Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgitai Rumbinaitei,

kaltinamojo atstovei pagal įstatymą ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), vaikų globos namų (duomenys neskelbtini), įgaliotai atstovei socialinei pedagogei Daivai Stancikienei,

nukentėjusiojo G. B. atstovei pagal įstatymą (duomenys neskelbtini), vaikų globos namų (duomenys neskelbtini), įgaliotai atstovei Brigitai Kolbergaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2017-05-22 apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, pribėgęs prie G. B., smogė keliu jam į kairės kojos blauzdą ir tuo pačiu metu kišo ranką į kelnių kišenę, kurioje buvo piniginė. Nukentėjusiajam G. B. laikant užspaudus kišenę ir neatiduodant piniginės, M. M., pastūmęs G. B. ir tokiu būdu pargriovęs jį ant žemės, iš kelnių kišenės pagrobė piniginę 5 Eur vertės, elektroninį krepšinio abonementą 50 Eur vertės, (duomenys neskelbtini) transporto elektroninį bilietą 8 Eur vertės ir 5 Eur grynųjų pinigų. Tokiu būdu M. M., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė G. B. turto už 68 Eur.

Kaltinamasis M. M. teisiamajame posėdyje kaltu pripažino visiškai ir parodė, kad nurodytą dieną apie 22.00 val. vakaro jis kartu su A. B. priėjo prie G. G. yra jo pažįstamas, draugai nėra, tik mokosi bendroje mokykloje. Tai atsitiko prie „Gilijos“ mokyklos. Jis norėjo paimti piniginę iš Gabrieliaus, bet neišėjo, nes pastarasis priešinosi, šaukė, todėl trenkė vieną kartą jam per kojas, G. nukrito, su savo ranka jį prispaudė prie žemės, išsitraukė piniginę ir nuėjo. Antano tuo metu šalia nebuvo. Piniginėje rado 5 eurus, abonento kortelę, dar kažkokias dvi korteles. Daiktai grąžinti G., išskyrus 5 eurus. Pinigus išleido, tačiau žada grąžinti, kai turės. Savo elgesį vertina blogai, pirmą kartą taip atsitiko. Gyvena vaikų globos namuose, kaip ir jo broliai ir sesės, mama kalėjime, tėtis kur yra, nežino. Gauna pinigų kas mėnesį, tačiau kadangi yra prisidirbęs, šiuo metu pinigų iš vaikų namų negauna. Prašo stipriai nebausti, nenori sėsti į kalėjimą. Nukentėjusiojo atsiprašė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę taip pat pripažino, davė iš esmės analogiškus parodymus (b.l. 46, 50).

Kadangi kaltinamasis po pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, gynėjai bei kaltinamojo ir nukentėjusiojo įgaliotoms atstovėms, įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Iš tarnybinių pranešimų ir protokolo-pareiškimo, matyti, kad 2017-05-22 apie 22 val. (duomenys neskelbtini)vaikų globos namų (duomenys neskelbtini).auklėtinis G. B. buvo apiplėštas iš matymo pažįstamo vaikino, vardu M.. G. B. patyrė 68 Eur žalą (b. l. 1, 3-7, 33-34).

