Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2025-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1067-1173/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-10-06
Bylos Nr.
1-1067-1173/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43225-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Iveta Bartkevičienė
Kaltinamasis
M. N.
Nukentėjusysis
E. M.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-1067-1173/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43225-2024-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.;

1.1.8.6.2; 1.1.8.12.; 1.2.4.6. 1.; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

(S)PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu

2025 m. spalio 6 d.

PanevėžysPanevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Iveta Bartkevičienė,sekretoriaujant Inetai Lipskytei,dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei,kaltinamajam M. N.,nedalyvaujant nukentėjusiajam E. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. M. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2024 m. lapkričio 3 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), ant namo (duomenys neskelbtini) laiptų, smurtavo prieš E. M.: tyčia suėmė E. M. už kaklo, prirėmė nukentėjusįjį prie sienos ir stipriai kaklą spaudė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam E. M. padarė poodines kraujosruvas kakle, odos nubrozdinimus kaklo dešinėje pusėje, – nežymiai sutrikdė E. M. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis M. N. savo kaltę pripažino. Parodė, kad 2024 m. lapkričio 1 ar 2 dieną su nukentėjusiojo E. M. sūnėnu ar sūnumi buvo konfliktas dėl bute likusių jo baldų. Tuomet kitą dieną pasirodė pats nukentėjusysis. Jis (M. N.) buvo savo namuose, kartu su juo buvo dar 7-8 žmonės. Atidarė duris, o jie stovėjo prie durų, pradėjo veržtis į namus. Jis (M. N.) sugriebė nukentėjusįjį už kaklo ir stūmė. Viskas vyko ant laiptų prie jo namų, jo kieme. Jo (M. N.) veiksmais nukentėjusiajam galėjo būtų padaryti sužalojimai. Neginčija specialisto išvados. Aplinkybes, kad sukėlė fizinį skausmą ir sužalojo nukentėjusįjį pripažįsta, taip sureagavo į situaciją. Visą įvykį nelabai gerai pamena, nes vartojo alkoholio. Alkoholį vartojo vakare, viskas vyko ryte. Alkoholio vartojo daug, 5-6 žmonės suvartojo 3 litrus degtinės. Nemano, kad alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Jį prikėlė, pasakė, kad kažkas atėjo, todėl jis čiupo nukentėjusįjį, buvo šoko būsenoje, staigūs judesiai ir viskas. Nukentėjusiajam žalą atlygino. Jeigu atlygino žalą, vadinasi kažkiek kaltas, peržengė ribas dėl fizinių veiksmų. Nukentėjusysis jam pretenzijų nebeturi. Savo elgesį vertina blogai. Su Valstybinės ligonių kasos ieškiniu sutinka. Šiuo metu nedirba. Savaitgaliais dirba prie renginių organizavimo. Planuoja dirbti ir nebedaryti naujų nusikaltimų.

3. Kaltinamajam M. N. pripažinus kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorui bei kaltinamajam sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

4. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje teismo nustatytomis aplinkybėmis, įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažintini įrodymais.

III. Kiti bylos įrodymai

5. Iš nukentėjusiojo E. M. pareiškimo matyti, kad jame jis nurodė, jog 2024 m. lapkričio 3 d., apie 16 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme, prie namo laiptų, įvykus žodiniam konfliktui, M. N. dešine ranka suėmęs jo kaklą, stipriai spaudė, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Prašo dėl įvykio pradėti tyrimą ir nubausti M. N. įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 1-3).

