Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2013-12-16 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) Kauno apylinkės teismo 2014-01-16 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme;

3) Kauno apylinkės teismo 2017-07-13 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-05-20 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

5) Kauno apylinkės teismo 2021-03-17 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2021-10-15 bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. 2021-10-30 apie 02.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo šeimos nariu – kartu gyvenančiu tėvu G. K. – metu tyčia kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą smogė jam į galvą, koja ne mažiau kaip vieną kartą spyrė jam į krūtinę, į kairį šoną, taip mušdamas G. K., padarė jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos kairėje, kairės pusės IV-V šonkaulių lūžius, kas sukėlė nesunkų G. K. sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino ir paaiškino teismui, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo tėvu G. K.. 2021-10-30 naktį namuose su tėvu vartojo alkoholį, gėrė alų ir degtinę. Jiedu susiginčijo, kilo žodinis konfliktas, jis nesusivaldė ir sudavė tėvui iš pradžių kumščiu į galvą, po to spyrė jam į krūtinę. Tuo metu, kai sudavė smūgius tėvui, šis sėdėjo ant fotelio, nesipriešino, nugriuvęs nebuvo. Matė, kad po smūgio kumščiu praskėlė tėvui lūpą, jam bėgo kraujas. Po suduotų smūgių jis išėjo iš namų, kad nutraukti tą konfliktą. Namo grįžo apie 8 val. ryto, tėvas jau buvo parvažiavęs iš ligoninės, matė, kad jam buvo susiūta lūpa. Dėl sulaužytų šonkaulių tėvas gulėjo lovoje, negalėjo laisvai kvėpuoti. Jis pasirūpino tėvu, kol šis negalavo. Tėvo atsiprašė, šis jam atleido ir jiedu susitaikė, toliau kartu gyvena. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, taip pasielgė, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas blaivus konflikto nebūtų sprendęs smūgiais.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. K. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka išnagrinėtais įrodymais, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.).

Nukentėjusysis G. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. K. yra jo sūnus, gyvena kartu (duomenys neskelbtini). Neretai kartu su sūnumi geria alkoholį. 2021-10-29 vakare, tikslaus laiko neatsimena, kartu su D. pirmame namo aukšte gėrė alų ir degtinę. Alkoholio išgėrė daug, ne viską atsimena. Begerdami jie susibarė ir, tęsiantis žodiniam konfliktui, sūnus D. K. jį mušė. Sūnus tyčia smogė jam dešinės rankos kumščiu ir spyrė dešine koja. Spyrio metu sūnus avėjo šlepetes. Neprisimena, kiek smūgių jam smogė, kiek kartų įspyrė, tačiau daugiau nei po vieną kartą. D. smūgiavo į galvą, pataikė į lūpą kairėje pusėje, taip pat ties kairiąja akimi. Spyrė į krūtinę, į kairį šoną. Tuo metu, kai sūnus jį mušė, jis sėdėjo fotelyje, šiam nieko nedarė, nesipriešino. Buvau ganėtinai girtas. Sūnus po to išėjo iš namų. Jis paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, norėdamas išsikviesti greitąją medicinos pagalbą. Policijos pagalbos nenorėjo, nes nenorėjo įskųsti sūnaus, tačiau medikų pagalbos jam reikėjo, kadangi lūpa buvo praskelta, aiškiai matėsi, kad ją reikės siūti, skaudėjo ir kitas sumuštas vietas. Atvykusi grietoji medicinos pagalba jį pristatė į Kauno klinikas, kur jam nustatė ne tik lūpos žaizdą, kurią susiuvo, bet ir kad lūžę šonkauliai. Nedarbingumo pažymėjimo jis atsisakė, stacionarinis gydymas jam nebuvo paskirtas. Jam rekomendavo tęsti gydymą, kreiptis pas šeimos gydytoją. Nemėgsta vaikščioti po gydymo įstaigas, mano, kad išgys ir pats. Patyrė fizinės žalos, tačiau civilinio ieškinio dėl jos nereikš. Jam grįžus iš gydymo įstaigos, sūnus jo atsiprašė, gailėjosi dėl šio įvykio, todėl jam atleido ir jie susitaikė. Jis sūnui pretenzijų neturi. Jis geras vaikas, tik prieš jį pasmurtavo įpykęs, dėl to, kad buvo girtas ir susibarė (b. l. 49, 54–55).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulio R. S. 2021-10-30 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė ir smurtą patyrė nukentėjęs asmuo – G. K.. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai ir jų vieta: žaizda lūpų srityje, kita (skausmas) visame kūne. Smurtą patyrusio asmens būsena: šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs (dėl sukelto fizinio skausmo krūtinės srityje, patikrinti blaivumo nepavyko). Smurtu įtariamas asmuo – D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtarimu asmeniui – sūnus ir tėvas. G. K. paaiškino, kad 2021-10-30 apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini), namuose gėrė alkoholį su savo sūnumi D. K., išgertuvių metu D. K. pradėjo mušti savo tėvą rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Smurtu įtariamas asmuo atvykus pareigūnams, buvo pasišalinęs (b. l. 21–24).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų medicinos dokumentų 2021-10-30 išraše/siuntime nurodyta, kad pacientas G. K. į Skubios pagalbos skyrių atvyko 202-10-30 04.12 val. Atvežtas GMP iš namų, kur vyko buitinis konfliktas su sūnumi. Vartojo alkoholio. Vėliau susipyko. Sumušė sūnus, spardė krūtinę ir galvą. Diagnozuota lūpos žaizda (TLK-10-AM kodas S01.51), galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas (TLK-10-AM kodas S00.95), dauginiai šonkaulių lūžiai, kai lūžę du šonkauliai (TLK-10-AM kodas S22.42), stipri intoksikacija alkoholiu (TLK-10-AM kodas Y91.2) (b. l. 36).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. K. konstatuota: poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, muštinė žaizda viršutinės lūpos kairėje, kairės pusės IV-V šonkaulių lūžiai padaryti kietu buku daiktu ir suduodant mažiausiai tris smūgius. Odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje išsivystė dar nuo vieno poveikio briauną turinčiu daiktu. Sužalojimai: kraujosruva akies vokuose, viršutinėje lūpoje, krūtinėje galėjo būti padaryti smūgiuojant ranka ar spardant. Odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje galėjo išsivystyti įdreskiant pirštu ar net griūnant. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021-10-30. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais smūgiais. Poodinė kraujosruva kairės akies vokuose ir odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje vertinant atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Muštinė žaizda viršutinėje lūpoje bei kairės pusės IV-V šonkaulių lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Konstatuoti sužalojimai iš esmės nebūdingi griuvimui, nebent nosį galėjo nusibrozdinti griūdamas. Sužalojimai nebūdingi savigynai ir būdingi patirtam pašaliniam smurtui (b. l. 41–43).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl savo šeimos nario nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pareikštas D. K., pasitvirtino.