Nukentėjusysis G. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-05-22 apie 21.50 val. vienas ėjo po krepšinio varžybų iš „(duomenys neskelbtini)arenos į vaikų namus (duomenys neskelbtini). Netoliese vaikų namų teritorijos pamatė iš matymo žinomą vaikiną vardu M., kurio pavardės nežino, jis mokosi toje pačioje (duomenys neskelbtini)mokykloje, kaip ir jis. Kartu su M. buvo vaikų namuose (duomenys neskelbtini)gyvenantis A. B.. Pamatęs juos, nusprendė juos apeiti, nes nenorėjo su jais susitikti, kadangi nė vienas iš jų jam nepatinka ir jis nenorėjo nė su vienu iš jų susitikti. Su jais nekonfliktuoja, bet ir nebendrauja, jokių tarpusavio santykių nepalaiko, su jais niekas nesieja, nei jie jam, nei jis jiems nėra skolingas. Einant link globos namų pro (duomenys neskelbtini)mokyklos teritoriją, prie jo pribėgo M. su A. B.. M. tik pribėgęs, nieko nesakydamas ir nieko nereikalaudamas, tą pačią akimirką, stovėdamas už nugaros, kišo savo ranką į kairę šoninę džinsinių kelnių kišenę, kurioje buvo piniginė. Kaip suprato, buvo išsipūtusi kelnių kišenė, todėl M.būtent į šią kišenę ranką ir kišo. Kišdamas ranką į kišenę, M. tuo pat momentu smogė vieną kartą dešiniu keliu į kairės kojos blauzdą, dėl ko kluptelėjo, tačiau išsilaikė ant kojų ir nesuklupo. Stipriai ranka prispaudęs iš išorinės pusės kišenę, laikė piniginę ir neleido M. jos ištraukti. Tuomet jis jį stipriai stūmė, kaip stūmė, ar buvo kaip nors už kur nors sugriebęs, ar stūmė paprastai, įremdamas į jį ranką ar rankas, to momento neužfiksavo ir pasakyti negali. Prisimena, kad visa jėga ir visu ūgiu nugriuvo ant nugaros ir galva trenkėsi į žemę, griuvo ne ant grindinio, o ant žolyno. Tik nugriuvus, M. ištraukė piniginę ir nuėjo. Juto, kad piniginę jis ištraukė iš kišenės, todėl gali patvirtinti, kad piniginė iškritusi nebuvo, jis per užpuolimą kažką sakė, tačiau ką, neprisimena. Daugiau smūgių jis nesudavė, tik vieną keliu į koją, o galvą susitrenkė nuo jo stūmimo griūdamas, tačiau ant kūno jokių žymių nebuvo. Nebuvo sužalojimo nei kojoje, nei galvoje, tik galvą skaudėjo visą vakarą, o kitą dieną jau praėjo. K. M. nuėjo, A. B. jau nebuvo, jis atbėgo kartu su M., tačiau tuojau pat kažkur nuėjo ir daugiau jo nematė. Jis jam nieko nedarė, tik su M.atbėgo ir su M. buvo, o po to kažkur jis dingo. Kai grįžo į vaikų namus, A. B. jau buvo vaikų namuose, su juo apie šį įvykį nieko nekalbėjo, nieko jo neklausė ir jis nieko nesakė. Tuojau pat į vaikų namus atvyko policija, nes paprašė kažkokios praeivės moters iškviesti policiją. Grįžęs apie užpuolimą pasakė auklytei. M. kitų rūbų kišenių neapieškojo, jis ranką kišo tik į vieną kišenę ir į tą, kurioje buvo piniginė. Pavogta piniginė buvo odinė, rudos spalvos, atverčiame dviejų dalių, jos vertė 5 eurai, piniginėje buvo (duomenys neskelbtini) transporto elektroninis bilietas 8 eurų vertės, krepšinio abonementinis elektroninis bilietas, kurio vertė 50 eurų ir viena 5 eurų kupiūra grynųjų pinigų, viso turto pagrobė už 68 eurus. Kadangi žino, kad jo daiktai yra surasti tvarkingi, tinkami naudoti, todėl dėl surastų daiktų jokia turtinė žala nepadaryta, tik šiuo metu negrąžinti 5 eurai. Pas medicinos ekspertus apžiūrai nenuvyko, nes pamiršo, ant kūno, kaip minėjo, jokių sužalojimų nėra, buvo sukeltas tik fizinis skausmas (b.l. 16-17).

Nukentėjusysis G. B. pateikė byloje 5 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 22).

Liudytija B. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. B. yra vaikų globos namų auklėtinis. Jis gyvena vaikų globos namuose, tačiau apklausai atvykti jis neturi galimybės, kadangi serga onkologine liga ir savaitei laiko išvyko į Kauno universitetines klinikas chemoterapijos kursui. A. B. su G. B. santykiai vaikų namuose yra įtempti, jie konfliktuoja žodžiu dažnai, tačiau nesimuša ar kitaip vienas kitam nekenkia. A. B. kartais pastumia arba kumšteli G. B., tačiau G. B. stengiasi konfliktų išvengti ir dažniausiai išvengia. A. B. šiuo metu yra 15 metų amžiaus. Užduotį atlikti G. B. medicininį tyrimą perdavė kitai socialinei pedagogei, kuri paaiškino, kad G. B. negrįžo sutartu laiku iš mokyklos ir todėl tyrimas atliktas nebuvo, nes jie nenuvyko pas medicinos ekspertus. Po užpuolimo ant G. B. kūno žymių nebuvo, dėl to jis nesigydė. Jis sakė, kad jam skaudėjo ir praėjus laikui, skausmas atlėgo (b.l. 9).

