- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-06
- Bylos Nr.
- Ik-1239-562/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01388-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Violeta Balčytienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Pareiškėjas
- UAB „Senukų prekybos centras“
- Advokatai
- Romualda Klizienė
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Romualdai Klizienei, atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovams Teisučiui Viktorui Cininui, Irinai Janukevičienei, trečiajam asmeniui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Senukų prekybos centras“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui, dėl akto panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo A. K.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „Senukų prekybos centras“ prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2010 m. balandžio 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 13. Skunde (t. I, b. l. 1-3) nurodant, kad LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2010-03-29 išleido įsakymą Nr. V-112 „Dėl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2009-03-19 A. K., papildomo tyrimo‘‘. Vadovaujantis minėtu įsakymu Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius atliko papildomą tyrimą dėl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio A. K. ir surašė papildomo tyrimo N-I formos Nelaimingo atsitikimo darbe 2010-04-20 aktą Nr.13. Pareiškėjas apie papildomą tyrimą informuotas ir su LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2010-03-29 įsakymu Nr. V-112 „Dėl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2009-03-19 A. K., papildomo tyrimo‘‘ supažindintas, atvykus į pareiškėjo buveinę VDI Kauno sk. vyresn. inspektoriui V. S. 2010-04-15 (Valst. kontrolės institucijų pareigūnų atliekamų įmonės patikrinimų registracijos žurnalas). Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytas vieno mėnesio terminas nuo skundžiamo akto įteikimo dienos, nepraleistas. Pareiškėjas UAB „Senukų prekybos centras‘‘ nesutinka su LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu atlikti papildomą lengvo nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2009-03-19 UAB „Senukų prekybos centras‘‘buvusiam darbuotojui A. K., tyrimą, ir VDI Kauno sk. papildomo tyrimo nelaimingo atsitikimo darbe 2010-04-20 aktu Nr. 13, nes jie priimti pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką bei terminus ir atitinkamai toks tyrimas bei jį įforminantis aktas negali būti laikomi teisėtais. Pirminis minėto nelaimingo atsitikimo tyrimas buvo atliktas Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau - Nuostatai), patvirtintų 2004 m. rugsėjo 2 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1118, nustatyta tvarka ir užbaigtas 2009-03-26 aktu Nr. 9. Papildomo tyrimo atlikimo pagrindai yra numatyti Nuostatų 56 p., kur numatyti atvejai, kai papildomas tyrimas gali būti atliktas Darbo inspekcijos iniciatyva (tokiu atveju sprendimas dėl papildomo tyrimo turi būti priimtas per 10 darbo dienų nuo nelaimingo atsitikimo darbe akto gavimo), bei Nuostatų 75 p., kur numatyta galimybė atlikti papildomą tyrimą nukentėjusiojo ar kitų Nuostatų 73 p. išvardytų asmenų pareiškimu (toks pareiškimas dėl lengvo nelaimingo atsitikimo nukentėjusiojo gali būti pateikiamas per 2 mėnesius nuo akto gavimo dienos (Nuostatų 73 p.). Kadangi tiek Nuostatų 56 p., tiek 75 p. nustatyti terminai yra seniai pasibaigę, papildomas tyrimas dėl šio nelaimingo atsitikimo negalėjo būti atliekamas ir vien šiuo pagrindu abu skundžiami aktai turi būti panaikinti. Pažymėtina, jog LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2010-03-29 įsakyme Nr. V-112 minimas Nuostatų 78 p., numatantis, jog „...inspektorius pagal šiuos Nuostatus turi teisę tirti kiekvieną (taip pat lengvą) nelaimingą atsitikimą, įvykusį darbe, neatsižvelgdamas į įmonės nuosavybės formą, rūsį ar veiklos pobūdį‘‘, nereglamentuoja papildomo tyrimo atlikimo pagrindų ir atitinkamai juo negali būti remiamasi kaip pagrindu atlikti papildomą tyrimą (priešingu atveju tektų pripažinti, kad Darbo inspekcija bet kada savo nuožiūra, nesilaikydama jokių teisės aktuose nustatytų terminų (Nuostatų 56, 73 p.), gali atlikti papildomus ir (ar) pakartotinius tyrimus, kas akivaizdžiai prieštarautų ne tik minėtiems Nuostatų 56 ir 73 punktams, bet ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat, pažymėtina, kad 2009-03-26 nelaimingo atsitikimo darbe aktu konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastimis yra saugos ir sveikatos norminio teisės akto „Elektrinio krautuvo ir vežimėlio vairuotojo saugos ir sveikatos‘‘ instrukcijos Nr. 16, patvirtintos 2006-02-20 p. 4.1.28 ir 4.1.28.2 bei Krovos darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 53 patvirtintos 2006-02-20 p. 5.2, 1.19, pažeidimas. 