Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nukentėjusiajam E. Ž., nukentėjusiojo atstovui advokatui R. Š., kaltinamajam L. Ž., kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjui Andrejui Zavtrakovui, kaltinamojo įstatyminiams atstovams I. Ž., V. Ž.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 kl. išsilavinimo, nedirbantis, besimokantis Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje, 12 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1 d. bei BK 138 str. 2 d. 8 p., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Ž. 2012 m. rugsėjo 5 d. apie 10.40 val., būdamas nepilnametis, viešoje vietoje - prie Šarkuvos g. ir Šarkuvos g. važiuojamojoje dalyje, ties Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija, esančia adresu Šarkuvos g. 28, Kaune, pašalinių asmenų akivaizdoje, prašydamas nukentėjusiojo E. Ž. cigaretės, tąsė jį suėmęs už švarko ir įžeidinėjo jį plūsdamas įvairiais rusiškais keiksmažodžiais bei necenzūriniais žodžiais, ir turėdamas menkavertę dingstį (iš pykčio dėl to, kad E. Ž. nedavė jam cigaretės) prieš nukentėjusįjį E. Ž. panaudojo fizinį smurtą: vienu kartu abiejų rankų kumščiais ir po to ne mažiau 10 kartų rankų kumščiais sudavė jam į galvos sritį, rankomis stūmė jį, nuo ko jis nugara atsitrenkė į automobilį ir nugriuvo ant asfalto, po ko ne mažiau 5 kartų rankų kumščiais sudavė jam į galvos sritį, tuo padarė nukentėjusiajam E. Ž. poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, nosyje – kairės akies vokuose, dešiniame antakyje – akies vokų išoriniame kampe, muštinę žaizdą nosyje, nosies kaulų lūžimą, kas sukėlė E. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d., ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,

be to, jis nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2012 m. rugsėjo 5 d. apie 10.40 val., būdamas nepilnametis, viešoje vietoje - prie Šarkuvos g. ir Šarkuvos g. važiuojamojoje dalyje, ties Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija, esančia adresu Šarkuvos g. 28, Kaune, turėdamas menkavertę dingstį (iš pykčio dėl to, kad E. Ž. nedavė jam cigaretės) tyčia rankų kumščiais ne mažiau 17 kartų suduodamas nukentėjusiajam E. Ž. į galvos sritį ir rankomis stumdamas, nuo ko jis nugara atsitrenkė į automobilį ir nugriuvo ant asfalto, padarė nukentėjusiajam E. Ž. poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, nosyje – kairės akies vokuose, dešiniame antakyje – akies vokų išoriniame kampe, muštinę žaizdą nosyje, nosies kaulų lūžimą, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti ir liudytojo S. Ū. parodymais, kadangi liudytojas ir teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės vienodus, neprieštaraujančius su nukentėjusiuoju tarpusavyje, nuoseklius ir logiškus parodymus, liudytojas kaip ir nukentėjusysis su kaltinamuoju L. Ž. pažįstamas nebuvo, nei liudytojas S. Ū., nei kaltinamasis L. Ž. nenurodė, kad tarpusavyje jie būtų turėję kokių nors priešiškumų, taigi nėra nustatyta jokio pagrindo, dėl kurio šis liudytojas būtų buvęs suinteresuoti apkalbėti kaltinamąjį.

Nors liudytojas S. Ū. ir nukentėjusysis E. Ž. buvo ir yra draugai, tačiau tai neduoda pagrindo teismui abejoti šių asmenų parodymų nuoširdumu, tuo labiau, kad ir liudytoja I. V., nukentėjusiojo ir liudytojo S. Ū. auklėtoja nurodė, kad E. Ž. buvo atsakingas, motyvuotas, nekonfliktiškas žmogus, dėl jo jokių konfliktinių situacijų niekada nėra buvę, labai valingas, jautrus, nuoširdus, patikimas žmogus, o S. Ū. - dar jautresnis, labai taikios prigimties vaikas, dėl kurio elgesio nėra buvę jokių problemų, nėra buvę jokių melavimo atvejų.