Iš savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolų, daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo pateikti ir apžiūrėti daiktai – rudos spalvos odinė piniginė, elektroninis (duomenys neskelbtini) transporto bilietas, krepšinio abonementinis elektroninis bilietas, kurie tvarkingi be jokių sugadinimo žymių pagal pakvitavimą grąžinti G. B. (b. l. 26-33).

Nusikalstamos veikos kvalifikacija ir įrodymų vertinimas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 180 str. kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Plėšimo metu fizinis smurtas naudojamas kaip turto užvaldymo priemonė. Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, tikslas – svetimo materialaus turto užvaldymas ir pasisavinimas. Aptariamas nusikaltimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant neabejotinai įrodyta, kad M. M. 2017-05-22 apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini)mokyklos teritorijoje, panaudodamas fizinį smurtą – vieną kartą smogdamas keliu į koją ir parversdamas ant žemės G. B., pagrobė svetimą turtą, t.y. nukentėjusiajam G. B. priklausančio turto už 68 Eur (piniginę 5 Eur vertės, elektroninį krepšinio abonementą 50 Eur vertės, (duomenys neskelbtini) transporto elektroninį bilietą 8 Eur vertės ir 5 Eur grynųjų pinigų). Savo smurtiniais veiksmais kaltinamasis nukentėjusiam G. B. sukėlė didelį fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo ir parodymais, duotais teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta: tarnybiniais pranešimais, nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolais, kita bylos medžiaga. Kadangi, pavartojus fizinį smurtą, buvo pagrobtas M. M. nepriklausantis svetimas turtas, jo veika kvalifikuojama pagal BK 180 str. 1 d., kaip plėšimas.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia, t.y. jis suvokė, kad panaudodamas fizinį smurtą, pasisavina svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Nusikalstamos veikos yra baigtos, kadangi kaltinamasis turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu.

Bausmės skyrimas.

BK 93 str. numatytos nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Pagal BK 93 straipsnio nuostatas nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu: 1) jis nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. Tik esant šioms nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo apibūdinančioms sąlygoms, teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau net ir nustačius numatytų sąlygų įvykdymą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį nepilnametį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, susipažinus ir įvertinus byloje esančius M. M. charakterizuojančius duomenis, teismas nemato galimybės tenkinti kaltinamojo gynėjos prašymo ir atleisti M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. numatytais pagrindais. Teismo vertinimu, kaltinamasis nors ir būdamas nepilnametis, ir pirmą kartą teisiamas už apysunkį nusikaltimą, neatitinka įstatyme numatytų sąlygų būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo neteisėtais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, nors ir nežymi, bet iki bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo atlyginta nukentėjusiam G. B.. Kiti piniginėje buvę daiktai nukentėjusiam buvo grąžinti tik policijos pagalba, o ne M. M. savanoriškai. M. M. taip pat nėra pripažintas ribotai pakaltinamu. Ir nors savo kaltę jis pripažino, tačiau nuoširdaus gailėjimosi dėl savo veiksmų teismas M. M. elgesyje neįžvelgė. Be to, teismas, įvertinęs M. M. charakterizuojančią medžiagą, neturi pagrindo manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (b. l. 38,61).

Kaltinamasis M. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nurodė esmines įvykių aplinkybes. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