6. Nukentėjusysis E. M. parodė, kad jis gyvena kartu su posūniu E. G.. 2024-11-02, kai jis buvo namuose, grįžo neblaivus E.. Pastebėjo, kad E. yra labai susinervinęs, paklausė, kas atsitiko. E. jam papasakojo, kad buvo (duomenys neskelbtini), ten su draugu vartojo alkoholinius gėrimus. Jie kartu nuėjo pas draugo kaimynus (duomenys neskelbtini), kur vyko išgertuvės, kurių metu kažkas E. atėmė pinigus. Jis E. pasakė, kad nesinervintų, rytoj nuvažiuos ten ir išsiaiškins, kas buvo. 2024-11-03, apie 16 val., jis kartu su posūniu E., draugu V. G.nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), išsiaiškinti, kas vakar nutiko. Jis su V. nuėjo ir pabeldė į duris, o E. liko toliau stovėti. Palipus laiptais, kai pasibeldė, namo duris atidarė nepažįstamas asmuo, kuris rankoje laikė peilį ir jo paklausė, ko norįs, „kas tu toks, ko čia nori?“, jis šiam pasakė, kad atėjo išsiaiškinti dėl vakarykščio įvykio. Tuomet iš namo atėjo M. N., kurį matė pirmą kartą, kartu su M. buvo ir kiti asmenys, N. paklausė „ko tu čia nori?“, jis atsakė, kad „atėjau išsiaiškinti dėl vakarykščio įvykio“, staiga iš namų išėjo mergina, kuri teigė, kad E. vakar norėjo ją išprievartauti. Tada kitas asmuo, buvęs kartu su M., pasakė, kad „ką, jūs ožiai, rašysit pareiškimą“, tarp minėtų asmenų ir jo įvyko žodinis konfliktas, kurio metu minėta mergina atėmė jam iš rankų mobilųjį telefoną, o M. tuo metu, dešine ranka suėmęs jo kaklą, stipriai kaklą spaudė, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. M. suspaudus jam kaklą, jis galėjo kvėpuoti, kaklą suspaudęs laikė apie 30 sekundžių, jo draugui V. pasakius, kad jį paleistų, šis staigiai paleido jo kaklą. Po įvykio jis paprašė V. mobilaus telefono, kad galėtų pranešti apie įvykį bendruoju pagalbos numeriu 112 ir, tai išgirdęs, M. pasakė savo draugams, kad grąžintų jo mobilųjį telefoną. M., gavęs jo mobilųjį telefoną, numetė į balą ir pasakė „pasiimk“. Dėl mobilaus telefono pretenzijų neturi, kadangi jis nėra sugadintas, taip pat kitiems asmenims, buvusiems kartu su M., jokių pretenzijų neturi. Sulaukęs policijos pareigūnų, nusprendė kreiptis į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių dėl patirtų sužalojimų, iki šiol jaučia skausmą kaklo srityje. Įvykį matė draugas V., posūnis įvykio nematė, kadangi stovėjo kitoje namo pusėje įvykio metu (1 t., b. l. 38-41).

7. Nukentėjusysis E. M. papildomos apklausos metu parodė, kad patikslina 2024-11-03 įvykio aplinkybes, kai nukentėjo nuo M. N.. Nuvyko taksi automobiliu trise: E., V. ir jis. Taksistas iš karto, juos nuvežęs į (duomenys neskelbtini), išvažiavo, jų nelaukė. Kai nuėjo su V. iki (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), duris atidarė, mano, kad neblaivus jaunuolis, kurio jis nepažįsta, jaunuolis rankose turėjo peilį, kaip vėliau sužinojo, jaunuolis tuo peiliu atsirakino durų spyną, nes spyna sugadinta buvo. Tas asmuo, sužinojęs, ko jis atvyko, pasikvietė M. N., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, iš karto jautėsi iš šio agresyvumas, piktumas jo atžvilgiu. M. vis klausė „ko jums čia reikia?”, pradėjo konfliktuoti, kėlė balsą. Tas asmuo su peiliu praktiškai visą laiką stovėjo tarpduryje, jam jokios grėsmės jaunuolis nekėlė, tiesiogiai su peiliu negrasino, tik laikė peilį rankoje. Kai paprašė, kad padėtų į šalį peilį, tai į jo pasakymą nereagavo, bet kai pasakė M., kad neštų peilį iš ten, tas asmuo išėjo su tuo peiliu ir grįžo be peilio. Tuo metu, kai jį M. N. suėmė už kaklo ir prirėmė prie sienos ir kaklą stipriai spaudė, šalia buvusi mergina, kurios nepažįsta, ištraukė iš jo rankų telefoną. Dėl to telefono tikrai pretenzijų neturi, nors telefonas ir buvo įmestas į balą, bet telefonui nieko neatsitiko. Turi pretenzijų tik dėl jam sukelto fizinio skausmo, nes jam kaklą skaudėjo, kreipėsi į Panevėžio Respublikinę ligoninę, į priėmimo skyrių, ten užfiksavo jo sužalojimus, buvo paraudimai, taip pat kreipėsi pas med. ekspertus, kad nustatytų sužalojimo mastą. Iki šiol dar paskauda, kai seiles ryja, kai valgo. Tuo metu, kai M. jam spaudė kaklą, matė V., E. šalia nebuvo, ir iš M. kompanijos galėjo matyti mergina, kuri paėmė telefoną, jaunuolis, buvęs prieš tai su peiliu ir dar vienas asmuo nežinomas. Dėl civilinio ieškinio pateikimo apsispręs ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b .l. 42-45).

8. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2024 m. lapkričio 5 d. specialisto išvados Nr. G1118/2024 (05) (toliau ir Specialisto išvada) matyti, kad E. M. padaryta poodinės kraujosruvos kakle, odos nubrozdinimas kaklo dešinėje pusėje, paveikus kietais bukais (bukabriauniais) daiktais, 4 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. iki patekimo į gydymo įstaigą (2024-11-03, 17.42 val.). Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 67).

9. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Tai privatus gyvenamasis namas dviejų aukštų, mūrinis. Pirmas namo aukštas apklijuotas akmens imitacija, o antras – baltos spalvos mūras. Įvažiavus nuo gatvės į kiemą, matoma tiek nuo gatvės prie namo laiptai į antrą aukštą, tiek iš kiemo pusės laiptai į antrą aukštą. Iš kiemo pusės pasikėlus laiptais į antrą aukštą, matyti mėlynos spalvos durys. Aplinka kieme netvarkinga, mėtosi šiukšlės. Iš įvykio vietos nieko nepaimta (1 t., b. l. 29-31, 32-35).

10. Liudytojas V. G. parodė, kad 2024-11-03 dienos metu jam paskambino draugas E., pavardės nežino, yra seni pažįstami, kuris paprašė pagalbos, kad važiuotų kartu kažkur su kažkuo pasikalbėti. Susitarė vietą, kur E. lauks jo atvažiuojančio, E. atvažiavo su taksi vairuotoju, dar važiavo kartu E. posūnis E., pavardės nežino. Bevažiuojant, E. jam papasakojo, kad E. prigirdė kažkokie asmenys (duomenys neskelbtini) ir iš E. pavogė pinigus. Smulkiai aplinkybių nepasakojo. Nenorėjo E. „kišti” policijos, tiesiog gražiai be policijos išsiaiškinti, kas ten įvyko tarp to E. ir tų asmenų. Kelią, kur važiuoti, rodė E.. Nuvažiavę į (duomenys neskelbtini), jie visi trys išlipo, E. liko gatvėje stovėti, už namo kampo stovėjo, artyn nėjo prie to nurodyto gyvenamojo namo. Koks gyvenamojo namo numeris ir gatvė nežino. Abu su E. nuėjo iki durų, pasibarbeno, ir duris atidarė M. N.. Jis M. pažįsta iš anksčiau, šis draugavo su jo sūnumi. M. buvo akivaizdžiai girtas, šalia buvo mergina, kurios nepažino. E. pradėjo sakyti apie posūnį ir apie pavogtus pinigus, tada M. pradėjo keiksmažodžius vartoti, suagresyvėjo, E. gražiai prašė M., kad grąžintų pinigus. M. sakė „valinkit iš čia“, vijo juos iš ten. M. pradėjo sakyti, kad neva E. norėjo tą merginą išprievartauti. Pradėjo rinktis iš to namo ir daugiau asmenų, viso buvo kokie 6 asmenys, dvi merginos, o kiti vaikinai, nei vieno asmens nepažįsta, išskyrus M.. E. vis siūlė gražiai, kad grąžintų tuos pinigus. M. nulipo artyn Edvino, stipriai stūmė šį į sieną ir, suėmęs E. už kaklo, pradėjo smaugti. Jis paėmė M. už rankos ir atitraukė šio ranką nuo E.. E. tuo metu rankose turėjo savo mobilaus ryšio telefoną ir ta mergina paėmė iš E. rankų tą telefoną, dėl ko paėmė, nežino, gal galvojo, kad filmuoja E.. M. jam nieko nepadarė, tik žodžiais pasiuntė jį. Jis tikrai nenukentėjo. Po to M. jau nebepuolė draugo. E. paprašė telefono ir paskambino į BPC. Tada ta mergina tiesiog išmetė E. telefoną, E. telefoną pasiėmė. Vėliau ant E. kaklo matėsi paraudimas - žymės nuo kaklo spaudimo (1 t., b. l. 126-129).