Teismas sutinka, kad iš esmės kaltinamasis kaltu prisipažino, patvirtindamas nukentėjusiojo atžvilgiu vartojęs fizinį, tačiau L. Ž. dėl savo padarytų nusikaltimų iš dalies kaltino nukentėjusįjį – tariamai nukentėjusysis pirmas sudavė smūgį kaltinamajam.

Nors liudytojas yra nurodęs, kad L. Ž. pažįsta tik iš matymo, tai yra su juo kartu tik rūkydavo per pertraukas, tačiau teismas laiko, kad tai buvo ne vienkartinis veiksmas ir dažnas rūkymas kartu, taigi, ir pabendravimas, leidžia padaryti išvadai, kad liudytojas dėl bendro polinkio susiklosčiusių santykių su kaltinamuoju yra suinteresuotas savo pažįstamo likimu. Todėl, atsižvelgdamas į jau anksčiau aptartus liudytojo parodymų nevientisumą, nenuoseklumą, prieštaringumą, teismas liudytojo M. B. parodymais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Pats kaltinamasis L. Ž. nurodė, kad nukentėjusiajam jis sudavė tik po to, kai jam sudavė nukentėjusysis, nurodydamas kad jis pats tik iškėlė rankas, tariamai, kaltinamojo teigimu, norėdamas parodyti, kad nukentėjusysis meluoja, o kaltinamasis yra pasipiktinęs jo elgesiu, tačiau, teismas laiko, kad toks kaltinamojo versijoje pateikiamas jo paties elgesys neįsivaizduojamas ir negali būti suprantamas, remiantis socialinių normų patirtimi.

Be to, ir paties kaltinamojo parodymai yra nevienodi ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, jog konflikto pradžioje jis tik ranka prilietė nukentėjusiojo švarko kišenę, bet paties švarko netampė; kad pakėlė savo abejas rankas nukentėjusiajam prie galvos; neatsimena, kad E. Ž. būtų nukritęs ant asfalto, prie automobilio, nukritusio jo nematė ir nukritusiam smūgių nesudavė (1 t., b. l. 97). Be to, apklausiamas liudytoju (1 t., b. l. 93), neužilgo po įvykio, L. Ž. parodė, kad E. Ž. po L. Ž. cigaretės paprašymų sudavė pastarajam ne mažiau du kartus pastarajam į smakrą bei kairės pusės smilkinį, pats L. Ž. sudavė E. Ž. vieną kartą į veidą. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis jau parodė, kad kaltinamasis sugriebė nukentėjusiojo dešinę švarko kišenę bei galėjo ir stiprokai už jos patempti, kad tik pakėlė savo rankas į viršų, kad nukentėjusysis užkliuvo už mašinos, kuri buvo už jo nugaros, ir nukrito, nukritusiam nukentėjusiajam galėjo suduoti vieną smūgį ar gal sudavė, kai nukentėjusysis krito.