M. M. padarė vieną tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Yra nepilnametis, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sulaukęs 15 metų, anksčiau neteistas, kaip ir administracinių nusižengimų registro duomenimis – nėra baustas administracine tvarka. Tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 38) matyti, kad 2017-02-28 buvo užfiksuotas įvykis, jog M. M. vartoja narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo ir tokie M. M. veiksmai vertintini kaip Administracinių nusižengimų kodekso 71 str. numatytas nusižengimas, tačiau patrauktas administracinėn atsakomybėn jis nebuvo, kadangi neturėjo sulaukęs amžiaus (16 metų), nuo kurio atsakoma įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu pačiu pagrindu M. M. nebuvo nubaustas administracine tvarka ir už automobilio Ford focus vairavimą, kurį vairavo neturėdamas teisės jos vairuoti (įvykis užfiksuotas 2017-03-27). Be kita ko, integruotos baudžiamojo proceso sistemos (IBPS) sistemos duomenimis nustatyta, kad M. M. atžvilgiu 2017 m. buvo pradėti net du ikiteisminiai tyrimai: Nr. 01-1-09730-17 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 285 str. 1 d., ir Nr. 01-1-15965-17 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 str. 1 d., padarymo, tačiau kurie buvo nutraukti BPK 212 str. 1 p., 3 str. 1 d. 4 p. pagrindu, kadangi M. M. nusikalstamų veikų darymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus (16 metų), nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Be to, prokurorės teigimu, yra pradėti dar keli ikiteisminiai tyrimai M. M. atžvilgiu, iš kurių vienas pradėtas tik 2017-05-29, dėl telefono vagystės. Visa tai neigiamai charakterizuoja asmenį, rodo jo polinkį nusikalsti, prasižengti, nepaklusti visuomenės nustatytoms taisyklėms. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui pagrįstai teigti, kad ši padaryta nusikalstama veika nelaikytina atsitiktine, o daugiau jo gyvenimo būdas, kurio keisti kaltinamasis nelabai nori. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad jo veiksmais padaryta turtinė žala, kuri neatlyginta, teismas mano, jog teisingumas ir bausmės paskirtis bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje suponuojamas vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir M. M. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas M. M. šioje byloje laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-05-24 10.45 val. iki 2017-05-25 15.00 val. – 2 paros (b. l. 53-54, 58).

Teismo vertinimu, nors kaltinamojo asmenybė, jo sudėtinga gyvenimo aplinka (gyvena vaikų globos namuose) ir nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už nusikaltimą kaltinamajam skirtina bausmė nesiekia vienerių metų laisvės atėmimo, jis yra nepilnametis, anksčiau yra neteistas, mokosi, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtinas. Siekiant padėti nepilnamečiam kaltinamajam pakeisti savo gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, jam skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas (BK 83 str.) ir dvylikos mėnesių elgesio apribojimas, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti mokslus, būti vaikų globos namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val. bei uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 87 str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 59),– nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusysis G. B. yra pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 23), byloje yra pareikštas jo civilinis ieškinys dėl 5 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 22). Pareikštą civilinį ieškinį teisiamojo posėdžio metu palaikė nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą (duomenys neskelbtini)vaikų globos namų (duomenys neskelbtini)įgaliota atstovė B. K., kuri posėdžio metu buvo pripažinta ir civilinio ieškovo atstove. Atstovė nurodė, jog pagrobtoje piniginėje buvę 5 Eur nukentėjusiajam G. B. nėra dar grąžinti ar atlyginti.

BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad kaltinamasis M. M. pagrobė nukentėjusiojo G. B. turtą. Tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Civilinio kodekso 6.276 straipsnyje nurodyta, kad nepilnametis nuo 14 iki 18 metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis neturi turto ir pajamų, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Nepilnametis kaltinamasis M. M. žalos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini)vaikų globos namų (duomenys neskelbtini)prižiūrimas, todėl už kaltinamojo elgesio kontrolę nepertraukiamai buvo atsakinga ši įstaiga. Ši globos institucija, priimdama nepilnametį, įsipareigojo, kad globos tikslai ir uždaviniai bus pasiekti, tinkamai vykdant Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų globos institucijai nustatytus įpareigojimus, privalėjo nepertraukiamai užtikrinti, kad nepilnamečio socializacijos darbas būtų efektyvus, bei imtis tinkamų priemonių, kad nepilnametis tinkamai elgtųsi. Aplinkybių, kad globos institucija nebūtų kalta dėl žalos padarymo, byloje nustatyta nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiajam padarytos 5,00 Eur turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo M. M., o jam neturint turto ar pajamų, žalos išieškojimas nukreiptinas į jo atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų (duomenys neskelbtini)turtą.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, fotonuotraukomis, esančios prie bylos,– nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

M. M. (M. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam devynis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti M. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-05-24 10.45 val. iki 2017-05-25 15.00 val. – 2 paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., 2 d., M. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvylikai mėnesių ir remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., 83 str., 87 str., paskirti M. M. auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą bei dvylikos mėnesių elgesio apribojimą, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį tęsti mokslus, būti vaikų globos namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val. bei uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią M. M. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo M. M. 5,00 Eur (penkių eurų) turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam G. B.. Nepilnamečiui kaltinamajam M. M. neturint turto ir pajamų, 5,00 Eur žalą išieškoti iš jo atstovo pagal įstatymą- (duomenys neskelbtini)vaikų globos namų (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD laikmenas su vaizdo bei garso įrašais, fotonuotraukomis, esančias prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.