- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-17
- Bylos Nr.
- 1-59-373/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Dumskienė
- Nukentėjusysis
- P. M., R. Š., D. B.
- Civilinis ieškovas
- D. B.
- Kaltinamasis
- L. P., R. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.4.6.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Gylytei, gynėjai advokatei R. Ž., nukentėjusiems P. M. ir R. Š., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.,
Aprašomoji dalis
nustato
L. P. 2010 m. spalio 3 d., apie 1.35 val. viešoje vietoje, prie klubo „Antika“, J. Basanavičiaus g. 52, Utenoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinių žmonių akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų pargriovė P. M. ant žemės ir įspyrė nemažiau kaip vieną kartą, sukeldamas jam fizinį skausmą bei tęsdamas nusikalstamus veiksmus, įspyrė nemažiau kaip vieną kartą D. B. į veido sritį, tokiu būdu pargriaudamas D. B. ant žemės bei kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu įspyrė nukentėjusiajam D. B. nemažiau kaip po du kartus, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl apatinio žandikaulio lūžimo, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nugriuvusiam nukentėjusiajam R. Š. įspyrė nemažiau kaip po vieną kartą į galvą ir į šoną, sukeldamas jam fizinį skausmą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis L. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010-10-03 būdamas klube „Antika“ apie 1.30 val. išėjo į lauką ir matė, kad prasidėjo muštynės. Prie jo prišoko P. M. ir pradėjo stumdytis, konfliktuoti, jam sudavė, pargriovė ant žemės, išsuko koją. Jis gynėsi nuo P. M., nesudavė jam nė vieno smūgio. Jiems besistumdant atvažiavo policija ir atitraukė jį nuo P. M.. Jis galėjo gindamasis suduoti P. M., jo nespardė. Jis pargriovė P. M. pakišdamas koją. Jis D. B. nemušė. Kai su P. M. stumdėsi, galėjo užkliudyti ir R. Š..
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjęs P. M. parodė, kad buvo su draugais klube „Antika“. Atėjo mergina ir pasakė, kad lauke muša jo draugus G. Š. ir L. P.. Jis išėjo į lauką, gavo du smūgius iš šonų į žandikaulį ir suklupo. Jis negalėjo pasikelti, nes jį spardė ne vienas, jų buvo kompanija. R. Š. bandė jį atitraukti, pakelti nuo žemės, tačiau visas pulkas jį nugriovė, o jį (P. M.) vėl spardė. D. B. bandė jį pakelti, tačiau D. B. spyrė L. P. ir D. B. nuo smūgio pakilo į orą ir nuskrido bei nugriuvo ant žemės. D. B. spardė kaltinamasis ir kiti du jaunuoliai. Kai R. Š. bandė jį kelti, kaltinamasis R. Š. pargriovė, nustumdamas. Kiti su L. P. buvę jaunuoliai, pamatę atvažiuojant policijos pareigūnus, pabėgo, o L. P. stovėjo nugara ir nematė. L. P. buvo prie D. B., netoli buvo ir R. Š.. L. P. jo nelaikė prispaudęs prie tvoros. Policijos pareigūnai kaltinamąjį sulaikė prie ant žemės gulėjusio D. B. ar R. Š..
Nukentėjęs D. B. parodė, kad jis išėjo iš klubo „Antika“ į lauką ir kalbėjo telefonu. Išgirdęs savo draugų balsus lauke, išlindo iš už kampo ir pamatė gulintį P. M., pribėgo prie jo ir norėjo padėti atsikelti, pajuto smūgį į veido sritį, į kairį žandikaulį ir neteko sąmonės. Kas sudavė smūgį nematė. Jo civilinis ieškinys 10000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes apie keturis mėnesius negalėjo normaliai maitintis, kentė skausmą, pažeminimą, nebendravo su žmonėmis, nes negalėjo normaliai kalbėti.
Nukentėjęs R. Š. parodė, kad būnant klube „Antika“ atbėgo S. G. ir pasakė, kad muša L. P.. Jis, P. M. ir D. B. išėjo į lauką ir pamatė G. Š. už šono susiėmusi ir L. P. kruviną. Pirmas išėjo P. M. ir iš tos minios, gal du vaikinai jam smogė, jis suklupo. Jis pripuolė P. M. kelti ir pamatė, kad muša L. P.. Jis bėgo ginti L. P.. Matė, kad P. M. gulėjo ant žemės, o uteniškiai jį spardė. D. B. gulėjo prie tvoros ir du vaikinai jį spardė. Kai jis P. M. kėlė, pamatė, kad kaltinamasis bando jam smogti. Jis pasitraukė, išvengė smūgio ir prie jo prišoko kaltinamasis, stvėrė už marškinėlių. Jis pargriuvo, pajuto, kad per šonus spyrė 3-4 kartus, nematė ar vienas spardė. Jis kai kėlė P. M. matė D. B. gulinti susirietusį prie tvoros ir jį spardė kaltinamasis ir dar vienas vaikinas.
