- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-15
- Bylos Nr.
- II-14-880/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02501-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštasis policijos komisariatas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą pagal I. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos J. M. 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja J. M. 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, pradėtą pagal I. J. pareiškimą dėl šuns sužalojimo. Nutarime tyrėja nurodė, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, o byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog N. K. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, t.y. jog ji neužtikrino, kad jos šuo nesužalotų kito šuns.
Šalies argumentai
Pareiškėja I. J. pateikė teismui skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos J. M. 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir įpareigoti policiją atlikti papildomus tyrimo veiksmus. Ji nurodo, kad tyrėja netinkamai atliko tyrimą ir nepašalino prieštaravimų tarp skirtingus parodymus duodančų asmenų. Pareiškėjos nuomone, atlikus papildomus veiksmus, remiantis objektyviais duomenimis, galima spręsti kurio asmens parodymai yra patikimi, o kuris sako netiesą. Pareiškėja taip pat nurodo, kad pati matė įvykį, tačiau ji nebuvo apklausta kaip liudytoja, su ja tyrėja kalbėjosi telefonu, tačiau apie pokalbio metu nurodytas aplinkybes nutarime nieko nenurodyta. Be to, tiriant administracinio nusižengimo bylą nebuvo apklausti veterinaras ir kirpėjas, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti tam tikras aplinkybes. Ji taip pat nurodo, kad tyrėja padarė nepagrįstą išvadą, jog nei J. K., nei N. K. neprieštaravo, kad jų augintiniai prieitų vienas prie kito. Priešingai, J. K. su pareiškėjos šunimi laukė prie stadiono tvoros kol N. K. praeis su savo šuniu, kuris eidamas staiga puolė pareiškėjos šunį ir padarė akies sužalojimą. Be to, nutarime nepagrįstai nurodyta, kad aplinkybė, jog veterinaras šuns gydymo dokumentuose nurodė, jog padaryta paviršinis akies ragenos pažeidimas, o ne kastnė žaizda, rodo, kad kitas šuo negalėjo padaryti tokio sužalojimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą N. K. prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Ji nurodo, kad skunde nenurodyta jokių aplinkybių ir nepateikta jokių įrodymų, kokiu būdu jos šuo galėjo įkasti į pareiškėjos šuns akį, nepadarydamas daugiau jokių išorinių sužalojimų. Pudelio sužalojimo aplinkybės yra tik pareiškėjos fantazijos. N. K. taip pat nurodo, kad skunde klaidingai nurodyta, jog jos šuo yra kovinis. Ji taip pat nurodo, kad šuo sucypia kai jam įkandama. Kadangi ant šuns žymių neliko, manytina, kad jokio pareiškėjos ir J. K. nurodyto jų šuns cypimo visai nebuvo. Ji taip pat nurodo, kad veterinarijos daktaras diagnozavo, jog šuniui padarytas paviršinis ragenos pažeidimas, kuris gali būti ir nuo pasikasymo. Skundu pareiškėja apgaulės būdu, klaidindama teismą, siekia pasipelnyti, t.y. gauti piniginį atlygį.
Atsakyme į atsiliepimą pareiškėja I. J. papildomai nurodė, kad net po kreipimosi dėl šuns sužalojimo, N. K. nepadarė išvadų ir toliau nesaugiai vežioja savo šunį. Ji nurodė, kad šuniui sužalojimas buvo padarytas nespėjus jam užsimerkti. Šuo tokių sužalojimų sau pasidaryti negalėjo. Ji taip pat nurodė, kad neteigia, jog N. K. šuo agresyvus, galbūt jis puola tik mažesnius gyvūnus. I. J. teigimu, ji neturi nei materialaus, nei asmeninio intereso šioje byloje, nes N. K. nepažįsta, o pinigus išleistus gydymui, ji prašo pervesti kaip paramą „Lesės“ prieglaudai.
Vilniaus AVPK Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato tyrėja J. M. tarnybiniame pranešime nurodė, kad telefonu apklausė veterinarijos gydytoją M. B., kuris nurodė, kad šiuo metu gyvena Kaune ir jau nedirba klinikoje „8 drambliai“. Konkretaus atvejo kuomet į jį kreipėsi J. K. su pudeliu K., jis nepamena, nes pasitaiko daug gyvūnų su panašiomis problemomis. Jis nurodė, kad negalima atmesti galimybės, jog vienas šuo kitam galėtų sužeisti rageną. Tačiau jis nėra ekspertas ir konstatuoja tik konkrečią diagnozę pagal sužeidimą, o ne kokiu poveikiu padarytas sužeidimas. Veterinarijos gydytojas taip pat nurodė, kad gali būti, jog ir pats šuo sau nagu pažeidžia rageną, nes atsiradus akies gleivinės sudirgimui, pavyzdžiui patekus svetimkūniui į akį, šuo pradeda kasytis letenomis, nes jis nesupranta, jog akių liesti negalima.