Todėl kaltinamojo pateiktą buvusio įvykio versiją teismas vertina kaip jo gynimosi būdą, stengiantis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Taigi, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis L. Ž. viešoje vietoje – prie Šarkuvos g. ir Šarkuvos g. važiuojamojoje dalyje, ties Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija, tyčia, nesant tam jokio reikalo, pasinaudodamas menkaverte dingstimi (nukentėjusiajam nedavus kaltinamajam cigarečių), sumušė E. Ž., dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis sąmoningai elgėsi įžūliai, chuliganiškai, neadvekačiai esamai situacijai. Taip elgdamasis tuo metu toje vietoje buvusių kitų piliečių (nukentėjusiojo draugo, iš mokyklos einančių mokinių) akivaizdoje, L. Ž. pastaruosius šokiravo, taip pat išreiškė ir nepagarbą šių asmenų atžvilgiu, nes sutrikdė ir jų, kaip visuomenės narių, rimtį. Toks kaltinamojo elgesys laikytinas atviru iššūkiu visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti savo jėgos pranašumą, niekinantį požiūrį į aplinkinius, kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Šie kaltinamojo veiksmai viešoje vietoje, kur nuolat vaikšto žmonės, vertintini kaip prieštaraujantys moralės ir pagarbos vienų kitiems principams, kuriais kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl kaltinamojo L. Ž. tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Taip pat baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis L. Ž., suduodamas smūgius į galvą bei kitas kūno vietas nukentėjusiajam E. Ž. sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Aplinkybes dėl nukentėjusiojo sužalojimo be nukentėjusiojo, kaltinamojo, liudytojų parodymų, taip pat patvirtina specialisto išvada. Kaltinamojo elgesys – smūgiai į galvą, stūmimas, dėl ko nukentėjusysis parkrito - leidžia tvirtinti, kad kaltinamasis L. Ž. turėjo tiesioginę tyčią sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ir tokių pasekmių siekė. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamasis L. Ž., mušdamas nukentėjusįjį, suvokė veikos pavojingumą, galimybę atsirasti įvairiems pavojingiems veikos padariniams, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizavo, t. y. jį tenkino bet koks nukentėjusiojo sužalojimo sunkumo laipsnis (neapibrėžta tyčia), todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius. Be to, kaltinamasis sumušė nukentėjusįjį dėl staiga atsiradusios menkavertės dingsties, nesant tam jokio pagrįsto reikalingumo, pademonstruodamas savo niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį, taigi iš chuliganiškų paskatų. Todėl kaltinamasis L. Ž. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Bausmės skyrimas.

Spręsdamas kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 str., 91 str. nuostatomis.