2007-10-29 pasirašydamas darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 10.1 punktu A. K. įsipareigojo vykdyti bendrovėje esamų tvarkų, instrukcijų, įsakymų bei kitų norminių aktų reikalavimus, susijusius su krovėjo darbu, ir buvo instruktuotas. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akto išvados A. K. nebuvo ginčijamos Nuostatų V sk. nustatyta tvarka. Nuostatų 5 punkte nurodoma, kad papildomas tyrimas skiriamas tam, kad būtų surinkti papildomi duomenys, patikslintos įvykio aplinkybės ar priežastys ir įrašai nelaimingo atsitikimo darbe akte. Tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, įvykusį daugiau negu prieš metus, nustatyta, kad nukentėjusiojo A. K. patikslinti parodymai prieštarauja liudytojų P. A. G. ir R. P. paaiškinimams. Atliekant papildomą tyrimą nebuvo gauti R. P., P.A. G. bei R. S. paaiškinimai. Tokiu būdu, nebuvo objektyviai nustatytos, bei negalėjo būti išanalizuotos ir įvertintos nelaimingo atsitikimo aplinkybės bei patikslintos priežastys. Atsakovas VDI Kauno sk. surašydamas papildomo tyrimo nelaimingo atsitikimo darbe aktą, nesivadovavo Nuostatų nustatytais reikalavimais (5, 46.3, 46.11, 46.15 p.), o tai neužtikrino objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Atitinkamai, papildomo tyrimo akte išvardintos nelaimingo atsitikimo priežastys (1 p.) Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, yra nepagrįstos. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2010-03-29 įsakymas Nr. V-112 „Dėl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2009-03-19 A. K., papildomo tyrimo‘‘ ir Nelaimingo atsitikimo aktas Nr. 13 yra neteisėti, nes prieštarauja Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatams, patvirtintiems 2004 m. rugsėjo 2 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1118 ir yra naikintini (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. I dalies 1 ir 3 punkto pagrindu).
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 30-33)nurodė, kad pagal savo kompetenciją vykdo darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo įstatymų, kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų laikymosi valstybinę kontrolę ir pažeidimų prevenciją (Darbo kodekso 32 str.), tiria profesines ligas, nelaimingus atsitikimus darbe. Nelaimingi atsitikimai tiriami vadovaujantis Nuostatais ir Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodiniais nurodymais. Nuostatų 6 ir 7 p. nurodyta, kad ištyrus nelaimingą atsitikimą nustatomos jo aplinkybės ir priežastys, taip pat nustatomas įvykio ryšys su darbu. Sprendimus ir išvadas dėl įvykio aplinkybių, priežasčių bei jų priežastinio ryšio su darbu, darbo inspektorius daro remdamasis įvykio vietos apžiūra, liudytojų, vadovų paaiškinimais, įrengimų techninės būklės, įmonės ir darbuotojų veiklą reglamentuojančių ir kitų su įvykiu susijusių dokumentų analizės pagrindu, rizikos vertinimo, specialistų ir kompetentingų institucijų, tarp jų ikiteisminio tyrimo, išvadomis, kitomis aplinkybėmis. Inspekcija pagal kompetenciją nevertina skirtingų, dažnai darbo ginčo elementų turinčių darbo teisinių santykių šalių parodymų teisingumo ir pagrįstumo, kadangi tokia kompetencija deleguota darbo ginčus nagrinėjantiems subjektams (Darbo kodekso 286 str.). Papildomas ar pakartotinis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas skiriamas Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu, kai nustatoma, kad įvykis ištirtas pažeidžiant Nuostatų reikalavimus (Nuostatų 56, 75 p.), arba pagal piliečių prašymus dėl naujai paaiškėjusių (naujai nurodytų) aplinkybių arba žinomų aplinkybių ar faktų, į kuriuos pirminio tyrimo metu nebuvo atsižvelgta. Ši bendroji norma taikoma inspekcijos praktikoje nepriklausomai nuo jau atliktų tyrimų ir nustatytų terminų. Asmens kreipimasis dėl jo tariamai pažeistų teisių, nurodant naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sudaro teisinį ir faktinį pagrindą inspekcijos atlikto tyrimo atnaujinimui. Inspekcijos teises ir pareigas reglamentuojantys teisės aktai to nedraudžia. Teigia, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 2009 m. kovo 19 d. Kaune, kai UAB „Senukų prekybos