Liudytojas A. I. parodė, kad jis, kaip policijos pareigūnas, buvo nuvykęs prie klubo „Antika“, kur matė didelę grupę jaunuolių, vienas vaikinas klūpojo, spaudėsi kraujais. Jis palei tvorą pamatė gulintį vaikiną ir kaltinamasis spyrė tuo momentu ar į veidą, ar į petį, arčiau galvos, dar lenkėsi smūgiuoti, bet jis kaltinamąjį suėmė už pečių ir atitraukė. Tuo momentu muštynės buvo pasibaigę, kaltinamasis vienas buvo prie gulinčio ir vienas smūgiavo, daugiau asmenų nebuvo.
Liudytojas R. J. parodė, kad kaip policijos pareigūnas buvo atvykęs prie klubo „Antika“. Jis, lipdamas iš automobilio pastebėjo, kad kaltinamasis pribėgo prie gulinčio vaikino ir trenkė iš kojos į galvą. Jis iki sulaikymo kaltinamojo nebuvo paleidęs iš akių.
Liudytojas R. Z. parodė, kad jis dirbo picerijoje „Antika“ apsaugos darbuotoju ir su kaltinamuoju šnekėjosi ant laiptų. Nulipo į lauką, kaltinamasis įlindo ir susikabino su vienu žmogumi, apsistumdė, ir jis gavo į ausį, po to atvažiavo policija.
Liudytoja S. G. parodė, kad matė D. B. sužalotą, parklupusį prie išėjimo iš klubo durų.
2010-10-03 2.45 val. P. M. nustatytas 1.92 promilių girtumas (b.l.25, t.1).
D. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl apatinio žandikaulio lūžimo (b.l. 65, t.1).
L. P. nustatytas 1.58 promilių girtumas (b.l.15, t.2).
Kaltinamasis nepripažįsta vartojęs kaltinime nurodytą smurtą prieš nukentėjusius. Jis nurodė, kad pirmas jį užpuolė P. M., o jis galėjo pastarajam suduoti gindamasis. Taip pat, kaltinamasis pripažino pakišdamas koją pargriovęs P. M. ant žemės. Nukentėjęs P. M. parodė, kad išėjęs į lauką gavo du smūgius iš šonų į žandikaulį ir suklupo. Jis negalėjo pasikelti, nes jį spardė keli asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad jam gulinčiam vieną kartą įspyrė kaltinamasis (b.l.29, t.1). Šiuos savo parodymus P. M. patvirtino ir nagrinėjant bylą teisme. Šiais kaltinamojo ir nukentėjusiojo P. M. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis P. M. pargriovė ant žemės ir mažiausiai vieną kartą jam įspyrė. Nesurinkta patikimų įrodymų, kad kaltinamasis prieš P. M. veikė kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais trimis asmenimis ir kad nukentėjusiajam sudavė rankomis nemažiau kaip vieną smūgį į veido sritį. Todėl šios aplinkybės iš kaltinimo šalintinos. Taip pat, išskyrus kaltinamojo parodymus, daugiau nesurinkta jokių įrodymų, kad P. M. pirmas būtų užpuolęs kaltinamąjį ir naudojęs prieš jį fizinį smurtą. Todėl kaltinamojo smurtinių veiksmų prieš P. M. negalima laikyti gynybą, nes jis neturėjo nuo ko gintis. Iš P. M. pusės kaltinamajam nebuvo jokios grėsmės. Nukentėjęs R. Š. parodė, kad išgirdę, jog lauke muša jų draugus, jis, D. B. ir P. M. išėjo į lauką. Pirmas išėjo P. M. ir iš lauke buvusios minios, gal du vaikinai smogė P. M. ir šis suklupo. R. Š. vėliau matė, kad P. M. gulėjo ant žemės, o uteniškiai jį spardė. Šio nukentėjusiojo parodymai paneigia kaltinamojo aiškinimą, kad P. M. pirmas jį pradėjo stumdyti, jam sudavė, pargriovė ant žemės, išsuko koją, o jis nuo šio nukentėjusiojo gynėsi. Kaltinamajam konstatuoti sužalojimai: nubrozdinimas kairio smilkinio srityje, kraujosruva kairės čiurnos išorinio kulkšnelio srityje, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l.44, t.2). Byloje nesurinkta įrodymų, kad šiuos sužalojimus kaltinamasis patyrė nuo P. M. ar kurio kito nukentėjusiojo. Jis buvo neblaivus, smurtavo prieš nukentėjusius ir kokiomis aplinkybėmis patyrė šiuos sužalojimus byloje nenustatyta.
