- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-29
- Bylos Nr.
- e2-138-1196/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00786-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Miglė Janovičienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- G. M., I. M.
- Trečiasis asmuo
- L. M.
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė, Regina Vasiliauskienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams I. M. ir G. M. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo, neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo L. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė ieškinį, kuriuo prašo 1) atskirti nepilnametį K. M. nuo tėvo G. M. (toliau – atsakovas); 2) neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei I. M. (toliau – atsakovė) nepilnamečio vaiko K. M. atžvilgiu; 3) iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti K. M. gyvenamąją vietą trečiojo asmens L. M. šeimoje; 4) priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. M. po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo visų gaunamų pajamų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant L. M.; 5) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. M. po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo visų gaunamų pajamų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant L. M.. Nurodo, kad:
1.1. Tarnyba 2021 m. spalio 29 d. gavo pranešimą iš policijos, kad vaikas (K. M.) pabėgo iš namų, radus vaiką – vaikas teigia, jog pas mamą gyventi nenori, nes gyvendamas su ja jaučia psichologinį smurtą. Nepilnametis K. M. 2021 m. spalio 29 d. buvo laikinai apgyvendintas pas senelę L. M., adresu (duomenys neskelbtini), kadangi vaiko situacijos vertinimo metu kilo realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai, ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.
1.2. Tarnybos specialistai, reaguodami į gautą pranešimą, 2021 m. spalio 30 d., apie 20.30 val. atvyko į vaiko gyvenamąją vietą (pas senelę). Tarnybos specialistams atvykus K. pasakojo, kad su motina dažnai nesutaria (maždaug kas antrą dieną), vaiko teigimu, su motina dažniausiai pykstasi dėl jo netinkamo elgesio, ko pasėkoje ji prisimena vaiko (K.) tėvą ir berniuką lygina su juo.
1.3. 2021 m. lapkričio 3 d. berniukas vėl pabėgo iš motinos namų, motina kreipėsi į policiją dėl berniuko paieškos. Tarnyba 2021 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, kad kuo greičiau šeimai būtų organizuojamas atvejo vadybos posėdis bei peržiūrėtas pagalbos planas šeimai
1.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 363 straipsnio 3 dalimi, 2021 m. lapkričio 6 d. buvo sudaryta Mobilioji komanda (toliau – MK) darbui su vaiko atstovais pagal įstatymą ir vaiku. MK 2021 m. lapkričio 11 d. apsilankė nepilnamečio buvimo vietoje pas senelę. K. M. namuose nebuvo, nes, anot močiutės, berniukas nuvyko pas odontologą.
1.5. Pagal Tarnyboje turimą informaciją, K. 9 metus gyveno pas savo tėvą. 2017 m. vaikas buvo paimtas iš tėvo ir laikinai apgyvendintas globos namuose, motina negalėjo pasiimti vaiko pas save, nes neturėjo gyvenamosios vietos ir sąlygų auginti sūnų. Dabar ji gyvena socialiniame būste. Pagal VšĮ Visų Šventųjų šeimos paramos centro pateiktą informaciją, K. atvirai pasakojo apie ankstesnį gyvenimą su biologiniu tėvu. Pasakodavo, jog tėvas dažnai palikdavo jį vieną namuose ilgam be maisto, taip pat, kad buvo linkęs smurtauti ir, kad K. jo bijo. Panašiai kalbėjo ir vaiko motina, ji tvirtino, kad G. M. smurtavo ankščiau prieš savo sugyventinę ir jos vaiką.
1.6. Tarnyboje 2022 m. sausio 12 d. gautas BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro motyvuotas siūlymas dėl I. M. ir G. M. bei jų sūnaus K. M., kuriame nurodoma, kad laikinosios globos nustatymas K. šiuo metu geriausiai atitiktų vaiko interesus, kadangi pokyčiai šeimoje yra minimalūs ir šeima priima pagalbą tik iš dalies, o 2022 m. sausio 12 d. atvejo vadybos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl vaiko paėmimo iš tėvų.