Kaltinamasis L. Ž. padarė vieną nesunkų bei vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, neteistas, jo atžvilgiu yra atliekama ir daugiau ikiteisminių tyrimų, Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos 2012-10-09 duomenimis, gimnazijoje mokosi nuo pirmos klasės, buvo gabus mokinys, greitos orientacijos, turintis daug žinių, tačiau penktoje klasėje pradėjo prastai mokytis, gimnaziją lankė, tačiau dažnai praleisdavo pamokas, turėjo mandagaus, pagarbaus elgesio derančio jaunai asmenybei, spragų, stokojo bendravimo, savitarpio supratimo, atjautos įgūdžių, per pamokas nesusikaupdavo, nedirbdavo, dažnai mokytojams trukdydavo vesti pamokas, nepripažindamas savo kaltės, kartais jo elgesys buvo neprognozuojamas, todėl dėl elgesio būdavo perkeliamas į kitos klasės kolektyvą – kaip bausmė dėl drausmės, tėvai sūnumi rūpinosi, tačiau jis meluodavo ne tik mokytojams, bet ir tėvams (1 t., b. l. 100), Kauno „Santaros“ gimnazijos 2013-04-18 duomenimis, L. Ž. gimnazijoje pradėjo mokytis 2012 m. spalio mėn., o nuo 2013-04-02 direktorės įsakymu išvyko mokytis į kitą mokyklą, nuo pat pradžių praleisdavo pamokas ir jų nepateisindavo, neatsiskaitydavo laiku kontrolinių darbų, teisindavosi, kad pramiega, kad sunku, kad trukdo kažkokie rūpesčiai, visada išsisukinėdavo, rasdavo visokių pasiaiškinimų, klasėje nesutarė su kitais mokiniais, įžeidinėdavo bei nepagarbiai elgdavosi su bendraklasiais bei keletu atvejų ir su mokytojais, nuo pat atvykimo nesilaikė gimnazijoje nustatytos tvarkos ir nerodė jokio noro mokytis: mokėsi nepatenkinamais pažymiais, nedėvėjo uniformos, dėl netinkamo elgesio bei pamokų praleidinėjimo mokiniui buvo skirtas papeikimas, atėjęs į gimnaziją, neidavo į pamokas, o vaikščiodavo po gimnaziją su draugais, užkabinėjo mokinius, jiems grasindavo, numetė iš antro aukšto į pirmą gėlių vazonėlį, pasižymėjo manipuliatyviu elgesiu: žiūrėdamas į akis ir šypsodamasis, žadėdavo pasitaisyti, tačiau jo elgesys nesikeitė, dėl aprašyto jo elgesio mokinio buvo paprašyta iš gimnazijos išeiti, ką mokinys ir padarė, pasirinkęs tęsti mokslą J. Grušo mokykloje, (1 t., b. l. 103-104), Kauno Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos 2013-08-29 duomenimis, mokykloje mokosi nuo 2013-01 mėn., klasėje adaptavosi greitai, rado draugų, yra komunikabilus, drąsiai bendraujantis su mokytojais, mokymosi metu nebuvo patekęs į rimtas konfliktines situacijas dėl savo elgesio, dažniausiai praleidžia pirmąsias pamokas, nes sunkiai keliasi iš ryto, jei lankomumas būtų geresnis, galėtų mokytis dar geriau, yra tvarkingas, jautrus, mandagus, draugiškas, paslaugus, geranoriškas, noriai dalyvauja klasės veikloje, ruošiant renginius, yra lakios vaizduotės, tačiau labai ryškūs besiformuojančio charakterio svyravimai, ne visada geba teisingai įvertinti savo poelgius dėl brandumo stokos (2 t., b. l. 21) baustas administracine tvarka už KET pažeidimus: pagal LR ATPK 131 str. 5 d., ATPK 127 str. 2 d. (2 pažeidimai), 128 str. 1 d. (2 pažeidimai), 130 str. 1 d., 123 str. 1, 5 d., 185¹ str. (eismo įvykio sukėlimas, vairavimas automobilio, neturint teisės vairuoti, pasišalinimas iš įvykio vietos, rūkymas mokyklos teritorijoje) (2 t., b. l. 5-8), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas.

Kaltinamojo įstatyminė atstovė I. Ž. parodė, kad sūnus yra geras, jautrus, nuoširdus. Jis judrus, hiperaktyvus, bet ne nekonfliktiškas. Jis nesuduos kitam prieš tai neišsiaiškinęs. Kadangi jos mama yra ligonis, sūnui leisdavo nakvoti pas močiutę, patys naiviai tikėdami juo, kad jis ten būna, nakvoja. Sūnus juos apvylė, susidėjo su netinkama kompanija. Dabar sūnus rašo, kad supranta savo elgesį, kad daugiau taip nesielgs, suvokė, kad be reikalo neklausė tėvų. Mano, kad civilinis ieškinys yra per didelis. Jų šeima dar turi dvi dukras: viena studijuoja medicinos mokamame skyriuje, kita - lanko darželį. Mano, kad žalai atlyginti pakaktų 3000 Lt.

