Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. nuteistas pagal BK 178 str. 4 d. 40 parų arešto. BK 64 str. 1 ir 3 d. nustatyta tvarka šią bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 8 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas V. L. kambaryje, pagrobė V. L. priklausantį 229 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 2720“.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Nuteistasis D. Ž. nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio (tai užfiksuota teisiamojo posėdžio protokole), anksčiau ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose, transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės ir esant neblaiviam, gyvenamosios vietos seniūno charakterizuojamas ne itin palankiai kaip mėgstantis išgerti, įsiveliantis į konfliktus, susidedantis su įtartinais asmenimis (b. l. 55), iš Pataisos inspekcijos rašto matyti, jog jis neįvykdė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirto įpareigojimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir kreiptasi į teismą dėl įspėjimo pareiškimo (b. l. 67), naują baudžiamąjį nusižengimą padarė 2009 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tokiu savo elgesiu, nepateisinęs teismo jam parodyto pasitikėjimo ir toliau darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, D. Ž. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti nusikalstamas veikas. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai už naują baudžiamąjį nusižengimą jam paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą arešto bausmę.

Vienok apylinkės teismas, D. Ž. už baudžiamąjį nusižengimą, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir esant nustatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, paskirdamas ženkliai didesnę už sankcijos vidurkį 40 parų arešto bausmę (už baudžiamąjį nusižengimą arešto bausmės vidurkis yra 27 paros), nesilaikė BK 54 str. ir 61 str. nuostatų. Pagal BK 61 str. teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kolegija, atsižvelgdama į aptartas BK nuostatas ir apylinkės teismo nustatytų reikšmingų bausmės skyrimui bylos aplinkybių visumą ir įvertinusi kiekvienos aplinkybės reikšmę sprendžia, jog D. Ž. už baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 178 str. 4 d. skirtina mažesnė už sankcijos vidurkį arešto bausmė. Taigi nuosprendis šioje dalyje keičiamas, D. Ž. pagal BK 178 str. 4 d. paskirtą bausmę sumažinant iki 20 parų arešto.

Šiuo nuosprendžiu D. Ž. pagal BK 178 str. 4 d. paskyrus kitą bausmę, iš naujo sprendžiamas ir šios bausmės bendrinimo su Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme klausimas. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., šiuo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. paskirta 20 parų arešto bausmė su Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme bendrinama tokia pat tvarka ir tokiomis pat proporcijomis, kaip ir buvo bendrinama skundžiamu nuosprendžiu, nustatant galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Pagal BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Taigi teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai ir lemia, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgos (baudžiamojo kodekso 75 ir 92 straipsniai) išvadų 8 punkte (Teismų praktika Nr. 28) konstatuota, kad sisteminis BK bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia teigti, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pavyzdžiui, labai teigiamai apibūdinama nuteistojo asmenybė, nusikalstama veika padaryta ypač nepalankiai susiklosčius situacijai) bei kitus bylos duomenis. Apylinkės teismas tokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų D. Ž. atidėti bausmės vykdymą nenustatė. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Priešingai, kolegija laiko, jog anksčiau išdėstytų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį visetas neduoda jokio pagrindo tikėtis išvardintų bausmės tikslų pasiekimo be realaus bausmės atlikimo. Jau kartą nepateisinęs teismo jam parodyto pasitikėjimo, toliau darydamas nusikalstamas veikas, D. Ž. demonstruoja atkaklų nenorą stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, laikytis visuotinai priimtų elgesio normų ir taisyklių. Todėl bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti tik realiai atliekant paskirtą bausmę. Paskirdamas nuteistajam realią galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, šiuo aspektu keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais bei apelianto prašomu būdu kolegija neturi pagrindo.

Tačiau, pagrįstai paskyręs nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas nuosprendyje netinkamai nustatė paskirtos bausmės vykdymo įstaigos rūšį, tokiu būdu nepagrįstai pablogindamas nuteistojo padėtį. BK 50 str. 3 d. nustato, kad teismas, skirdamas terminuotą laisvės atėmimą, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bausmės atlikimo vietą parenka atvirose kolonijose, pataisos namuose ar kalėjimuose. BVK 90 str. 1 d. nustato, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius bei nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3. 1. 15. p. nurodoma, kad nukrypdamas nuo aukščiau minėtos BVK 90 str. 1 d. nustatytos bendrosios taisyklės, t. y. skirdamas atlikti bausmę už nesunkius nusikaltimus pataisos namuose, teismas privalo tokį savo sprendimą motyvuoti nuosprendyje, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, amžių, sveikatą, ankstesnius teistumus, elgesį darbe ir buityje, nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. D. Ž. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau buvo nuteistas už neatsargų ir nesunkų tyčinį, nusikaltimus, o paskirtos bausmės vykdymas atidėtas. Apylinkės teismas nuosprendyje nenurodė visiškai jokių motyvų, kuriais remdamasis nustatė bausmę nuteistajam atlikti pataisos namuose. Tokių motyvų nenustatė ir kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka. Todėl nuteistojo padėtis švelninama, ištaisant teismo klaidą dėl paskirtos bausmės vykdymo įstaigos rūšies. Nuosprendis keičiamas, nustatant nuteistajam paskirtą bausmę atlikti atviroje kolonijoje.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 4 p., 330 str., 331 str.,

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendį pakeisti.

Pagal BK 178 str. 4 d. D. Ž. paskirtą bausmę sumažinti iki 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams 15 dienų. Bausmę D. Ž. paskirti atlikti atviroje kolonijoje, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.