1.7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką K. M., laikinai apgyvendintą pas senelę L. M., iš jo motinos I. M. ir tėvo G. M.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 30-1212/22 K. M. laikinoji globa nustatyta L. M. šeimoje.
1.8. Per darbo su I. M. šeima laikotarpį pastebėta, kad motina tiek kiek galėjo ir gebėjo, stengėsi rūpintis K.. Tačiau, galimai dėl jos pačios ligų ir emocinės būklės, bei K. elgesio ir emocinių sunkumų, jai tas sekasi sunkiai ir ne viskas pavykdavo. Taip pat svarbus faktorius šioje šeimos situacijoje, kad vaikas augo 9 metus su tėvu, todėl motinai gal ir pavyko užtikrinti bazinius poreikius, tačiau sunkiai dėl to sekėsi atliepti emocinius vaiko poreikius, užmegzti su juo pasitikėjimu grįstą ryšį. Sūnui atvykus gyventi į motinos namus, jai tapo iššūkiu atlaikyti paauglio prieštaravimus bei netinkamą elgesį. Ji negebėjo nubrėžti ir išlaikyti elgesio ribų.
1.9. Vertinant I. M. šeimos situaciją, stebima, jog jokie teigiami pokyčiai šeimoje nevyksta nuo 2021 m. spalio 29 d., kai sūnus pabėgo iš motinos namų. I. M. buvo suteiktos visos galimybės priimti pagalbą ir keisti savo situaciją. Tačiau I. M. posėdžių metu sutikdama su jai iškeltais įsipareigojimais, siūloma pagalba, vėliau vangiai ką darydavo. Darytina išvada, kad nepilnamečio K. M. teisės ir interesai yra pažeisti, o būtent: atsakovė savo kaltais veiksmais neįgyvendino motinos valdžios, nusišalino nuo savo vaiko auklėjimo, išlaikymo, nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku, nesudaro sąlygų vaikui grįžti į šeimą. Atsakovė gyvena savo interesais, o vaikas auga be motinos globos. Savo netinkamu, neatsakingu elgesiu atsakovė neužtikrina ir negali užtikinti vaikui gerų gyvenimo sąlygų, tinkamo auklėjimo ir priežiūros, saugumo, normalaus vystymosi. Savo neveikimu bei abejingumu daro žalą vaiko fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra pagrindas motinos valdžios apribojimui. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog ateityje padėtis gali pasikeisti, todėl motinos valdžia I. M. jos vaiko K. M. atžvilgiu apribotina neterminuotai.
1.10. Atsakovė I. M. gauna 320,16 Eur netekto darbingumo pensiją, 34,89 Eur vienišo asmens išmoką, nėra registruota Užimtumo tarnyboje, turi dar vieną vaiką. Atsakovei nustatytas neįgalumas. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės jos sūnui K. M. priteistinas išlaikymas – po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo visų gaunamų pajamų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
1.11. G. M. vykdo individualią veiklą, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovui nustatytas dalinis darbingumas. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo jo sūnui K. M. priteistinas išlaikymas - po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo visų gaunamų pajamų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Atsiliepimas
2. Atsakovų atstovė advokatė Regina Vasiliauskienė (2023 m. birželio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimais atsakovų atstovė pakeista advokate Aušra Saulėniene) atsiliepimu teismo prašo I. M. atžvilgiu ieškinio netenkinti, atsakovo G. M. atžvilgiu ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad:
2.1. Su atsakove I. M. buvo susisiekta telefonu. Ji su ieškiniu nesutinka. I. M. paaiškino, kad su sugyventiniu L. B. augina 3 m. neįgalią dukterį A. B.. Ji norėtų, kad sūnus K. M. gyventu pas ją, nes ji stengėsi juo rūpintis tinkamai, tą galėtų paliudyti jos sugyventinis. Ji nuolat domisi sūnaus reikalais, tačiau su dabartine vaiko globėja L. M., kuri trukdo jai bendrauti su sūnumi K., nuteikinėja sūnų prieš motiną, santykiai yra konfliktiški. I. M. turi sveikatos problemų, ji serga (duomenys neskelbtini), tačiau vaistus vartoja nuolat, tai netrukdo jai rūpintis sūnumi. I. M. sutinka, kad šiuo metu sūnui K. M. geriausia gyventi pas močiutę L. M., tačiau ji sieks sūnaus sugrąžinimo į savo šeimą. Pagrindų motinos valdžios ribojimui nėra.