11. Liudytojas M. C. parodė, kad M. N. pažįsta nuo vaikystės, šis nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso negali pasakyti. Lapkričio mėnesį buvo pas M. tame bute. To buto durys iš vidaus be rankenos, šalia durų padėtas peilis, su kuriuo visada atsirakindavo buto duris iš vidaus. Bute buvo M., G., pavardės nežino, A. ir D., šių merginų irgi nepažįsta, nežino jų pavardžių, telefonų nežino. Vartojo alkoholį. Vėliau pas M. atėjo dar du kažkokie pažįstami, kaip suprato, M. kaimynas ir E. kažkoks. Tas M. kaimynas išėjo kažkuriuo metu, liko tas E., iš pradžių E. elgėsi deramai, buvo viskas gerai, bet vienu metu išgirdo, kaip viena iš merginų, lyg tai A., pradėjo rėkti nesavu balsu, ir tada pirmas nubėgo iki A.. Kaip suprato, tas E. pradėjo lįsti prie A. ir ta pradėjo šaukti, gal norėjo mergina pasinaudoti. Kai atėjo į kambarį, M. su E. buvo susikabinę, laikė vienas kitą už drabužių, stumdėsi, norėjo vienas kitą pargriauti. Jis nesudavė jokio smūgio E.. Jis nieko nedarė tik rėkė, liepė E. nešdintis iš ten, nes taip kompanijoje nesielgiama. Tada tas E. pasakė, kad eina į tualetą ir, jiems būnant kambaryje, jis išgirdo bumbtelėjimą, kažkokį garsą, nuėję į kitą kambarį, pamatė, kad praviras langas ir tas E. iššokęs pro langą. E. ten iššoko ir turbūt susižalojo, nes nušoko ant laiptų. Asmuo tą vakarą net negrįžo pas juos. Apie tai, kad E. tą vakarą turėjo pinigų, žino. Kiek šis pinigų turėjo, nežino, nesigyrė, nerodė. Bet kai pritrūko užsigėrimo, E. sakė, kad turi užsigėrimui pinigų, tik nebeturėjo, kad kas pavairuotų automobilį, nes visi ten buvo girti. Todėl ir žino, kad E. turėjo pinigų. Iš E. skolintis tikrai niekas nenorėjo, nes asmuo siūlėsi pats užmokėti už „zagironą“. Kad E. dingo kažkokie pinigai, pirmą kartą girdi, jis nieko apie tai nežino. Po kurio laiko atvyko pareigūnai, aiškinosi aplinkybes, bet jis tai žino tik iš M., nes pats jau miegojo. Kitą dieną pas M. bute buvo ta pati kompanija, tik E. nebuvo, vartojo alkoholį, vienu metu M. paskambino kažkoks vyriškis ir kalbėjo apie tą E., vakarykščius įvykius, lyg tai kažką apie pinigus klausė. Tie asmenys, kurie skambino, pasakė, kad atvažiuos iki M. pasiaiškinti. Apie tą pokalbį pasakojo M.. Buvo vakaras, kiek valandų tikrai nepasakys, kai išgirdo beldimą į duris, jis priėjo prie durų, su minėtu peiliu, kuris padėtas durų atrakinimui, atrakino duris ir stovėjo su peiliu rankoje, pamatė, kad atėjo du vyriškiai pagyvenę, galvoja, kad blaivūs. Abu vyriškiai bandė eiti į vidų, klausė, kur M., bet jis liepė neiti šiems į vidų, sakė palaukti, nuėjo iki jau miegančio Modesto, pakėlė, ir M. nuėjo iki durų, jis ėjo iš paskos. Vienas vyriškis turėjo rankoje telefoną ir jie galvojo, kad vyriškis filmuoja, sakė nefilmuoti, tada M. paėmė tą telefoną kažkuriuo metu iš to vyriškio ir padavė merginai A. lyg tai, kuri kažkuriuo metu irgi atėjo pažiūrėti, kas vyksta. Tas vyriškis vis bandė eit į vidų, M. suėmė tą vyriškį už kaklo ir prirėmė prie sienos, bet smūgių tikrai nesudavė nei vieno, tik prirėmęs laikė ir kažką sakė. Jis visą laiką stovėjo su tuo peiliu rankoje, vienu metu M. pasakė, kad padėtų į šoną peilį, jis peilį padėjo. Jis negrasino tuo peiliu, peilis buvo rankose tik dėl durų atrakinimo. Kai M. pamatė, kad tas vyras nefilmavo, tai iš karto atidavė tą telefoną tam vyrui, po to buvo iškviesti pareigūnai, jie ten aiškinosi aplinkybes (1 t., b. l. 131-134).