Kaltinamojo įstatyminis atstovas V. Ž. parodė, kad sūnus darbštus, judrus, namuose jo klauso, kaime viską padeda. Nėra buvę, kad kieme muštųsi su kitais vaikais. Būdavo, kad vyresni jaunuoliai sūnų skriausdavo, ir jis pats kelis kartus važiavo į mokyklą ginti sūnaus. Leido sūnų sportuoti, kad mokėtų apsiginti. Mokytojai sakydavo, kad sūnus aktyvus, bet daugiau nieko blogo nesakydavo. Sūnus į mokyklą važiuoja kartu su mama. Kartais reikia nuvažiuoti ir vienam, tai gal tada pamiega. Ieškinio suma didelė. Nemano, kad sūnus kaltas. Tačiau, jei jis būtų kaltas, ieškinys galėtų būti iki 3000 Lt. Mano, gal nesužiūrėjo sūnaus, kad dabar sėdi suimtas. Namuose sūnų gali prižiūrėti, ką mokykloje veikia, negali pasakyti. Jo draugus pažįsta. Šeimos finansinė padėtis sunkoka - dukra studijuoja, per metus už jos mokslus šeima moka 12 tūkstančių litų. Yra dar mažesnė dukra, kuri lanko darželį, todėl reikia mokėti ir už darželį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – atlygino padarytą žalą Kauno teritorinei ligonių kasai, taip pat atlygino dalį žalos nukentėjusiajam, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas nelaiko, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog L. Ž. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Teismas sutinka, kad iš esmės kaltinamasis kaltu prisipažino, patvirtindamas nukentėjusiojo atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą dėl menkavertės dingsties, ir šie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiojo parodymus bei kitus byloje esančius duomenis. Tačiau atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo, taip pat kai kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes. L. Ž. dėl savo padaryto nusikaltimo iš dalies kaltino nukentėjusįjį – tariamai nukentėjusysis po kaltinamojo pareikalavimo cigarečių sudavė kaltinamajam ir taip išprovokavo tokius kaltinamojo veiksmus. Tuo tarpu teismas, kaip jau buvo pasisakyta anksčiau, neturi pagrindo netikėti anksčiau aptartais nukentėjusiojo, liudytojo S. Ū. parodymais. Tuo labiau, kad, dar iki smūgių sudavimo, prie nukentėjusiojo pirmas priėjo ir pastarąjį užkalbino, agresyviai reikalavo bei už nukentėjusiojo švarko purtyti pradėjo pats kaltinamasis. Tuo tarpu, teismas laiko, kad kaltinamojo versijoje pateikiamas jo elgesys negali būti suprantamas, remiantis socialinių normų patirtimi. Be to, po įvykio kaltinamasis nesidomėjo nukentėjusiojo sveikatos būkle, nebandė spręsti jokių klausimų dėl galimai nukentėjusiojo dėl įvykio patirtos žalos, taigi, nebandė ir nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių. Dalį padarytos žalos kalinamasis atlygino ir teismas įvertina šiuos geranoriškus kaltinamojo veiksmus, siekiant nors kažkiek atitaisyti nukentėjusiajam padarytą skriaudą, tačiau tai buvo padaryta tik bylos nagrinėjimo metu, bebaigiant jos nagrinėjimą. Todėl teismas laiko, kad kaltinamojo prisipažinimas, siekiant sukelti abejones nukentėjusiojo parodymų tikrumu bei taip pateisinti savo atliktus veiksmus, bei gailėjimasis dėl atliktų veiksmų nėra atviras ir nuoširdus.

Tokiu būdu, įvertindamas išdėstytus motyvus, teismas taip pat laiko, kad nėra ir BK 93 straipsnyje numatytos sąlygos, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Nors nukentėjusysis nepareiškė ieškinio dėl turtinės žalos, prašė priteisti tik dėl įvykio patirtą neturtinę žalą, o kaltinamojo tėvai atlygino nukentėjusiajam dalį (2500 Lt) žalos, teismas laiko, kad ši žalos dalis buvo atlyginta nesant jokių kaltinamojo pastangų ir iniciatyvos, kas matyti ir iš to, kad ši žalos dalis, kaltinamajam būnant suimtam, buvo atlyginta tik bebaigiant bylos nagrinėjimą. Be to, nuo pat ikiteisminio tyrimo šioje byloje pradžios byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis būtų dėjęs aktyvias pastangas susitaikyti su nukentėjusiuoju, dėl ko, kaltinamajam net ir pareiškus, kad jis E. Ž. atsiprašo, nukentėjusysis bylos nagrinėjimo metu parodė, kad atsiprašymo iš kaltinamojo negirdėjo. Todėl teismas laiko, kad nebuvo aktyvios kaltinamojo atgailos dėl padaryto nusikaltimo, dėl ko taip pat nėra galimybės taikyti BK 93 straipsnį.