Šalies argumentai
2.2. I. M. nesutinka ir su kitu reikalavimu - priteisti iš jos išlaikymą sūnui K. M. po 200 Eur kas mėnesį. Ji turi neįgalumą, gauna nedidelę neįgalumo pensiją, augina neįgalią dukrą, kurios raida yra sutrikusi, dukters laukia dvi operacijos. Ji sutiktų teikti sūnaus K. M. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį.
2.3. Su G. M. susisiekti nepavyko, kadangi jis nurodytu jo telefono numeriu neatsiliepė, advokatei neatskambino. Manytina, kad šioje byloje, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, abiem tėvams taikytinas tėvų atskyrimo nuo vaiko institutas.
3. Trečiasis asmuo L. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti.
5. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė advokatė Aušra Saulėnienė prašė atsakovo atžvilgiu ieškinį tenkinti iš dalies ir taikyti atskyrimą nuo tėvo, priteisti 150 Eur išlaikymą, atsakovės atžvilgiu ieškinį prašė atmesti.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka su reikalavimu dėl vaiko atskyrimo, tačiau neturi galimybių teikti 200 Eur išlaikymą. Nurodė, kad dėl sveikatos būklės negali gauti didesnių pajamų, šiuo metu jos sudaro 400 Eur per mėnesį. Atsakovas taip pat išlaiko devynerių metų dukrą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies
7. Byloje sprendžiama dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo, neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.
Teismo nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
8. Gimimo liudijimo (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, atsakovai I. M. ir G. M. yra K. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.
9. SPIS duomenimis, 2019 m. gegužės 7 d., 2019 m. rugsėjo 18 d. , 2020 m. spalio 8 d., 2021 m. gegužės 4 d., 2021 m. spalio 29 d. nustatyti galimi nesmurtiniai ir galimi smurtiniai vaiko teisių pažeidimai.
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 30-1212/22 K. M. laikinoji globa nustatyta L. M. šeimoje.
9.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką K. M., laikinai apgyvendintą pas senelę L. M., iš jo motinos I. M. ir tėvo G. M..
9.3. G. M. vykdo individualią veiklą, jo pajamos yra apie 400 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. teismo posėdžio metu nurodė, kad išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką – devynerių metų dukrą. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos duomenų bazės išrašas patvirtina, kad G. M. nustatytas dalinis darbingumas.
9.4. I. M. gauna 320,16 Eur netekto darbingumo pensiją, 34,89 Eur vienišo asmens išmoką, nėra registruota Užimtumo tarnyboje, turi dar vieną vaiką, kuriam nustatytas neįgalumas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos duomenų bazės išrašas patvirtina, kad I. M. nustatytas dalinis darbingumas.
Dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo
10. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.
11. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų iš esmės atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, neriboja vaiko teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t. y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
12. CK 3.179 straipsnio 1 dalis, nustatanti vaikų ir tėvų atskyrimą, nenurodo apibrėžto sąrašo aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numato tik bendrą principą, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnametis K. M. devynerius metus gyveno su tėvu, tačiau šiuo metu gyvena su močiute L. M.. Nepilnametis K. M. ne vieną kartą yra aiškiai išreiškęs savo nuomonę, kad nenori gyventi su tėvu. SPIS duomenimis, vaikui gyvenant su tėvu 2019 m. gegužės 7 d., 2019 m. rugsėjo 18 d., 2020 m. spalio 8 d. nustatyti galimi nesmurtiniai ir galimi smurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Atsakovas G. M. administracine tvarka per pastaruosius 5 metus baustas 10 kartų, tarp jų ir už tai, kad K. M. atžvilgiu tinkamai neatliko tėvo teisių ir pareigų įtvirtintų CK 3.155 straipsnio 2 dalyje.
14. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškinio reikalavimu dėl jo atskyrimo sutiko. Įvertinus byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovas negali tinkamai pasirūpinti savo vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių – dėl to, kad tarp jo ir sūnaus nėra artimo ryšio, K. M. nenori (nesutinka) gyventi su tėvu, o taip pat iš dalies ir paties atsakovo sveikatos būklės. Todėl, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, yra pagrindas ieškinio reikalavimą dėl tėvo atskyrimo tenkinti ir atskirti nepilnametį K. M. nuo jo tėvo G. M., neapribojant jo kaip tėvo teisių (CK 3.179 straipsnis).
Dėl motinos valdžios apribojimo
15. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
16. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.
17. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
18. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
19. Byloje nustatyta, kad 2021 m. spalio 29 d. nepilnametis K. M. pabėgo iš motinos namų ir nuo to laiko gyvena su senele. Į bylą ieškovė pateikė 2023 m. vasario 7 d. BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro motyvuotą siūlymą, kuriame nurodyta, kad motina galimai dėl savo psichinės sveikatos problemų negeba palaikyti tinkamos komunikacijos su vaiku, kitais šeimos nariais, darbuotojais. Pastebėta, kad I. M., galimai dėl savo būsenos (turima omenyje psichikos sveikatą) sunkiai atpažįsta emocijas, viskas kas liečia emocinę būseną sukelia jai sunkumus. Dėl ko jai sunku pasirūpinti K. emocine savijauta, užtikrinti berniukui psichologinį saugumą ir emocinę pusiausvyrą <...>. Todėl manoma, kad motinai dėl sveikatos sutrikimų, ribotų kognityvinių gebėjimų ir tėvystės įgūdžių stokos sudėtinga auginti vaiką turinti (duomenys neskelbtini) sutrikimų. Galimai motina pervertina savo galimybes auginti vaiką, turinti (duomenys neskelbtini) sunkumų. <...>. Pati I. M. taip pat turi negalią, jai nustatytas 30 procentų darbingumo lygis dėl psichikos sveikatos sutrikimų. <...> Nuo 2021 m. spalio 29 d. iki šiol I. M. jokiomis ryšio priemonėmis nepalaiko ryšio su sūnumi. Vaiko motina I. M. tvirtina, kad jau ilgą laiką nežino vaiko naujojo telefono numerio. Vaikas kategoriškai atsisako jį mamai duoti. I. M. teigė, kad ji rašo sūnui per messenger žinutes, bet jis priėmęs sprendimą jai neatrašyti, taip pat mamą blokuoja ir socialiniuose tinkluose. Nuo 2021 m. spalio 29 d. į K. gyvenamąją vietą I. M. nuvykusi nebuvo nė karto. I. M. tvirtina, kad ji nesutaria su L. M., todėl ji jos neįsileis į namus, įžeidinės bei neleis susitikti su K.. Todėl I. M. net nebando ten nuvykti, taip pat teisinasi, kad neturi su kuo palikti savo neįgalios dukters.
20. Atsakovės atstovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad I. M. sutinka, jog šiuo metu sūnui K. M. geriausia gyventi pas močiutę L. M., tačiau ji sieks sūnaus sugrąžinimo į savo šeimą. Pažymėtina, kad pati atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, paaiškinimų nepateikė. Byloje nėra jokių duomenų apie šiuo metu atsakovės atliekamus veiksmus, siekiant užmegzti ryšį su sūnumi, bandymą su juo susisiekti ir bendrauti, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė domisi sūnaus gyvenimu, pasiekimais ir pan.