12. Liudytojas G. K. parodė, kad M. N. pažįsta iš seniau, šiuo metu su juo nebendrauja. Vienu metu M. gyveno (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Buvo pasikvietęs jį į svečius, pas jį buvo dvi dienas iš eilės. Abi dienas buvo labai girtas, nes turėjo labai daug alkoholio, tai ten išgeri alkoholio, nueini miegot, pamiegi ir vėl geri. Pamena, kad antrą dieną jis buvo atvykęs pas M. į svečius, bet buvo jau vakaras, jis apie jokį konfliktą nieko nežino, nežino, kad buvo atvykę kažkas aiškintis dėl ankstesnės dienos įvykių. Gal jo tuo metu nebuvo, jis negali pasakyti. Ar tą dieną, kai jis buvo pas M. antrą dieną, buvo visi tie patys asmenys, negali pasakyti, nes nepamena. Jis tikrai buvo labai girtas ir nieko nepamena, o kadangi tų asmenų nepažįsta, su jais nebendrauja, tai jam asmenys nieko ir nepasakojo (1 t., b. l. 136-138).

13. Liudytoja D. E. parodė, kad 2024 m. lapkričio mėnesį, datos tiksliai nepasakys, draugė A., kurios pavardės nežino, kur gyvena šiuo metu nežino, telefono numerį pakeitusi, todėl irgi nežino, socialiniais tinklais su A. nebendrauja, pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą M. į svečius. Ji sutiko, kai nuvažiavo pas M., kurio pavardės nežino, ten pradžioje M. buvo vienas, vėliau pradėjo rinktis kompanija, iš viso kiek ten buvo žmonių, nepasakys. Iš merginų buvo tik ji ir A., o daugiau vyrukai, bet nei vieno asmens ji nepažįsta, prisimena tik M., kitų nepamena, dar žino, kad buvo vienas M. kaimynas, kuris atėjo tą vakarą su kažkokiu dar vaikinu. Ji su A. pas M. buvo dvi dienas. Lyg ir pamena, kad buvo atėję kažkas aiškintis dėl ankstesnio vakaro įvykių į tą butą pas M., bet ką jie kalbėjosi, nežino, nes buvo tą dieną girta, buvo lyg ir nuėjusi pažiūrėti, kas atėjo, bet tikrai neklausė, ką jie ten kalbėjo. Kokie du vyrai buvo atėję aiškintis su M., ji nežino, jų nepažįsta. Ar kažkoks konfliktas tarp tų vyrų ir M. įvyko, negali pasakyti. Nieko apie tai nežino. Ji negali pasakyti, ar tą vakarą buvo iškviesta policija, nepamena (1 t., b. l. 140-142).