centras“ prekių priėmimo zonoje tvarkant padėklus (paletes) buvo sužalotas krovėjas A. K.. Nelaimingą atsitikimą ištyrė UAB „Senukų prekybos centras“ sudaryta dvišalė komisija ir 2009 m. kovo 26 d. surašytame nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 9 nurodė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl elektrinio krautuvo ir vežimėlio vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos pažeidimo, kurį padarė pats nukentėjusysis. A. K. nesutiko su tokiomis tyrimo išvadomis ir su prašymu kreipėsi į Vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių (prašymas be datos, inspekcijoje gautas 2010 m. kovo 8 d.), nurodydamas, kad įvykis ištirtas neobjektyviai, nelaimingo atsitikimo aktas surašytas remiantis sąmoningai pateikta neteisinga informacija apie įvykio aplinkybes ir prašo pakartotinai ištirti „kas įvyko ir kas pastūmė įvykti nelaimingam atsitikimui“. Remiantis A. K. ir nelaimingo atsitikimo metu kartu su juo dirbusio krovėjo A. P. G. paaiškinimais, jiems jų vadovas - terminalo vadybininkas R. P. nurodė atrinkti ir, naudojant elektrinį krautuvą, sukrauti į statybinių atliekų konteinerį sulaužytus ir netinkamus naudoti padėklus (paletes). Darbai buvo atliekami tokia tvarka: padėklai rankomis buvo sukraunami ant krautuvo „šakių“, atvežami prie konteinerio, krautuvu pakeliami iki konteinerio viršaus ir numetami į jo vidų. Nelaimingas atsitikimas įvyko kai, pakėlus padėklus, vienas iš ją įstrigo ir A. K. bandė jį nustumti į konteinerį rankomis. A. K. nurodo, ir tai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu Kauno miesto Dainavos PK apklausti liudytojai, kad krautuvą valdė pats nukentėjusysis. Tuo tarpu įmonės surašytame nelaimingo atsitikimo tyrimo akte rašoma, kad A. K. buvo sužalotas, kai bandė ne nustumti, o priešingai - sulaikyti krentančius padėklus. Be to, akte nurodyta, kad krautuvą vairavo ne A. K., o R. P., kuris atvežė krūvelę padėklų, nuleido šakes ir nuėjo. Padėklai pradėjo slysti nuo rietuvės ir A. K., užlipęs ant krautuvo kabinos, bandydamas juos sulaikyti, koja netyčia įjungė krautuvo šakių kreipiamųjų valdymo svirtį. Kreipiamosios palinko ir prispaudė A. K.. Atsižvelgdamas į tai, kad nelaimingą atsitikimą tyrusios įmonės komisijos ir nukentėjusiojo pateikta informacija ne tik skirtinga, bet ir prieštaringa, o taip pat, kad neįvertinta Kauno miesto Dainavos PK atlikto ikiteisminio tyrimo metu gauta informacija apie įvykio aplinkybes, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius paskyrė papildomą šio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Tokiu būdu, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2010 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. V-112 dėl papildomo tyrimo yra pagrįstas ir teisėtas. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinė kontrolė yra viena iš pagrindinių priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, kurią, organizuodamas darbą įmonėje, privalo nustatyti darbdavys (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau DSSĮ) 19 str.). Organizuodamas vidinę kontrolę darbdavys „įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“ (DSSĮ 19 str. 2 d. 5 p.). Laikytis saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų vienodai privaloma ir vadovams, ir darbuotojams. Pagrindinės darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemonės, kurias privaloma įgyvendinti sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, išvardintos DSSĮ 25 str. nurodytose darbdaviui atstovaujančio asmens pareigose. Atlikus papildomą tyrimą nustatyta, kad buvo pažeistas DSSĮ 25 str. 13 p., kuriame nurodyta, kad darbdavys privalo užtikrinti kontrolę „kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje“ ir nušalinti nuo darbo darbuotojus, kurie tokių reikalavimų nesilaiko. Akcentuoja, kad A. K. ir A. P. G. užduotį tvarkyti padėklus davė vadybininkas R. P.. Jis buvo darbų vadovas, todėl privalėjo nurodyti, kaip saugiai darbą atlikti bei kontroliuoti, kad būtų laikomasi jo nurodymų. Tuo tarpu jo 2009 m. kovo 19 d. paaiškinime, įmonės 2009 m. kovo 26 d. surašytame nelaimingo atsitikimo darbe akte (7 p.), A. K. ir A. P. G. paaiškinimuose nurodoma, kad R. P. atvežė krūvelę palečių, nuleido šakes ir pats nuėjo ruoštis kitiems darbams. Tokiu būdu, net ir tuo atveju, jei informacija, kad krautuvą vairavo R. P. yra neteisinga, akivaizdu, kad kontrolės, kaip atliekami krovos darbai, nebuvo, nes R. P. buvo užimtas kitais darbais, o kito asmens, kuris tai atliktų, nebuvo paskirta. A. P. G. savo 2010 m. kovo 15 d. paaiškinime Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui rašo, kad nelaimingo atsitikimo metu „prie palečių kartu buvome tik aš ir A. K.. Kitų darbuotojų nebuvo“. Teigia, kad taip pat buvo pažeista DSSĮ 27 str. l d. : „Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktavimo metu suteiktų žinių, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą...“. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai nurodė, kad A. K., nors ir neapmokytas ir neturėdamas teisės vairuoti krautuvą patvirtinančio pažymėjimo, krautuvą vairuodavo ir juo dirbdavo nuolat. A. P. G. apklausos Kauno miesto Dainavos PK metu nurodė: „nors ir aš turėjau ... pažymėjimą, tačiau tiesioginis vadovas R. P. retai man leisdavo juo dirbti, o pasitikėdavo A. K., nors jis iš viso neturėjo elektrokrautuvo vairuotojo pažymėjimo. Kodėl jis taip elgdavosi, aš nežinau - A. K. su elektrokrautuvu dirbo apie metus laiko“. Faktą, kad A. K. dirbdavo su krautuvu patvirtina ir krovėjas R. S.. Apklausos policijos komisariate metu jis nurodė: „aš žinojau, kad A. K. neturi elektrokrautuvo pažymėjimo, tačiau vadybininkas R. P. juo pasitikėdavo, patikėdavo A. K. elektrokrautuvą bei jis su juo dirbdavo įvairius darbus. A. K. su elektrokrautuvu iki nelaimės dirbo apie metus laiko“. Pats A. K. apklausos policijos komisariate metu nurodė: „...tiesioginis vadovas R. P. man davė nurodymą paimti elektrokrautuvą ir su juo į konteinerį nuvežti paletes. Aš nuėjau į patalpas, kur buvo laikomi elektrokrautuvai, pasirašiau knygoje, kad paėmiau krautuvą....“. Tai, anot atsakovės, įrodo, kad A. K. su krautuvu dirbo, tačiau nebuvo apmokytas, neinstruktuotas ir toks darbas jam neturėjo būti pavestas. Be to, darbai, atliekami krovinius keliant rankomis, taip pat mechanizmais, tarp jų savaeigiais krautuvais, yra priskiriami pavojingų darbų kategorijai (Pavojingų darbų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386). Tai yra darbai, pasižymintis didesne profesine rizika, kuriai esant, traumos ar kitokia darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio yra didesnė. Įmonėje privalo būti nustatyta darbuotojų, atliekančių pavojingus darbus, mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo tvarka, turi būti vykdomas toks mokymas ir žinių patikrinimas (DSSĮ 27 str. 5 d.). Atliekant papildomą tyrimą įrodymų, patvirtinančių, kad šio reikalavimo buvo laikomasi, nepateikta. Taip pat buvo pažeistas DSSĮ 25 str. 2 p. : „organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą...“. Profesinės rizikos darbo vietoje vertinimas yra vienas iš esminių vidinės kontrolės elementų. Rizikos vertinimo tikslas - nustatyti esančius ar galinčius atsirasti kenksmingus ir/ar pavojingus veiksnius, kurie darbo metu gali sužaloti darbuotoją ar kitaip pakenkti jo sveikatai. A. K. įvykusio nelaimingo atsitikimo aplinkybės rodo, kad nebuvo atsižvelgta į riziką dirbant su krautuvu.
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 148) nurodė, kad Kauno skyrius, vadovaudamasis vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-112 „Dėl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2009-03-19 A. K., papildomo tyrimo“ atliko papildomą tyrimą ir nustatė, kad buvo pažeistas DSSĮ 25 str. 13 p., kuriame nurodyta, kad darbdavys kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Nurodo, kad A. K. ir A. P. G. užduotį tvarkyti padėklus davė vadybininkas R. P.. Jis buvo darbų vadovas, todėl privalėjo nurodyti, kaip saugiai atlikti darbą bei kontroliuoti, kad būtų laikomasi jo nurodymų. Tuo tarpu jo 2009 m. kovo 19 d. paaiškinime, įmonės 2009 m. kovo 26 d. surašytame nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte (7 p.), A. K. ir A. P. G. paaiškinimuose nurodoma, kad R. P. atvežė palečių, nuleido šakes ir pats nuėjo ruoštis kitiems darbams. Tokiu būdu, net ir tuo atveju, jei informacija, kad krautuvą vairavo R. P. yra neteisinga, akivaizdu, kad kontrolės kaip atliekami krovos darbai, nebuvo, nes pastarasis buvo užimtas kitais darbais, o kito asmens, kuris tai atliktų, nebuvo paskirta. A. P. G. savo 2010 m. kovo 15 d. paaiškinime Kauno skyriui rašo, kad nelaimingo atsitikimo metu „prie palečių kartu buvome tik aš ir A. K.. Kitų darbuotojų nebuvo“. DSSĮ 27 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktavimo metu suteiktų žinių, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja darbuotojo mokymą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai nurodė, kad A. K., nors ir