Kaltinamasis tvirtina D. B. nemušęs ir jo nematęs įvykio metu. Tačiau ši jo versija paneigta kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjęs P. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme parodė matęs kaip kaltinamasis spyrė D. B. į veido sritį ir šis nuo smūgio pakilo į orą ir nuskrido bei nugriuvo ant žemės prie tvoros. Po to gulintį D. B. spardė kaltinamasis ir kiti du jaunuoliai (b.l.29,32-33,37-39, t.1). P. M. iš nuotraukų atpažino L. P., kaip asmenį spyrusį D. B. koja į veido sritį (b.l.41-42, t.1). Nukentėjęs D. B. negalėjo nurodyti kas jį sužalojo, nes gavęs smūgį į kairę veido pusę, apatinį žandikaulį, nugriuvo ir neteko sąmonės (b.l.54, t.1). Nukentėjęs R. Š. parodė, kad jis matė D. B. gulinti susirietusį prie tvoros ir jį spardė kaltinamasis ir dar vienas vaikinas (b.l.82-83, 87-89, t.1). D. B. gulėjo galva į Basanavičiaus g., atsirėmęs nugara į tvorą, o jį L. P. ir kitas žmogus iš priekio spardė. R. Š. iš nuotraukų atpažino L. P. kaip asmenį, kurį matė mušant D. B. (b.l.90-91, t.1). Nukentėjusiųjų P. M. ir R. Š. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis D. B. vieną kartą įspyrė į veido sritį bei šiam nuo smūgio nugriuvus ant žemės su kitu vaikinu jį spardė į įvairias kūno vietas. Nenustatyta, kad kaltinamasis prieš D. B. smurtavo kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais trimis asmenimis. Iš nukentėjusiųjų P. M. ir R. Š. parodymų matyti, kad po kaltinamojo spyrio D. B. į veidą, šis nugriuvo ir tada jį spardė kaltinamasis ir mažiausiai dar vienas žmogus. Todėl šioje dalyje kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad kaltinamasis kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu įspyrė nukentėjusiajam D. B. nemažiau kaip po du kartus. Nukentėjusiajam D. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl apatinio žandikaulio lūžimo (b.l. 65, t.1).
Kaltinamasis parodė, kad stumdydamasis su P. M., galėjo užkliudyti ir R. Š.. Jo smurtiniai veiksmai R. Š. atžvilgiu įrodyti kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjęs R. Š. parodė, kad kai jis kėlė ant žemės gulėjusį P. M., kaltinamasis bandė jam smogti, o jam išvengus smūgio, stvėrė už marškinėlių ir pargriovė. Jis pajuto, kad per šonus spyrė 3-4 kartus, nematė ar kaltinamasis vienas spardė. Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. parodė, kad kai liovėsi spardymas jis šalia savęs pamatė policijos pareigūną, kuris jį apgynė ir sulaikė spardžiusį asmenį (b.l.79, 87-88, t.1). Nukentėjęs P. M. parodė matęs kaip kaltinamasis R. Š. stvėrė už atlapų ar už marškinėlių ir pargriovė bei jam gulinčiam kelis kartus įspyrė. Policijos pareigūnas nutraukė L. P. veiksmus atitraukdamas jį nuo R. Š. (b.l.29, t.1).
Policijos pareigūnai A. I. ir R. J. parodė matę palei tvorą gulintį vaikiną, kuriam kaltinamasis spyrė į galvą, dar lenkėsi smūgiuoti, bet jie kaltinamąjį suėmė už pečių ir atitraukė. Iš nukentėjusiųjų P. M. ir R. Š. parodymų akivaizdu, kad policijos pareigūnai matė kaltinamąjį smūgiuojant R. Š. ir nuo šio nukentėjusiojo jį atitraukė. Nenustatyta, kad kaltinamasis sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam R. Š. į veido sritį. Nukentėjęs R. Š. parodė, kad kaltinamasis kėsinosi suduoti jam į veidą, tačiau jisai smūgių išvengė ir tada kaltinamasis jį sugriebė už marškinėlių ir pargriovė. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam R. Š. į veido sritį. Nesurinkta įrodymų, kad kaltinamasis R. Š. spardė ne vienas, o kartu su kitais nenustatytais asmenimis. Todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Nukentėjusiųjų P. M. ir R. Š. bei liudytojų A. I. ir R. J. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis spyrė nukentėjusiajam R. Š. mažiausiai po vieną smūgį į galvą ir į šoną. Nesurinkta įrodymų, kad kaltinamasis R. Š. smūgiavo ir į kitas kaltinime nurodytas kūno vietas, todėl šios aplinkybės iš kaltinimo šalintinos.