IV. Įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

14. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

15. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. N. kaltinime nurodytu metu ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. M., t. y. tyčia suėmė E. M. už kaklo, prirėmė nukentėjusįjį prie sienos ir stipriai kaklą spaudė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam E. M. padarė poodines kraujosruvas kakle, odos nubrozdinimus kaklo dešinėje pusėje, – nežymiai sutrikdė E. M. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Šios aplinkybės nustatytos kaltinamojo M. N. parodymais, kuriuose jis nurodė atlikęs pirmiau aptartus veiksmus; nuosekliais nukentėjusiojo E. M. parodymais, kuriuose jis išsamiai papasakojo įvykio ir jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto aplinkybes, t. y. kad kaltinamasis tyčia suėmė jį už kaklo, prirėmė prie sienos ir stipriai kaklą spaudė, dėl to nežymiai jį sužalojo ir sukėlė fizinį skausmą; taip pat liudytojų V. G., M. C. parodymais, tarnybiniais pranešimais, Specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam E. M. padaryta poodinės kraujosruvos kakle, odos nubrozdinimas kaklo dešinėje pusėje, paveikus kietais bukais (bukabriauniais) daiktais, 4 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. iki patekimo į gydymo įstaigą (2024-11-03, 17.42 val.); nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą; nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 67). Kaltinamojo veiksmai pagal kilusias pasekmes atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje sudėtį, jo kaltė įrodyta.

V. Civiliniai ieškiniai

16. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

17. Civilinis ieškovas ir nukentėjusysis E. M. byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 86). Teisme gauti nukentėjusiojo E. M. prašymai, kuriose jis nurodo, kad kaltinamasis M. N. jam padarytą žalą atlygino, jokių pretenzijų jam nebeturi, atsisako byloje pareikšto civilinio ieškinio, jo atsisakymo pasekmės jam žinomos (2 t., b. l. 59-60). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas priima nukentėjusiojo E. M. ieškinio atsisakymą ir procesą dėl nukentėjusiojo E. M. civilinio ieškinio nutraukia (BPK 109, 113, 115 straipsniai).

18. Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš atsakingo asmens priteisti 102,16 Eur turtinę žalą už nukentėjusiajam E. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su civiliniu ieškiniu pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai (1 t., b. l. 93-98). Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas nukentėjusiajam E. M. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainiais. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala padaryta kaltinamojo M. N. veiksmais, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl E. M. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų tenkintinas, iš kaltinamojo M. N. civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiant 102,16 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam E. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

VI. Bausmės skyrimo motyvai

19. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

20. Kaltinamojo M. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

21. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po veikos padarymo, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei kt. Kaltinamasis M. N. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam E. M.. Kaltinamasis M. N. laikomas neteistu, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, smulkią vagystę. Kaltinamasis nėra gydytas ir/ar registruotas Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų centruose. Kaltinamasis vedęs, nedirba, savo kaltę pripažino, gailėjosi, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, sutiko su Valstybinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu ir žadėjo artimiausiu metu jį atlyginti. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartą nusikalstamą veiką, kaltinamąjį apibūdinančias ir kitas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios terminas nustatytinas ilgesnis nei šios bausmės minimalus dydis (BK 48 straipsnio 2 dalis) – 9 (devyni) mėnesiai be intensyvios priežiūros, skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui: per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

22. Atsižvelgus į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

VII. Kiti bylos klausimai

23. Kaltinamajam M. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais, įpareigoti M. N. per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. N. paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais, įpareigoti M. N. per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis

Kaltinamajam M. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Procesą dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. M. civilinio ieškinio nutraukti.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo M. N. priteisti 102,16 Eur (vieną šimtą du eurus, 16 ct) turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Iveta Bartkevičienė