Pareiškėjai I. J. ir N. K. sutinkant bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą ir įpareigoti policiją atlikti papildomus tyrimo veiksmus, kurių pagalba būtų pašalintos byloje esančios abejonės dėl N. K. kaltės. Pareiškėja nurodo, kad pati matė įvykį, tačiau ji nebuvo apklausta kaip liudytoja, su ja tyrėja kalbėjosi telefonu, tačiau apie pokalbio metu nurodytas aplinkybes nutarime nieko nenurodyta. Be to, tiriant administracinio nusižengimo bylą nebuvo apklausti veterinaras ir kirpėja, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti tam tikras aplinkybes.
Išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir išanalizavęs atliktus proceso veiksmus, teismas sutinka su pareiškėja, kad tyrimas administracinio nusižengimo teisenoje buvo atliktas nepilnai ir buvo būtina atlikti papildomus veiksmus. Tačiau Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 635 straipsnio 1 dalies 3 punkte, numatyta, kad baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas gali grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Remiantis teismų praktika, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Bylos grąžinimas institucijai, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių įrodymų trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali.
Šiuo atveju skunde ir papildomame paaiškinime I. J. nurodė ką matė per balkoną, tačiau teismo vertinimu, vien jos parodymai byloje abejonių dėl N. K. kaltės padarius administracinį nusižengimą nepašalina. Pirmiausia, todėl, kad I. J. suinteresuota bylos baigtimi, nes galimai buvo sužalotas jos šuo. Antra, labai tikėtina, kad visų įvykio aplinkybių iš antro aukšto ji pamatyti negalėjo.
Siekiant pašalinti byloje esančias abejones, teismas įpareigojo tyrimą atlikusią instituciją apklausti veterinarijos gydytoją M. B., kuris nurodė, kad negalima atmesti galimybės, jog šuns akį galėjo sužaloti kitas šuo, tačiau ir pats šuo galėjo pažeisti rageną savo nagais, jeigu į akį kas nors buvo patekę arba buvo sudirgus akies gleivinė. Taigi, veterinarijos gydytojo apklausa abejonių taip pat nepašalino, o atsižvelgiant į tai, kad apie šuns sužalojimą pareiškėja su draugu N. K. pranešė tik po tam tikro laiko, t.y. vakare grįžus jai iš darbo, abejones dėl pareiškėjos šuns sužalojimo tik padidina. Juolab, kad N. K. nuo pat pradžių neigia, jog tarp šunų buvo kontaktas.
Kitų liudininkų, mačiusį įvykį policijos pareigūnams nustatyti nepavyko, teritorija nestebima vaizdo kameromis, todėl šiuo atveju nėra galimybės objektyviais įrodymais nustatyti byloje tiesą. Pareiškėjos prašoma apklausti šunų kirpėja šiuo atveju abejonių neišsklaidys, nes ji įvykio nematė, byloje nėra duomenų, kad ji turi specialiųjų žinių apie šuns kūne atsiradusių sužalojimų susidarymo mechanizmą, ji akies sužalojimo nematė, o tai, kad šuo galėjo susižeisti pats paliudijo veterinarijos gydytojas M. B..
Neginčytinai nenustačius, jog pareiškėjos šunį sužalojo N. K. šuo, nevertintini pareiškėjos ir N. K. pateikti įrodymai apie šuns veislę, jo agresyvumą, draugiškumą, socialumą ir t.t., nes tai bylos esmei reikšmės neturi.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018, 2AT-36-788/2019 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).
Teisme nepavykus pašalinti abejonių dėl N. K. kaltės, nesant galimybės kitomis priemonės surinkti papildomus įrodymus, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.
Tuo pačiu pažymėtina, kad nors nebuvo surinkta neginčytinų N. K. kaltės įrodymų, jai siūlytina atkreipti dėmesį į tai, kad pagal teisės aktus jos laikomas šuo turi būti vedžiojamas su antsnukiu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Pareiškėjos I. J. skundo netenkinti, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos J. M. 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.