Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-297-544-08

teisėjas Saulius Vanagas Procesinio sprendimo kategorija:34.3; 34.4.10; 114.11; 118.9; 121.20; 122.3; 128.12;

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. rugsėjo 01 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Margaritos Dzelzienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-226-649/2008 pagal jos skundą suinteresuotiems asmenims Kupiškio rajono notarų biuro notarei Mildai Milutienei, Biržų 2 -ojo notarų biuro notarei Juditai Pronckienei dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą panaikinimo ir įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą bei turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-05-07 nutartis naikintina ir klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė materialines paveldėjimo teisinius santykius ir procesines įrodymų įvertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176 str. - 185 str.), netinkamai ir nepilnai nustatė reikšmingas teisingam šio ginčo išsprendimui faktines aplinkybes, dėl ko liko neatskleista bylos esmė, o pagal bylos įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teismo posėdyje (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja, pagal įstatymą atstovaujanti nepilnametę dukrą Ž. Š., prašo panaikinti 2008-02-08 notaro nutarimą atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į mirusiojo R. Š. turto dalį - ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. 3692(duomenys neskelbtini), su priklausiniais (duomenys neskelbtini) Biržų rajone, palikėjo dukrai Ž. Š., įpareigoti notarą tokį liudijimą išduoti bei prašo pripažinti, kad minėtas namas su priklausiniais priklauso jai, pareiškėjai, pagal 2003-08-09 pirkimo – pardavimo sutartį priklauso ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su R. Š., bet jiems abiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. 2008-02-08 nutarimu notaras atsisakė išduoti minėtą paveldėjimo teisės liudijimą Ž. Š., nes jis turi būti išduotas į visą R. Š. priklausiusį turtą, jį išduodama tik į ½ dalį namo su priklausiniais pažeistų nepilnametės įpėdinės teises, nes, nors 2008-02-08 VĮ Registrų centras duomenyse nurodyta, kad minėtas namas su priklausiniais bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso R. Š. ir E. Š., tačiau ištuokos liudijimo duomenys patvirtina, kad E. Š. ir 2007-05-09 mirusio R. Š. santuoka, kurioje 1993-09-29 gimė jų dukra Ž. Š., nutraukta 1995-08-15, tokiu būdu jie minėto turto bendrojon jungtinėn nuosavybėn įgyti negalėjo (b. l. 6, 16, 17, 24). Pagal 2003-08-19 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. BJP-4207 turinį, R. Š., būdamas santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise su savo sutuoktine CK 3.88 str. pagrindu įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (duomenys neskelbtini) Biržų rajone (b. l. 10-12). VĮ Registrų centras pažymėjimas patvirtina, kad pagal minėtą 2003-08-19 pirkimo – pardavimo sutartį įgyti statiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso R. Š. ir E. Š. (b. l. 14-15). (b. l. 17). 2008-01-15 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi konstatuota, kad vienintelė įpėdinė, laiku kreipusis pas notarą priimti palikimą likusį po mirusiojo R. Š. mirties, yra Ž. Š., ir jai turi būti išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į visą mirusiojo palikimą (b. l. 7-9).

Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad minėti notaro veiksmai yra neteisėti, prieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams, teisėjų kolegija vertina kaip padarytą neatkleidus bylos esmės, nepakankamai pagrįstą ir argumentuotą dėl šių motyvų (CPK 263 str. 1 d.). Vertinant notaro veiksmų teisėtumą turi būti atsižvelgiama į tai, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.). Notarų veiklos ypatybės lemia didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus. Reikalavimai notarui, kaip vykdančiam profesinę veiklą asmeniui, apibrėžtini, atsižvelgiant į tai, kokia jam tenka teisinė pareiga ir kokio pobūdžio veiklą jis vykdo. Pagal Notariato įstatymo 1 str., notaras tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, o įstatymo 40 straipsnis įpareigoja notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Notaras neturi teisės konkrečiu atveju savarankiškai vertinti ir paneigti sudarytos notarine tvarka sutarties teisėtumą, nes tai padaryti gali tik konkrečioje byloje įrodymų tyrimą ir vertinimą atlikę teismai, kuriems vieninteliams, kaip valstybės valdžios vykdytojams, visoje valstybėje suteikta konstitucinė teisė vykdyti teisingumą (Konstitucijos 5, 109 str., CPK 6, 176 str., 182 str. 4 p., 183, 185 str., 262 str. 2 d.). Šiuo atveju teismas skundžiamojoje nutartyje nenurodė argumentų ir motyvų, kodėl vertina nepagrįstais notaro argumentus dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą bei kodėl mano, kad notaras tikrai neturėjo pakankamai pagrįsto pagrindo išvadai, kad paveldėjimo teisės liudijimo išvadavimas nagrinėjamu atveju neatitiks įstatymo reikalavimų ir nepilnametės paveldėtojos interesų. Apeliantė pagrįstai nurodo apie prieštaringas skundžiamosios teismo nutarties išvadas, nes, nors teismas panaikino notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir įpareigojo jį atlikti, tačiau nutarties motyvuojamojoje dalyje padarė išvadą, kad notarė, atsisakydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, yra teisi (b. l. 48). Notaras surinktų įrodymų pagrindu privalo įsitikinti, kas sudaro mirusiojo asmens palikimo sudėtį. Šiuo atveju notarinį veiksmą buvo atsisakyta atlikti, nes buvo pateikti prieštaringi įrodymai apie palikėjo R. Š. nuosavybės teise valdyto namą ar jo dalį. Sutartis, pagal kurią įgyti pastatai, nėra niekinis sandoris, todėl norint jį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas (CK 1.78 str. 1, 2 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Net ir teismas negali laikyti notarine tvarka patvirtintos ir nustatyta tvarka viešame registre įregistruotos sutarties negaliojančia dėl akivaizdžios klaidos, jei sutarties teisėtumas nėra paneigtas teisme įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais. Šiuo atveju ne tik notarine tvarka patvirtinta ir viešame registre įregistruota sutartis patvirtina, bet ir įstatyminė įpėdinės atstovė pareiškėja E. Š. įrodinėja, kad minėtas namas įgytas ir jos lėšomis, kad minėto namo dalis su priklausiniais jai tikrai priklauso, tačiau ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, bet bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pareiškėja, įrodinėdama nuosavybės teises į namo dalį, savo galutiniame reikalavime konkrečiai nenurodo, kokią konkrečiai nurodytų statinių dalį ji prašo pripažinti bendrąja daline nuosavybe su mirusiuoju R. Š.. Minėti duomenys reiškia, kad palikėjo R. Š. nuosavybės teise valdyto turto apimtis ginčijama. Todėl teismo išvada, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl teisės, o tik akivaizdi notaro padaryta klaida sutartyje, neatitinka byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytų bylos aplinkybių. Atsižvelgiant į tokius faktinius duomenis, į tai, kad tarp įpėdinės Ž. Š. ir ją pagal įstatymą atstovaujančios E. Š. yra kilęs ginčas dėl palikėjo nuosavybės teise valdyto nekilnojamo turto apimties, o notaras juridiškai tvirtina tik neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus (Notariato įstatymo 1 str.), turi būti svarstoma, ar notarė tikrai nepagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kol ginčas dėl namo nuosavybės teisių nebus išspręstas teismine tvarka, kol bus nustatyta mirusiajam nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto dalis, pripažinta ar nepripažinta teismo dalinė nuosavybė bei atitinkamai nustatyti duomenys įregistruoti viešame registre mirusiojo vardu.

Teismo sprendimas nutraukti civilinę bylą dalyje dėl minėtų statinių pripažinimo bendrąja daline pareiškėjos ir R. Š. nuosavybe vertintinas neteisėtu ir nepagrįstu. Teismas šioje dalyje nenurodė faktinio tokio procesinio sprendimo pagrindo, o taip pat ir teisinio pagrindo, nes nutartyje nenurodyta, kokia CPK 293 str. dalimi teismas vadovaujasi (b. l. 47-49). Teismo išvada, kad pareiškėjos keliamas ginčas dėl nuosavybės teisės pakeitimo yra ginčas, kuris turi būti išspręstas ieškinio teisenos tvarka pagal suinteresuoto asmens ieškinį, yra teisinga. Tačiau sprendimas nutraukti šią bylos dalį užkerta kelią pareiškėjai kreiptis į teismą (CPK 294 str. 2 d.). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas netinkamai taikė CPK 293-294 str. nuostatas dėl bylos nutraukimo, dėl ko šį klausimą išsprendė neteisingai. Pagal bylos duomenis, Ž. Š. įstatymu nustatyta tvarka yra padavusi palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento (CK 5.3 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, keliamas ginčas dėl minėto namo su priklausiniais priklausymo bendrosios dalinės nuosavybės teise pareiškėjai, yra ginčas tiek dėl teisės, tiek dėl palikimo apimties, kuris nagrinėtinas ne ypatingosios teisenos, bet ieškinio teisenos tvarka. Nors skundas paduodamas dėl notaro veiksmų, tačiau iš skundo turinio yra aišku, kad ginčas kilo ir dėl kitų materialiųjų teisinių reikalavimų, todėl teismas turėtų spręsti, ar nėra pagrindo skundą palikti nenagrinėtą ir išaiškinti suinteresuotiems asmenims, kad jie gali pareikšti ieškinį bendra tvarka (CPK 296 str. 1 d. 12 p., CK 5.1 str., 5.8 str.). Bylą nagrinėjant iš naujo, nepažeidžiant CPK 13 str. numatyto proceso dalyvių dispozityviškumo principo, turi būti atsižvelgta į galimybę pareiškėjai pasinaudoti kitu civilinių teisių gynimo būdu, t. y. pareikšti reikalavimą ieškinio teisenos tvarka, bei į tai, ar ieškovės pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas, esant nurodytoms byloje faktinėms aplinkybėms, gali užtikrinti jos teisių apsaugą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 07 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.