Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. K. ir J. P. (J. P.) apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-04-16 nuosprendžio, kuriuo:

E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams ir keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008-10-16 iki 2009-04-16.

J. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d. 40 parų arešto, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d. 60 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 70 parų arešto.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. E., tačiau dėl jo apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

E. K., J. P. ir E. E. nuteisti už tai, kad pavartodami fizinį smurtą neteisėtai atėmė žmogui laisvę, būtent:

Jie 2008 m. rugpjūčio mėnesį, naktį iš 4 d. į 5 d., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai atėmė laisvę R. Ž., tai yra Aušros g. 7, Raseinių mieste, mušė R. Ž., suduodami jam nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, jėga surišo R. Ž. rankas ir kojas, išnešė iš gyvenamojo namo, paguldė į V. G. priklausančio automobilio „Renault Safrane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, parvežė į Tauragės rajoną, Papušynės kaimą, J. P. priklausantį garažą, ten jį mušė ir surištą laikė automobilio „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje, iki 2008-08-05 06 val. 35 min., kol R. Ž. buvo išlaisvintas policijos pareigūnų.

Be to, E. K., J. P. ir E. E., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos vykdė pripažįstamą tikrą J. P., o E. K. ir E. E. kito asmens, tai yra J. P., teisę, būtent:

jie 2008 m. rugpjūčio mėnesį, naktį iš 4 d. į 5 d., tikslesnis laikas nenustatytas, veikdami bendrininkų grupe, garaže, esančiame Papušynės kaime, Tauragės rajone, nesilaikydami įstatymo nustatytos tvarkos, savavališkai, J. P. įgyvendindamas pripažįstamą savo tikrą, o E. E. ir E. K. įgyvendindami J. P. tikrą teisę, reikalavo iš R. Ž. grąžinti iš J. P. pavogtus jam priklausančius mobiliojo ryšio telefoną ir kompiuterį, pavartodami prieš jį fizinį smurtą, tai yra suduodami smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, degindami R. Ž. kūną cigarete, braižydami jo kūną vieliniu šepečiu, pjaustydami kūną aštriu daiktu, taip padarydami jam politraumą, trauminę galvos smegenų ligą (ūmus periodas), galvos smegenų sukrėtimą, dešinio spindulinio kaulo ylinės ataugos lūžimą, daugybines žaizdas, nudegimus, nubrozdinimus ir viso kūno sumušimą, tai R. Ž. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. K. prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-04-16 nuosprendį, kadangi neteisingai paskirta bausmė, ir ją sušvelninti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kadangi ikiteisminio tyrimo ir teismo metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo parodymai gali būti nenuoseklūs todėl, kad neprisimena visų įvykio detalių. Apeliantas teigia, kad ketina susituokti ir pradėti normalų šeimos gyvenimą, į nusikaltimus buvo įpainiotas draugų, paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę žlugs visi planai. Pabrėžia, kad teismas skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę nurodo, jog jis yra teistas 5 kartus, teistumas yra išnykęs. Teismo išvada, kad išnykus jo teistumui, vėl padarė du apysunkius nusikaltimus ir taip įrodo, jog nenori taisytis, yra nepagrįsta. Skunde pažymima, kad esant išnykusiam teistumui asmuo laikomas neteistu ir jam gali būti taikomos įstatymo numatytos bausmės skyrimo lengvatos. Teismo proceso metu su nukentėjusiuoju R. Ž. susitaikė, jo atsiprašė, šis jam jokių pretenzijų neturi, todėl buvo pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. nuostatas ir bylą nutraukti kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, tačiau teismas tokios galimybės nesvarstė. Nuteistasis E. K. teigia, kad teismas taip pat nesvarstė galimybės jam taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatas, kadangi esant išnykusiam teistumui, asmuo laikomas neteistu, nesvarstė galimybės paskirti švelnesnę bausmės rūšį – areštą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis J. P. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-04-16 nuosprendį, baudžiamąją bylą nutraukti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 1 p., kadangi nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Teigia, kad su nukentėjusiuoju R. Ž. susitaikė, jo atsiprašė, šis jam atleido ir jokių pretenzijų neturi, todėl teismas privalėjo svarstyti klausimą jam taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Apeliantas teigia, kad nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, turi nuolatinį darbą, yra pagrindinis šeimos maitintojas, jo sesuo ir senelė neįgali, charakterizuojamas teigiamai, nusikalto pirmą kartą, nors abu padaryti nusikaltimai priskiriami prie apysunkių, tačiau jo veiksmuose yra idealioji nusikaltimo sutaptis, todėl buvo pagrindas juo patikėti, kad ateityje nebenusikals, ir taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. Nuteistasis J. P. teigia, kad yra lizingu nusipirkęs telefoną ir kompiuterį, už juos moka iš savo gaunamo uždarbio. Paskyrus jam arešto bausmę, neteks darbo ir pragyvenimo šaltinio, nebegalės išsimokėti už lizingu paimtus daiktus.

Nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su nuteistųjų J. P. ir E. K. apeliacinių skundų argumentais, jog apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. J. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisminio nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, nuteistasis E. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, įtariamojo apklausų metu gailėjosi dėl savo elgesio, teismo metu prisipažino visiškai, abu nuteistieji atsiprašė nukentėjusiojo R. Ž.. Kolegija daro išvadą, kad nuteistieji J. P. ir E. K. yra linkę kritiškai vertinti savo elgesį, stengiasi pasitaisyti. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pripažįsta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę J. P. ir E. K., kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 327 str. 2 p. numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36–40 straipsniuose numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės .

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, padaręs nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, jeigu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu, ir jeigu yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veiksmų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. nuostatų taikymas galimas tik nustačius visų minėtų sąlygų visumą.

Kolegija mano, kad yra visos minėtos sąlygos J. P. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. nuostatas. Jis padarė du apysunkius nusikaltimus, pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino juos padaręs ir nuoširdžiai gailisi. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. Ž. pareiškė, kad susitaikė su J. P. ir pretenzijų jam nebeturi, pats prašo kaltininkui bylą nutraukti, nes kaltininkas jo atsiprašė, su kaltininku susitaikė ir jam atleido (t. 2, b. l. 144). J. P. nėra anksčiau teistas, taip pat nėra anksčiau jau buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, administracine tvarka metų laikotarpiu nebaustas, turi nuolatinį darbą, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nukentėjusysis R. Ž. prašė baudžiamąją bylą nutraukti ir atleisti nuteistąjį J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius.

Proceso dalyvių valia dėl susitaikymo yra išreikšta, todėl yra visos sąlygos J. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. nustatyta tvarka, o baudžiamąją bylą jam nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235 str. 1 d., 327 str. 1 p.). Nepriėmęs tokio sprendimo pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.).

Nuteistojo E. K. apeliacinio skundo teiginys, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo neteistas, yra pagrįstas. E. K. teistas anksčiau, tačiau teistumas išnykęs, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, susitaikė su nukentėjusiuoju R. Ž.. Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę kolegija daro išvadą, jog už nusikalstamas veikas nuteistajam E. K. paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos, todėl mažintinas laisvės atėmimo bausmės terminas. Kolegija mano, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus nuteistajam E. K. sankcijoje numatytas švelnesnes bausmes. Parenkant bausmės dydį, atsižvelgtina į tai, jog padaryti du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai, šalia kaltininko atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatyta ir jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl skirtinos mažesnės už sankcijos vidurkį, artimesnės minimaliam sankcijos dydžiui bausmės.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 326 str. 2 d. 1 p., 2 p., 327 str. 2 p., 328 str. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-04-16 nuosprendžio dalį panaikinti.

J. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-04-16 nuosprendį pakeisti.

J. P. ir E. K. pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

E. K. Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-04-16 nuosprendžiu pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d., paskirti laisvės atėmimą penkiems mėnesiams.

E. K. Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-04-16 nuosprendžiu pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d. paskirti laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008-10-16 iki 2009-09-28.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.