neapmokytas ir neturėdamas teisės vairuoti krautuvą patvirtinančio pažymėjimo, šią transporto priemonę vairuodavo ir ja dirbdavo nuolat. A. P. G. apklausos Kauno miesto Dainavos PK metu nurodė: „nors ir aš turėjau elektrokrautuvo vairuotojo pažymėjimą, tačiau tiesioginis vadovas R. P. retai man leisdavo juo dirbti, o pasitikėdavo A. K., nors jis iš viso neturėjo elektrokrautuvo vairuotojo pažymėjimo. Kodėl jis taip elgdavosi, aš nežinau - A. K. su elektrokrautuvu dirbo apie metus laiko“. Faktą, kad A. K. dirbdavo su krautuvu patvirtina ir krovėjas R. S.. Apklausos policijos komisariate metu jis nurodė: „aš žinojau, kad A. K. neturi elektrokrautuvo pažymėjimo, tačiau vadybininkas R. P. juo pasitikėdavo, patikėdavo A. K. elektrokrautuvą bei jis su juo dirbdavo įvairius darbus. A. K. su elektrokrautuvu iki nelaimės dirbo apie metus laiko“. Pats A. K. apklausos policijos komisariate metu nurodė: „tiesioginis vadovas R. P. man davė nurodymą paimti elektrokrautuvą ir su juo į konteinerį nuvežti paletes. Aš nuėjau į patalpas, kur buvo laikomi elektrokrautuvai, pasirašiau knygoje, kad paėmiau krautuvą“. Tai įrodo, kad K. su krautuvu dirbo, tačiau dirbti nebuvo apmokytas, neinstruktuotas ir toks darbas jam neturėjo būti pavestas. DSSĮ 25 str. 2 d. nustatyta, kad darbdavys organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą. Profesinės rizikos darbo vietoje vertinimas yra vienas iš esminių vidinės kontrolės elementų. Rizikos vertinimo tikslas - nustatyti esančius ar galinčius atsirasti kenksmingus ar pavojingus veiksnius, kurie darbo metu gali sužaloti darbuotoją ar kitaip pakenkti jo sveikatai. Atsižvelgiant į veiksnius, rengiamos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos bei instruktuojami darbuotojai. A. K. įvykusio nelaimingo atsitikimo aplinkybės rodo, kad nebuvo atsižvelgta į riziką dirbant su krautuvu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 140) paaiškino, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 2009 m. kovo 19 d. 7 val. 20-25 min. Iš darbų vykdytojo R. P. girdint R. S. ir P. A. G. gavo nurodymą paimti elektrokrautuvą ir pakrauti konteinerį sulūžusiais padėklais. R. P. liko vadovauti mašinos pakrovimui, kurį vykdė R. S.. Tvirtina, kad nebuvo informuotas apie konteinerių pakrovimą, jam teko 2-3 kartus lipti ant konteinerių viršaus ir juos pataisyti, glaudžiau sudėti, kad nenukristų. O čia gavo konkrečią užduotį pradėti pakrovimą nuo pradžių. Buvo matęs kaip R. P. vežė ir krovė konteinerius, todėl nutarė pakartoti tuos veiksmus. Teko važiuoti dar ledui nenutirpus. Akcentuoja, kad visus parodymus davė teisingai, sąžiningai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėja uždarosios akcinės bendrovės „Senukų prekybos centras“ kreipėsi į tesimą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2010 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. V-112 „Dėl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2009-03-19 A. K., papildomo tyrimo“ bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2010 m. balandžio 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 13.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-10-27 nutartimi pareiškėja uždarosios akcinės bendrovės „Senukų prekybos centras“ apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria teismas skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2010 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. V-112 „Dėl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2009-03-19 A. K., papildomo tyrimo“ atmetė kaip nepagrįstą, panaikino ir šioje dalyje administracinę bylą nutraukė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria teismas skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2010 m. balandžio 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 13 paliko nenagrinėtą, panaikino ir šioje dalyje bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Tokiu būdu nagrinėtinas ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2010 m. balandžio 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 13, teisėtumo ir pagrįstumo.
Valstybinės darbo inspekcijos kompetenciją apibrėžia Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas (toliau - ir Įstatymas) (2003 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. IX-1768 redakcija), Valstybinės darbo inspekcijos nuostatai bei Valstybinės darbo inspekcijos darbo reglamentas. Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo (Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 str.).