21. Nustačius vaikui laikinąją globą, atsakovė turėjo laiko imtis veiksmų susigrąžinti vaiką, tačiau realių veiksmų nesiėmė. Nors atsakovė akcentavo konfliktiškus jos ir vaiko močiutės santykius, tačiau byloje nėra duomenų apie močiutės trukdymą atsakovei bendrauti su sūnumi. Taigi, laikytina, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo sūnaus priežiūros ir auklėjimo, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigas sūnui ir juo nesirūpina, jos kaltė pasireiškia neveikimu, o tai yra pagrindas apriboti atsakovės motinos valdžią sūnaus atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalyje). Vis tik teismas iš bylos duomenų neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir kad motinos požiūris į vaiką nesikeis, nes motina išsako savo norą susigrąžinti sūnų į šeimą. Dėl to motinos valdžia atsakovei apribojama laikinai, nenustatant konkretaus termino.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo
22. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.
23. Laikinai apribojus atsakovei motinos valdžią sūnaus atžvilgiu bei atskyrus nepilnametį vaiką nuo tėvo, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo, K. M. gyvenamoji vieta nustatytina su senele L. M., jos gyvenamojoje vietoje, kur vaikas gyvena šiuo metu (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).
Dėl išlaikymo
24. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
25. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).
26. Teismas nustatė, kad atsakovė I. M. gauna 320,16 Eur netekto darbingumo pensiją, 34,89 Eur vienišo asmens išmoką, nėra registruota Užimtumo tarnyboje, turi dar vieną vaiką, kuriam nustatytas neįgalumas. Atsakovei nustatytas dalinis darbingumas. Atsakovas vykdo individualią veiklą, teismo posėdžio metu nurodė, kad išlaiko dar vieną vaiką, jo pajamos sudaro apie 400 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovui taip pat nustatytas dalinis darbingumas.
Žemesnės instancijos teismas
27. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovės išlaikymo jos sūnui dydis, sudarantis 200 Eur, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė turi dalinį darbingumą, augina neįgalų vaiką, dėl ko negali gauti didesnių pajamų, teismo nuomone, yra per didelis ir apsunkintų atsakovės materialinę padėtį. Tad atsižvelgiant į protingumo bei proporcingumo principus, išlaikymo dydis šiuo atveju mažintinas iki 150 Eur. Teismo nuomone, tokiu būdu bus išlaikyta atsakovės ir jos abiejų nepilnamečių vaikų interesų pusiausvyra.
28. Vertinant minėtą išlaikymo dydį galimybės jį priteisti iš atsakovo kontekste, manytina, kad prašoma suma, t. y. 200 Eur per mėnesį, taip pat yra per didelė. Atsižvelgiant į prastą atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad jam taip pat nustatytas neįgalumas, 200 Eur išlaikymas tikėtinai iš dalies pažeistų jo ir antrojo jo vaiko interesus. Todėl, taikant protingumo bei proporcingumo principus, išlaikymo dydis šiuo atveju taip pat mažintinas iki 150 Eur.
29. Atsižvelgiant į šios nutarties 26-28 punktuose esančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui – 200 Eur dydžio periodinėmis išmokomis iš kiekvieno iš atsakovų – priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovų po 150 Eur dydžio sumą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2023 m. balandžio 17 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko išlaikymo lėšos pervestinos L. M..
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
30. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
31. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytas minimalus valstybei priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumos dydis, t. y. minimali nepriteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 39,84 Eur.
32. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, įvertinus aplinkybę, jog atsakovams buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovai nuo bylinėjimosi išlaidų atleisti (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis), ieškinį tenkinus, iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Atskirti nepilnametį K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo jo tėvo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Laikinai apriboti atsakovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią jos nepilnamečio sūnaus K. M. atžvilgiu.
Nustatyti nepilnamečio vaiko K. M. gyvenamąją vietą L. M. gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
Priteisti iš atsakovės I. M. nepilnamečiam vaikui K. M. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2023 m. balandžio 17 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo G. M. nepilnamečiam vaikui K. M. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2023 m. balandžio 17 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pavesti L. M. uzufrukto teise tvarkyti K. M. tenkantį išlaikymą bei kitas gaunamas lėšas ir valstybės skiriamas išmokas.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Sprendimo dalį dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo, motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Per 3 (tris) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.