Teismo nuomone, nėra ir jokių kitų pagrindų manyti, kad L. Ž. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes kaltinamasis ankstesnių mokyklų (Išskyrus Juozo Grušo meno vidurinę mokyklą, kurioje jis mokėsi labai neilgai) charakterizuojamas išimtinai neigiamai, be to, kaltinamojo atžvilgiu dar yra atliekama ikiteisminių tyrimų, kaltinamasis penkis kartus baustas administracine tvarka už pažeidimus, padarytus po šių nusikaltimų padarymo, kas neduoda pagrindo manyti, jog L. Ž. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kitų, sąlygų, kurioms esant kaltinamojo atžvilgiu būtų galimą taikyti BK 93 str., nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kad nors kaltinamasis padarė nesunkų bei apysunkį nusikaltimus, juos padarė būdamas neteistu, tačiau padarė tyčinius baigtus smurtinius nusikaltimus, šiuo metu dar yra atliekama ikiteisminių tyrimų, penkis kartus baustas administracine tvarka už pažeidimus, padarytus po šių nusikaltimų padarymo, įtariamas nusikaltimų ikiteisminiame tyrime Nr. 25-1-00964-2013 padarymu 2013 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais, tai yra šios bylos nagrinėjimo teisme metu, kas rodo, kad kaltinamasis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, yra linkęs nepaisyti įstatymų, juos pažeidinėti, todėl, teismas laiko, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus L. Ž. už nusikalstamas veikas numatytas griežčiausias bausmes (pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytą vienintelę bausmę) – laisvės atėmimą, tačiau, atsižvelgus, kad kaltinamasis yra dar tik neseniai sulaukęs pilnametystės, nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, iš esmės savo kaltę pripažino, nukentėjusiajam buvo atlyginta dalis žalos, buvo atlyginti nuostoliai Kauno teritorinei ligonių kasai, todėl skirtinų bausmių dydžiai nustatytini mažesni, nei sankcijose už šiuos nusikaltimus numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, atsižvelgus į pastarąsias paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad nors kaltinamasis jau sulaukė pilnametystės, tačiau gyvena su tėvais, šeimoje jis yra prižiūrimas, juo rūpinamasi, teismas laiko, kad kaltinamasis tinkamai įvertino savo nusikalstamus veiksmus, padarė teisingas išvadas, ir mano, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Nukentėjusysis E. Ž. pareiškė civilinį ieškinį 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt teisinių paslaugų išlaidoms padengti (2 t., b. l. 13-14).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 1157,77 Lt civilinį ieškinį.

Kadangi nukentėjusiojo E. Ž. atžvilgiu buvo padaryti tyčiniai nusikaltimai, nukentėjusiajam atsiradę padariniai yra priežastiniame ryšyje su kaltinamojo neteisėtais veiksmais – smūgių sudavimais, todėl nukentėjusysis turi teisę reikalauti atlyginti nusikaltimais padarytą žalą.

Spręsdamas dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos, teismas vadovaujasi 2000 m. Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., normomis (BPK 113 str. 2 d.).