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo bei skundų ir pareiškimų, susijusių su nelaimingų atsitikimų darbe tyrimu, nagrinėjimo tvarką nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau - Nuostatai), patvirtinti 2004 m. rugsėjo 2 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1118 (2009-10-14 redakcija). Nuostatų 6 ir 7 p. numato, kad ištyrus nelaimingą atsitikimą nustatomos jo aplinkybės ir priežastys, taip pat nustatomas įvykio ryšys su darbu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius 2009 m. kovo 26 d. surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 9, kuriame konstatavo, kad 2009 m. kovo 19 d. UAB „Senukų prekybos centras“ A. K. įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastis, elektrinio krautuvo ir vežimėlio vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 16, krovos darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 53 reikalavimų pažeidimas (t. I, b. l. 41-42).
Nukentėjęs A. K. vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui 2010-03-08 pateikė prašymą dar kartą ištirti įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe, kadangi įvykis ištirtas neobjektyviai, nelaimingo atsitikimo aktas surašytas remiantis sąmoningai pateikta neteisinga informacija apie įvykio aplinkybes ir prašo pakartotinai ištirti (t. I, b. l. 40).
Valstybinis darbo inspektorius priėmė 2010 m. kovo 29 str. įsakymą Nr. V-112 „Dėl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2009-03-19 A. K., papildomo tyrimo“ (t. I, b. l. 45) , skirdamas UAB „Senukų prekybos centras“ dirbusiam A. K. 2009-03-19 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe papildomą tyrimą. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2010 m. kovo 29 str. įsakymo Nr. V-112 pagrindu Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius 2010 m. balandžio 20 d. įformino nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 13, kuriuo nustatė nelaimingo atsitikimo priežastis : Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, pasireiškęs tuo, kad UAB ,, Senukų prekybos centras‘‘ tvarkant sulūžusias paletes darbdavys nekontroliavo kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų. Pažeista: LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01 ( Žin.: 2003, Nr. 70-3170) 25 str. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais: 13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų; Saugos ir sveikatos norminio teisės akto ( darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas pasireiškęs tuo, kad AB ,,Senukų prekybos centras‘‘ krovėjas nesilaikė darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimų. Pažeista: UAB ,, Senukų prekybos centras‘‘ Krovos darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 53, patvirtintos 2006-02-20 Įsakymo Nr. 61, p. 5.2. ,, Jei krovėjas pastebėjo, kad krovinių rietuvė ar telažai gali griūti, jis apie tai nedelsdamas privalo pranešti darbo vadovui. Pats krovėjas neturi imtis kokių nors rietuvės ar stelažų sutvirtinimo darbų, kol negavo darbo vadovo nurodymų‘‘( t. 1, b.l. 38-39). Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2010-11-25 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nes nepadaryta veika, turinti BK 176 str.1d. požymius (baudž.byla Nr.26-1-00469-09).
Atlikus papildomą tyrimą nustatyta, jog buvo pažeista DSSĮ 25 str. 13 p. nustatyta darbdaviui pareiga užtikrinti kontrolę kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje bei nušalinti nuo darbo darbuotojus, kurie tokių reikalavimų nesilaiko. Remiantis A. K. ir nelaimingo atsitikimo metu kartu su juo dirbusio krovėjo A. P. G. paaiškinimais terminalo vadybininkas R. P. nurodė atrinkti ir, naudojant elektrinį krautuvą, sukrauti į statybinių atliekų konteinerį sulaužytus ir netinkamus naudoti padėklus (paletes); nelaimingas atsitikimas įvyko kai pakėlus padėklus, vienas iš jų įstrigo, o A. K. bandė jį nustumti į konteinerį rankomis. A. K. apklausos policijos komisariate metu parodė, kad tiesioginis vadovas R. P. jam davė nurodymą paimti elektrokrautuvą ir su juo į konteinerį nuvežti paletes. Šiuos nukentėjusiojo A. K. paaiškinimus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu Kauno miesto Dainavos PK apklausti liudytojais P. G. bei R. S. (b.l.48,113,114,115,116). Pareiškėja nurodo, kad nukentėjusiojo A. K. patikslinti parodymai prieštarauja liudytojų A.P. G. ir R. P. paaiškinimams, o atliekant papildomą tyrimą nebuvo gauti R. P., A.P. G. bei R. S. paaiškinimai. Vertinant šiuos pareiškėjo nurodytus motyvus, pažymėtina, kad atsakovo ginčijamo akto išvados priimtos atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojais P. G. bei R. S. parodymus, kurie patvirtina nukentėjusiojo A. K. paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad A. K. patikslinti parodymai prieštarauja liudytojų A.P. G. ir R. P. paaiškinimams. Teismo posėdžio metu liudytojas A.P. G. taip pat patvirtino trečio suinteresuoto asmens A. K. nurodytas aplinkybes. Kartu pažymėtina, kad liudytojų parodymų metu užfiksuotiems duomenims teiktinas pagrįstai prioritetas, nes tie duomenys gauti suprantant jų davėjams gresiančią atsakomybę, jei jie būtų melagingi ar iškraipyti kitiems asmenims nenaudinga linkme. Atitinkami ikiteisminio tyrimo duomenys gali būti panaudojami ir įrodinėjimo procese administraciniame teisme, nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, leidžia remtis įvairiais dokumentais ir kitais rašytiniais įrodymais, neribodama šių įrodinėjimo priemonių sąrašo. Ginčo atveju taip pat nustatyta, kad R. P. apklausti nebuvo galimybės, nes ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis jis yra išvykęs į Angliją (baudž.byla Nr.26-1-00469-09,b.l.76). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą reguliavimą, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2007-06-07 redakcija) 19 straipsnio 1 d. nustato, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: 1) organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose; 2) organizuoja Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso parengimą ir jo pildymą. Tokio paso tipinę formą nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras; 3) vadovaudamasis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje; 4) tvirtina įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus ir (ar) įmonės darbuotojų saugos specialistų pareigybės aprašymus (instrukcijas); 5) įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Pagrindinės darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemonės, kurias privaloma įgyvendinti sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas , nurodytos Įstatymo 25 straipsnyje. Pagal šio įstatymo 25 str.13 p. nuostatas kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Darbuotojai instruktuojami šio Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytais ir kitais atvejais, kai darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo nusprendžia, kad to reikia siekiant apsaugoti darbuotojus nuo traumų ar profesinių ligų. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktavimo metu suteiktų žinių, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytais Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje nustato darbdaviui atstovaujantis asmuo.
Šio nustatyto reglamentavimo kontekste įvertinus bylos aplinkybes, pripažintina, kad ginčijamo nelaimingo atsitikimo darbe akto išvados yra pagrįstos.
Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl papildomo tyrimo atlikimo pagrįstumo.
Nagrinėjamam ginčui reikšmingų Nuostatų 56 p. nustato, kad valstybinei darbo inspekcijai per 10 darbo dienų nuo nelaimingo atsitikimo darbe akto gavimo nustačius, kad sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe ištirtas pažeidžiant šių Nuostatų reikalavimus, – Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius skiria papildomą ar pakartotinį tyrimą, nurodydamas jo trukmę, bet ne ilgiau kaip 30 darbo dienų, ir apie tai informuoja įmonės vadovą, draudimo įstaigą, apylinkės prokuratūrą, nukentėjusįjį arba jo atstovą ar jo šeimą; lengvas nelaimingas atsitikimas darbe ištirtas pažeidžiant šių Nuostatų reikalavimus, – Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius įpareigoja darbdavį per 15 darbo dienų atlikti papildomą ar pakartotinį lengvo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Lengvo nelaimingo atsitikimo darbe papildomam tyrimui atlikti darbdavys gali sudaryti naują dvišalę komisiją arba pavesti jį atlikti komisijai, atlikusiai ankstesnį tyrimą. Pakartotinai lengvą nelaimingą atsitikimą darbe tiria darbdavio sudaryta kitos sudėties dvišalė komisija. Apie papildomą ar pakartotinį lengvo nelaimingo atsitikimo tyrimą darbdavys informuoja nukentėjusį darbuotoją arba jo atstovą, draudimo įstaigą (įstaigas). Papildomo ar pakartotinio lengvo nelaimingo atsitikimo tyrimo atitinkamos formos aktą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo tyrimo pabaigos darbdavys išsiunčia nukentėjusiajam arba jo atstovui, Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui ir draudimo įstaigai (įstaigoms), kurioje (kuriose) nukentėjusysis apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Nuostatų 57p. numatyta, kad papildomai tirti sunkų ar mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe gali būti skiriamas ankstesnį tyrimą atlikęs arba kitas Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius. Pagal Nuostatų 58 p. pakartotinai tirti sunkų ar mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe skiriamas kitas Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius. Nuostatų 59 numatyta, kad atlikus papildomą ar pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, gali būti paliktas galioti nepakeistas ankstesnio tyrimo metu surašytas atitinkamos formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas (padaryta išvada) arba jis papildytas, arba surašytas naujas atitinkamos formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas, arba tyrimas nutrauktas, kaip nurodyta šių Nuostatų 12 punkte. Nuostatų 60 p. numato, kad papildomo ar pakartotinio tyrimo medžiaga nagrinėjama Valstybinėje darbo inspekcijoje. Nustačius, kad nelaimingas atsitikimas darbe ištirtas nepažeidžiant šių Nuostatų reikalavimų, per 10 darbo dienų nuo papildomo ar pakartotinio tyrimo medžiagos gavimo ji išsiunčiama šių Nuostatų 53 punkte nustatyta tvarka, nurodžius sprendimą dėl ankstesnio tyrimo išvadų galiojimo. Nuostatų V skyriaus, reglamentuojančio skundų ir pareiškimų tvarką, 68 p nustatyta, kad Įmonės vadovui atsisakius organizuoti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, darbuotojų atstovai, nukentėjęs asmuo arba jo atstovas ar jo šeima apie tai praneša Valstybinei darbo inspekcijai. Valstybinė darbo inspekcija privalo skirti Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių nelaimingam atsitikimui darbe tirti. Jeigu darbdavio atstovas ar darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai arba įmonės vadovas per 3 darbo dienas nepasirašo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto ir Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui ar dvišalei komisijai raštu nepateikia motyvuotos akto nepasirašymo priežasties, surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas įsigalioja nuo jo surašymo dienos (Nuostatų 69 p.). Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius gautą darbdavio atstovo ar darbuotojų atstovo arba įmonės vadovo ar atliekant tyrimą dalyvavusio asmens raštą, kuriame nurodyti akto nepasirašymo motyvai, privalo išnagrinėti ir apie priimtą sprendimą informuoti tokį raštą pateikusį asmenį, o pareiškėjo raštą ir priimtą sprendimą pridėti prie tyrimo medžiagos (Nuostatų 70 p.). Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ar sprendimai (išvados) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasties (priežasčių) įmonės vadovo, darbdavio atstovo ar darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai pareiškimais gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui (Nuostatų 71 p.). Nuostatų 73 p. nustatyta, kad įmonės vadovas, darbdavio atstovas ar darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai pareiškimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir priežasčių Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui gali pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymo, nukentėjusysis arba jo atstovas pareiškimą dėl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe – per 2 mėnesius, o dėl sunkaus – per 6 mėnesius. Mirusiojo dėl nelaimingo atsitikimo darbe atstovas arba jo šeima dėl mirtino nelaimingo atsitikimo akte nurodytų aplinkybių ir priežasčių gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių per vienerius metus nuo nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymo dienos. Nuostatų 74 p. nustato, kad valstybinė darbo inspekcija pareiškimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybių ir priežasčių privalo išnagrinėti per 30 kalendorinių dienų nuo jų gavimo. Nuostatų 75 p. nustato, kad valstybinei darbo inspekcijai išnagrinėjus gautus šių Nuostatų 73 punkte nurodytų asmenų pareiškimus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu gali būti skiriamas papildomas ar pakartotinis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas. Valstybinei darbo inspekcijai nustačius, kad nėra pagrindo skirti papildomą ar pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, apie tai raštu informuojamas pareiškėjas. Nuostatų 76 p. numatyta, kad valstybinės darbo inspekcijos atsisakymas skirti papildomą ar pakartotinį tyrimą gali būti apskųstas teismui. Pareiškėjas, nesutinkantis su papildomo ar pakartotinio tyrimo išvadomis, įstatymų nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą. Pakartotinis ar papildomas tyrimas taip pat gali būti skiriamas draudimo įstaigos motyvuotu prašymu.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo tyrimas pradėtas 2009-03-19 bei užbaigtas 2009-03-26 priimant nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr.9 (b.l.41). Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajam A. K. 2010-03-08 pateikus prašymą dar kartą ištirti įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe (t. I, b. l. 40) bei Valstybinis darbo inspektorius priėmus 2010 m. kovo 29 str. įsakymą Nr. V-112 „Dėl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2009-03-19 A. K., papildomo tyrimo“ (t. I, b. l. 45), Nuostatų 56 p. darbo inspekcijos iniciatyva skirti papildomą tyrimą bei Nuostatų 73 p. nustatyti terminai pateikti pareiškimus buvo pasibaigę.
Atsakovas nurodo, kad papildomas ar pakartotinis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas skiriamas Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu, kai nustatoma, kad įvykis ištirtas pažeidžiant Nuostatų reikalavimus (Nuostatų 56, 75 p.), arba pagal piliečių prašymus dėl naujai paaiškėjusių (naujai nurodytų) aplinkybių arba žinomų aplinkybių ar faktų, į kuriuos pirminio tyrimo metu nebuvo atsižvelgta. Asmens kreipimasis dėl jo tariamai pažeistų teisių, nurodant naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sudaro teisinį ir faktinį pagrindą inspekcijos atlikto tyrimo atnaujinimui.
Vertinant šiuos atsakovo argumentus, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog buvo priimtas sprendimas atliktą tyrimą atnaujinti. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu šie pažeidimai nėra esminiai, sudarantys absoliutų pagrindą panaikinti skundžiamą 2010 m. balandžio 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sprendimas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2010 m. balandžio 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 13.
Teismo išdėstytų motyvų pagrindu skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str.1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 103 str. 1 d. 1 p., 127 str. 2 d., teisėjų kolegija
nusprendė:
atmesti pareiškėjos UAB „Senukų prekybos centras“ skundą dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2010 m. balandžio 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 13.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.