Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. T. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, patvirtintų Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017, pakeitimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. sausio 3 d. teisme buvo gautas pareiškėjos L. T. prašymas pakeisti 2017 m. birželio 5 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, t. y.: 1) panaikinti teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (1. 1. 2. punktas), kur nurodoma, jog po santuokos nutraukimo E. T. asmeninės nuosavybės teise naudosis 0,1400 ha žemės sklypo plotu ir jame pagal projektą užstatytu ūkiniu pastatu (neįregistruotu VĮRC Marijampolės filiale), ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pripažinti pareiškėjai L. T. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ploto: 0,1400 ha dalį (viso: 0,3084 ha, žemės sklypo vertė: 1 072 Eur), kur iki santuokos įregistravimo šis visas žemės sklypas nuosavybės teise priklausė L. T.; 2) panaikinti (įrašą) VĮ Registrų centro įmonėje Nekilnojamojo turto registre įregistruotą juridinį faktą, jog asmeninės nuosavybės teisė E. T. priklauso žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas: (duomenys neskelbtini), pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 2YT-1047-829/2017, ir atstatyti ankstesnius duomenis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke, kur aukščiau minėtas – žemės sklypas (registro Nr.(duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas: (duomenys neskelbtini) (viso: 0,3084 ha žemės sklypo plotas; žemės sklypo vertė: 1 072 Eur), asmeninės nuosavybės teise registruotinas savininkei – pareiškėjai L. T.; 3) priteistini L. T. asmeninės nuosavybės teise, ūkinį pastatą su stogine (47,51 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius: stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (neįregistruotus VĮ Registrų centro Marijampolės filiale), adresu: (duomenys neskelbtini)); 4) įpareigoti pareiškėją L. T. per dvejus metus nuo teismo sprendimo priėmimo dienos išmokėti E. T. už L. T. asmeninės nuosavybės teise atitenkantį nekilnojamąjį turtą – ūkinį pastatą su stogine (47,51 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius: stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), piniginę kompensaciją 11 380 Eur, šią sumą pervedant į E. T. nurodytą asmeninę sąskaitą.

Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtimi, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, pareiškėja kreipiasi į teismą – po santuokos nutraukimo dėl objektyvių priežasčių paaiškėjo aplinkybės, turinčios esminės reikšmės jos ir E. T., kaip buvusių sutuoktinių, turtinių interesų pusiausvyrai – pareiškėja susirgo, o turtas buvo padalintas netinkamai, be to, dėl turto padalijimo tarp šalių buvo iškilęs ginčas. Šiuo pareiškimu ji siekia teismo sprendimo dėl turto padalijimo peržiūrėjimo – nori ištaisyti klaidas bei netikslumus minėto teismo sprendimo dalyje dėl turto padalijimo. Kadangi buvęs sutuoktinis (duomenys neskelbtini) sudarė naują santuoką, pareiškėja nereiškia reikalavimo atnaujinti procesą, nekelia klausimo dėl santuokos nutraukimo, ir mano, kad buvusių sutuoktinių sutarimą dėl turto padalijimo, sutartyje padarytą klaidą, būtų teisinga ir protinga išspręsti CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nurodytu būdu, t. y. pakeičiant sutarties sąlygas, o ne atnaujinant procesą byloje (CPK 366 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Nustatyta, kad Šakių rajono apylinkės 2017 m. birželio 5 d. sprendimu, buvo nutraukta L. T. (pareiškėjos) ir E. T. santuoka ir išspręsti visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai, be kita ko, padalytas santuokoje įgytas turtas. Minėtas sprendimas apeliaciniu skundu apskųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs (civilinė byla Nr. 2YT-1047-829/2017, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši proceso teisės norma reiškia, kad jei teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, kad tam tikru konkrečiu atveju asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Sutuoktiniams nutraukiant santuoką bendru sutarimu, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tikslas, inter alia (be kita ko), yra pasidalyti turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Paprastai šis tikslas pasiekiamas suderinta šalių valia surandant tokį turto padalijimo variantą, kuris geriausiai užtikrina šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008).

Sutuoktiniai turėjo procesinę pareigą pateikti teismui visą informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių išspręsti turto padalijimo klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Šakių rajono apylinkės teismas, 2017 m. birželio 5 d. sprendimu, nutraukė pareiškėjų santuoką ir patvirtino sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai aptarė santuokoje įgyto turto padalijimo klausimus, sutuoktinių turtines teises ir pareigas. Minėtas teismo sprendimas yra galutinis ir įgijęs res judicata (įsiteisėjusio teismo sprendimo) galią.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį, kuri nurodyta CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, t. y. jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje yra nustatyta res judicata (įsiteisėjusio teismo sprendimo) taisyklės išimtis, kuri neturėtų būti aiškinama plečiamai. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008).

Teismas sutinka su pareiškėjos pozicija, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), tačiau įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjai nurodytina, kad vienintelė procesinė galimybė, kuria ji gali pasinaudoti, siekdama teismo sprendimo dėl turto padalijimo peržiūrėjimo, yra proceso atnaujinimas, t. y. teisė pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu (CPK 365–374 straipsniai). Pažymėtina, jog proceso atnaujinimo institutas yra taikomas tik išimtiniais ir, tik įstatyme nustatytais pagrindais bei tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, patvirtintos Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017, dalyje dėl turto padalijimo sąlygų pakeitimo.

Išaiškinti pareiškėjai, kad jie turi teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje Nr. 2YT-1047-829/2017.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismo Šakių rūmus.