Nukentėjusysis E. Ž. ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl įvykio patyrė gana didelį šoką, stresą, skausmą, daugybė smūgių jam buvo suduota į veidą, dėl ko lūžo nosies kaulas, ir buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, buvo atlikta nosies kaulo tiesinimo operacija, nes nukentėjusysis nebegalėjo normaliai kvėpuoti, sužalojimo padarinius jaučia ir dabar: nuolatos kankina sloga, ko anksčiau nebūdavo, gydytojų teigimu, su kvėpavimo ligomis susijusios problemos gali tęstis visą gyvenimą, po įvykio, vietoj normalaus ruošimosi baigiamiesiems egzaminams, nuolatos lankėsi pas gydytojus, dalyvavo policijos pareigūnų apklausose, o mokslų metų pradžią iš viso buvo priverstas praleisti: buvo atlikta operacija, teko gydytis ir namuose, dėl ko negalėjo lankyti mokyklos, pusę metų po operacijos negalėjo nešioti akinių, kad nesideformuotų operuotas nosies kaulas, kas taip pat labai apsunkino mokymosi procesą, be to, ir šiuo metu blogai miega naktimis, dar jaučia fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis E. Ž. patyrė emocinio pobūdžio pasekmes: stresą, šoką, dvasinį sukrėtimą, patyrė didelius fizinius skausmus, dėl sužalojimo nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl sužalojimų patyrė įvairius nepatogumus (gulėjo ligoninėje, negalėjo lankyti mokyklos, turėjo lankytis pas gydytojus, sutriko mokymosi procesas, pasunkėjo pasiruošimas baigiamiesiems mokyklos egzaminams), žalą nukentėjusiajam kaltinamasis L. Ž. padarė tyčiniais veiksmais, kaltinamasis yra jauno amžiaus, sveikas, galintis dirbti asmuo, be to, atlygintinos žalos dydis nemažinamas, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.), taip pat tokio asmens turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nesumažėjo nukentėjusiojo E. Ž. gebėjimas mokytis, dirbti, nebuvo pateikta duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų, dvasinių išgyvenimų nukentėjusiojo sveikata gali blogėti ir ateityje, be to, prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, neatitinkanti teismų formuojamos praktikos, todėl nukentėjusiojo E. Ž. nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (20000 Lt) prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir neturtinės žalos dydis nustatytinas 7000 Lt (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Civilinis ieškinys priteistinas iš kaltinamojo L. Ž.. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo bei jo artimųjų pastangomis sumokėjus nukentėjusiajam E. Ž. 2500 Lt, nukentėjusiajam priteistina nesumokėta civilinio ieškinio dalis – 4500 Lt.

Civilinį ieškinį 1157,77 Lt sumai pareiškusi Kauno teritorinė ligonių kasa ieškinio atsisakė, nurodydama, kad žala yra pilnai atlyginta (1 t., b. l. 158, 2 t., b. l. 20), todėl ieškinio teisena dėl šio civilinio ieškinio nutrauktina.

Daiktinis įrodymas - E. Ž. suplėšyti marškiniai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiajam E. Ž..

Iš kaltinamojo L. Ž. nukentėjusiojo E. Ž. naudai priteistinos proceso išlaidos – advokato teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam išlaidos – 2000 Lt (du tūkstančiai Lt) (BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str., 106 str. 2 d.), kadangi advokatas nukentėjusiajam suteikė konsultacijas, paruošė teismui civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusįjį teisme. Teismas laiko, kad nukentėjusiojo prašomos priteisti turėtos išlaidos už advokato pagalbą yra ne per didelės, atitinkančios teisingumo bei protingumo principus, įstatymų reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

L. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d. bei BK 138 str. 2 d. 8 p., ir nuteisti:

- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. - 1 (vienerių) m. laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., apimant švelnesnę (paskirtą pagal BK 284 str. 1 d.), ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, skiriant BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p. numatytas auklėjamojo poveikio priemones – 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, bei elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant mokytis arba dirbti, bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose.

Nukentėjusiojo E. Ž. ieškinį tenkinti dalinai, priteisti 4500 (keturis tūkstančius penkis šimtus) Lt iš kaltinamojo L. Ž. nukentėjusiojo E. Ž. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Ieškinio teiseną dėl Kauno teritorinės ligonių kasos 1157,77 Lt civilinio ieškinio nutraukti.

Iš kaltinamojo L. Ž. nukentėjusiojo E. Ž. naudai priteisti proceso išlaidas – advokato teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam išlaidas – 2000 Lt (du tūkstančius Lt).

Daiktinį įrodymą - E. Ž. suplėšytus marškinius, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam E. Ž..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.