Kaltinamasis, būdamas girtas (b.l.15, t.2), viešoje vietoje – prie klubo „Antika“, matant kitiems klubo lankytojams be jokios priežasties vienas ir su nenustatytu asmeniu sumušė nukentėjusius P. M., D. B. ir R. Š.. Kaltinamasis įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fiziniu smurtu prieš nukentėjusius, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis viešąją tvarką pažeidė tiesiogine tyčia, nes viešoje vietoje be jokios dingsties smurtaudamas prieš jam visiškai nepažįstamus asmenis privalėjo suvokti, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamasis veikė be aiškios asmeninės motyvacijos ir tai leidžia daryti išvadą, jog jo veika pirmiausia buvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Todėl jo veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis teigia į klubą „Antiką“ atėjęs ir visą vakarą buvęs vienas. Tačiau nukentėjusiųjų P. M. ir R. Š. parodymai patvirtina, kad jis prieš D. B. smurtavo mažiausiai su dar vienu asmeniu, kurio asmenybė nenustatyta. Šių nukentėjusiųjų parodymais kaltinamasis pirmas spyrė stiprų smūgį D. B. į veidą, o šiam nukritus gulintį spardė su kitu asmeniu. Kaltinamasis ir nenustatytas asmuo spardė D. B. į įvairias kūno vietas stovėdami jam iš priekio. Kaltinamojo ir nenustatyto asmens bendri veiksmai prieš nukentėjusįjį rodo, kad jie veikė kaip vykdytojai. Nukentėjęs D. B. patvirtino, kad jis nuo smūgio į veido sritį, į kairį žandikaulį neteko sąmonės ir atsigavo tik jau atvykus policijos pareigūnams. Neįmanoma atriboti kaltinamasis ar kitas asmuo sudavė nukentėjusiajam D. B. smūgį į galvą, sulaužydamas jam apatinį žandikaulį ir tuo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau abu kaltininkai smurtą naudojo bendrai esant neapibrėžtai tyčiai, todėl abu atsako už kilusius padarinius, nepriklausomai nuo asmeniškai suduotų smūgių skaičiaus ir padarytų sužalojimų pobūdžio. Kaltinamasis aktyviai smurtavo prieš nukentėjusįjį D. B.. Jo chuliganiškus motyvus patvirtina tai, kad kaltinamasis nukentėjusiojo nepažinojo, įvykio metu tarp jų jokio konflikto nebuvo. Todėl kaltinamojo veiksmai prieš D. B. nebuvo nulemti nei ankstesnių konfliktų, nei susiklosčiusios situacijos Jis veiką padarė be jokių priežasčių, t.y. iš chuliganiškų paskatų, pasireiškusių aiškiu žmogaus ir visuomenės negerbimu, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimu, jo elgesys buvo kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Todėl jo veika dėl chuliganiškų paskatų sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką bei nukentėjusiajam D. B. padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą, kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Skiriant bausmes kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.
Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto būdamas neteistas, baustas administracine tvarka, į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas neįrašytas, bedarbis, turi du mažamečius vaikus.
Įvertinus L. P. padarytos nusikalstamos veikos didelį įžūlumą, tai, kad jis smurtavo prieš tris asmenis, vienam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą ir siekiant jį sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam pagal LR BK 284 str. 1 d., kaip pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (LR BK 55 str.) – areštas, o pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. , t.y. apysunkį nusikaltimą skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmė - laisvės atėmimas. Įvertinus tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, iš esmės teigiamus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, bausmių dydis skaičiuotinas nuo jų vidurkio iki minimumo (LR BK 61 str.) bei tais pačiais motyvais laikoma, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, t.y. atidedant bausmės vykdymą ir skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str.).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nustatant atlygintinos žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusiojo dėl kaltinamojo smurto patirtą fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, pažeminimą, pasekmes – dėl apatinio žandikaulio lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat, atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – bedarbis, turto neturi, turi du mažamečius vaikus, tačiau yra sveikas ir darbingas. Remiantis LR BPK 115 str. 1 d., LR CK 6.250 str. iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajam D. B. 4000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl D. B. gydymo išlaidų atlyginimo pagrįstas byloje esančiais įrodymais (b.l. 44-50, t.1) ir tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo 2937,09 Lt (LR BPK 115 str. 1 d.).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena, paliktina saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (LR BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 304 str. - 305 str., 307 str., teismas
nusprendžia
pagal LR BK 284 str. 1 d. ir paskirti keturiasdešimt parų arešto;
pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.
Remiantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams.
Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant: be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.
Prireikus atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, L. P. į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį 2010 m. spalio mėn. nuo 3 d., 1.50 val. iki 4 d., 17.50 val. (dvi dienas).
Priteisti iš L. P. 4000,00 Lt D. B. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš L. P. 2937,09 Lt Panevėžio teritorinei ligonių kasai.
Remiantis LR BPK 94 str. 1 d. 3 p., daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną, palikti saugoti prie bylos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam L. P. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.