisių požiūriu procesiniams veiksmams atlikti (pareikšti ieškinį ir priešieškinį, atsisakyti pareikšto ieškinio ir jį pripažinti, sudaryti taikos sutartį, perįgalioti, gauti vykdomąjį dokumentą ir pateikti jį vykdyti, gauti turtą, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo) suteikiami įgalinimai turi būti atskirai aptarti įgaliojime (Sprendimo priėmimo dieną galiojusio CPK 59 str. 2 d.). Kita vertus, atstovavimo sutarties su advokatu sudarymas yra veiksmas, susijęs su pavedimo atstovauti teisme vykdymu, šis veiksmas atitinka atstovaujamojo interesus ir procesinės teisės atstovavimo instituto tikslus, nes juo siekiama užtikrinti kvalifikuotą ir tinkamą atstovavimą. Procesinis atstovavimas apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius: atstovaujamojo ir atstovo (vidinis atstovavimo aspektas), atstovo ir teismo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis atstovavimo aspektas). Visgi, kaip minėta, vienas iš svarbiausių atstovavimo civiliniame procese tikslų – teikti atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą, taip padėti jam vesti bylą. Kartu teismui – vykdyti teisingumą.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. gegužės 7 d. ieškovas ir advokatas G. G. pasirašė atstovavimo sutartį (t. 1, b. l. 122). Be to, byloje pateiktas 2010 m. gegužės 14 d. ieškovo ThyssenKrupp Energostal S. A. patvirtinimas, jog advokatas G. G. buvo įgaliotas atstovauti ThyssenKrupp Energostal S. A. teisme, įmonės vardu ir interesais paruošiant, pasirašant ir pateikiant ieškinį Šiaulių apygardos teismui (b. 1. 141, 143).

Teisėjų kolegijai, įvertinus paminėtus įrodymus, nekilo abejonių dėl ieškovo išreikštos valios, jog jį teisme atstovautų G. G. .

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tinkamai įforminta atstovavimo sutartis buvo pateikta pirmosios instancijos teismui iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismo veiksmai pagal bylos aplinkybes atitiko civilinio proceso tikslus (CPK 2 str.).

Dėl palūkanų priteisimo

Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas pripažino skolą už įsigytas prekes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pripažindamas skolą, atsakovas pripažino ir tai, kad yra praleidęs prievolės įvykdymo terminus, t. y. sąskaitose faktūrose nurodytus atsiskaitymo terminus. Kaip pagrįstai pastebėta atsiliepime į apeliacinį skundą bei pirmosios instancijos teismo sprendime, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas įsiskolinimą ieškovui pripažino dar 2008 ir 2009 metais (t. 1, b. l. 37-38, 41). CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Kadangi ginčo, jog atsakovo įsiskolinimas ieškovui už gautas prekes – 41 506,55 EUR, byloje nėra, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad atsakovas pažeidė terminą įvykdyti piniginę prievolę ir pagrįstai priteisė 5 219,84 EUR palūkanas už termino praleidimą bei 8,28 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Nors apeliantas nurodo, kad sąskaitos faktūros nėra ir negali būti prilyginamos šalių sutarčiai, kuria šalims gali būti nustatomos atitinkamos teisės ar įpareigojimai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantas nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad šalys dėl palūkanų ir jų apskaičiavimo susitarė kitaip. Dėl to teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, terminų palūkanoms apskaičiuoti(CPK 178, 185 str.).

Todėl naikinti ar keisti apygardos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl žyminio mokesčio

Nepatenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovo priteistinas valstybei žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kurio sumokėjimas apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsakovo UAB „Baltic metal center“ prašymu buvo atidėtas iki bus išnagrinėtas jo apeliacinis skundas (CPK 302, 84, 93, 96 str.).

Nors ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, duomenų, kad ieškovas apeliacinės instancijos teisme būtų turėjęs bylinėjimosi išlaidų, į bylą nepateikta (CPK 178 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Baltic metal center“ (į. k. 145813098) valstybei 2 113 Lt (dviejų tūkstančių vieno šimto trylikos litų) žyminio mokesčio.