Kaltinamasis D. K. pripažino 2021-10-30 naktį namuose smurtavęs prieš savo tėvą G. K., paaiškino, kad kartu girtavo ir, kilus žodiniam konfliktui nesusivaldė, sudavė smūgius kumščiu ir koja ant fotelio sėdėjusiam tėvui. Taip pasielgė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tai, kad D. K. smurtavo prieš savo tėvą, patvirtina ir nukentėjusiojo G. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teismo medicinos specialisto išvada, 2021-10-30 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Teismo medicinos specialisto išvadoje aprašytas sužalojimų pobūdis, jų susidarymo mechanizmas ir lokalizacija, patvirtina, kad D. K. sužalojimus G. K. padarė mažiausiai keturiais smūgiais, suduodamas kumščiu ir spirdamas koja. Nesunkų sveikatos sutrikdymą G. K. sukėlė kairės pusės IV-V šonkaulių lūžiai ir muštinė žaizda viršutinėje lūpoje ir šie sužalojimai, teismo medicinos specialisto vertinimu, nėra būdingi griuvimui. Tai reiškia, kad šiuos sužalojimus nukentėjusiajam padarė D. K., suduodamas smūgius kumščiu ir koja į nurodytas nukentėjusiojo kūno vietas. Smūgiuodamas į veidą ir krūtinės ląstą, kaltinamasis suvokė, kad gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ir to siekė, tai yra, jis veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus kaltinamojo veiksmais sukeltus padarinius (nesunkiai sutrikdyta G. K. sveikata) ir tai, kad D. K. su G. K. pagal BK 248 straipsnio 2 dalies nuostatas yra šeimos nariai bei artimieji giminaičiai, D. K. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).

D. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).

Skirdamas bausmę D. K. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (1:2). Vertinant D. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas šeštą kartą, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio 1 dalį vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o toks asmuo laikomas recidyvistu. D. K. per paskutinius penkerius metus keturis kartus patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamasis yra bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (priklausomybės sindromas) kaltinamasis 2017-02-14 buvo gydomas (konsultuojamas) Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale, tačiau teismo psichiatrijos specialisto vertinimu, pateiktu teismo psichiatrijos specialisto 2021-11-05 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, kas reiškia, jog D. K. yra pakaltinamas. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. K., teisiamajam šeštą kartą, skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant už bausmės vidurkį mažesnį bausmės dydį.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Paskyręs laisvės atėmimo bausmę, teismas pažymi, kad kaltinamasis D. K. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi ir neigiamai vertina savo veiksmus, sukėlusius kito asmens nesunkų sveikatos sutrikdymą, kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, su nukentėjusiuoju, savo tėvu, susitaikė, jo atsiprašė, Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog D. K., kritiškai įvertinęs savo netinkamą elgesį, nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas, teismo vertinimu, užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, D. K. skirtini BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyti įpareigojimai: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo ir pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas pažymi, kad byloje yra duomenys, jog D. K. 2017-02-14 buvo gydytas (konsultuotas) Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo (b. l. 125, 130) ir nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, be jokios abejonės, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis pripažįsta turintis priklausomybę alkoholiui ir sutinka šią priklausomybę gydytis. Teismo vertinimu, tokie įpareigojimai būtų veiksmingi koreguojant kaltinamojo elgesį teigiama linkme.

Kadangi kaltinamasis D. K. smurtinį nusikaltimą įvykdė savo šeimos nario ir artimojo giminaičio (tėvo) atžvilgiu, jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72² str.).

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant D. K.:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- gydytis nuo alkoholizmo;

- per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, 72² straipsniu, skirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.