Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie LR FM), dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

civilinė byla nutrauktina.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja I. Z. ir N. Z. susituokė (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). N. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Iš antstolės Gretos Žutautės 2024 m. sausio 10 d. rašto Dėl informacijos pateikimo Nr. S-24-188-1096 matyti, jog N. Z. atžvilgiu yra užvestos vykdomosios bylos: Nr. 0188/21/00668; 0188/21/00750; 0188/21/01261; 0188/22/01993; 0188/22/02073; 0188/23/00120; 0188/23/00278; 0188/23/01097, kurias vykdo antstolė Greta Žutautė bei nurodama, kad I. Z. ir N. Z. turtui, t. y. lėšoms, kurios įgytos būnant santuokoje su N. Z., lėšų areštas yra taikomas pagal N. Z., skolas. 2023 m. balandžio 6 d. turto arešto aktu buvo areštuota skolininko sutuoktinės sąskaitos, esančios bankuose, bei pasiūlyta šalims nusistatyti turto dalį, tačiau šalys, dėl skolininko būklės, turto dalių nenusistatė. Gavus informaciją apie skolininko ir jo sutuoktinės gautas pajamas santuokos metu (nuo 2023 m. balandžio 6 d. iki skolininko mirties (duomenys neskelbtini)) buvo patikslintas turto arešto aktas ir areštuotas tik tos pajamos (lėšų dydis), kurios buvo įgytos santuokos metu su N. Z. ir iš kurių įstatymas leidžia išieškojimą bei kurios buvo gautos į I. Z. sąskaitas. Iš 2023 m. rugsėjo 19 d. Patvarkymo dėl pateikto prašymo Nr. S-23-188-28331 matyti, kad 2023 m. rugsėjo 5 d. I. Z. pateikė prašymą, kuriuo prašė pateikti informaciją apie pinigų nurašymą nuo I. Z. sąskaitų dėl vyro skolų bei paaiškinti, kodėl buvo nuskaičiuoti pinigai nuo rugpjūčio mėnesio algos, nors N. Z. mirė (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 4 d. surašytas Patvarkymas dėl skolininko sutuoktinės sąskaitų arešto Nr. S-23-188-26107, kuriuo nuspręsta skolininko N. Z. sutuoktinės I. Z. sąskaitų arešto mastą sumažinti iki 1539,81 Eur ir informuoti I. Z., jog sąskaitų areštas bus taikomas iki išaiškės N. Z. turto, teisių bei pareigų perėmėjas (paveldėtojas) bei bus nustatytos areštuoto turto dalys. Antstolės Gretos Žutautės 2024 m. sausio 10 d. Dėl informacijos pateikimo Nr. S-24-188-1096 rašte nurodyta, kad VMI prie LR FM įgijus paveldėjimo teisę bei jai atstovaujant N. Z. kaip turto paveldėtojai, turėtų su I. Z. nusistatyti turto dalis. Nusistačius šalims turto dalis, kuris buvo įgytas skolininko ir jo sutuoktinės santuokos metu, bus sprendžiamas klausimas dėl turto arešto panaikinimo.

Palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. <...> Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys). Juridiškai reikšmingas faktas, dėl kurio teisė paveldėti pereina kitiems asmenims, yra tai, jog įpėdinis palikimo nepriėmė. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Termino praleidimo pasekmės nustatytos CK 5.57 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009).

Minėtas teisinis reguliavimas bei kasacinio teismo praktika suponuoja, kad palikimo nepriėmimas ir palikimo atsisakymas per įstatyme nustatytą terminą sukelia tas pačias teisines pasekmes – toks įpėdinis pasitraukia iš paveldėjimo teisinių santykių (CK 5.60 straipsnio 2 dalis). O palikimo atsisakymas, praėjus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytam trijų mėnesių terminui, nesukels teisinių pasekmių, nes toks įpėdinis per šį terminą sąmoningai nepriėmęs palikimo savaime išreiškė valią neįstoti į paveldėjimo santykius.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja I. Z. prašo atnaujinti praleistą terminą atsisakyti priimti palikimą, tikslu kreiptis į notarą, kad jis patvirtintų pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po jo sutuoktinio N. Z. mirties, atsisakymo. Tačiau, įvertinus pareiškėjos nurodytus motyvus, dėl kurių ji kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo, darytina išvada, kad toks pareiškimas yra perteklinis ir negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja pateiktame pareiškime nurodo, kad jos sutuoktinis nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturėjo, turėjo tik daug įsiskolinimų, todėl nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Tai reiškia, kad pareiškėja sąmoningai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi nenorėjo priimti savo mirusio sutuoktinio palikimo. Kaip minėta, CK 5.60 straipsnio 2 dalis numato, kad palikimo atsisakymas turi tokias pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas. Todėl, pareiškėjai nepateikus pareiškimo notarui per trijų mėnesių terminą palikimui priimti, laikoma, kad ji palikimo atsisakė, t. y. jai kilo analogiškos teisinės pasekmės, kaip ir atsisakymo priimti palikimą atveju. Įvertinus šiuos duomenis bei tai, kad pareiškėja jau yra pasitraukusi iš paveldėjimo teisinių santykių, pagrindo spręsti klausimą dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo tam, kad pareiškėja galėtų kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo atsisakymo, nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, civilinė byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Išaiškintina pareiškėjai, kad ji turi teisę kreiptis į notarą dėl liudijimo išdavimo, patvirtinančio, kad pareiškimo dėl palikimo priėmimo niekas nepadavė ir paveldėjimo byla nėra užvesta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, VMI prie LR FM, pareiškimą dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.