Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant atsakovui A. P., bankrutavusios A. Pažusio individualios įmonės bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-751-159/2010 pagal ieškovės S. P. patikslintą ieškinį atsakovui A. P., tretieji asmenys uždarosios akcinės bendrovės: „Afin Baltika“, „Eivora“, „Guminta“, „Silberauto“, VSDFV Klaipėdos m. skyrius, antstoliai A. Z. ir A. S., AB „IF draudimas“ teisių ir pareigų perėmėja „IF P& Insurance AS“, bankrutavusi A. Pažusio individuali įmonė, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo antstolis A. Z. atsiliepimu į ieškinį prašo teismą netenkinti S. P. ieškinio reikalavimų dėl UAB „Afin Baltica“ – 102 061 Lt; VSDFV Klaipėdos m. skyriaus – 3 745,98 Lt; AB „IF draudimas“ – 5 125,23 Lt; UAB „Guminta“ – 15 229,38 Lt; UAB „Silberauto“ – 3 764,44 Lt; UAB „Eivora“ – 11 321,47 Lt – kreditinių įsiskolinimų pripažinimo asmeniniais atsakovo A. P. kreditiniais įsiskolinimais.

Nurodė, kad A. Pažusio individuali įmonė įsteigta 1994 m. rugsėjo 20 d., santuoka tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta (duomenys neskelbtini). Individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas – bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš teismui pateiktų duomenų (2008 m. gruodžio 19 d. pažyma apie darbo užmokestį Nr. 2008-1219) matyti, kad ieškovė dirbo A. Pažusio individualioje įmonėje vadybininke, todėl ieškovės teiginys, kad jai nebuvo žinoma apie realią įmonės finansinę padėtį, yra nepagrįstas.

Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį, asmuo, neigiantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, privalo įrodyti, kad ginčo turtas nėra bendroji jungtinė nuosavybė. Individuali įmonė yra šeimos verslas ir jos veikla pirmiausia yra skirta šeimos poreikiams tenkinti. Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinų bendro turto (CK 3.109 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2005) (t. 1, b. l. 65–67).

Trečiasis asmuo UAB „Eivora“ atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad CK 3.88 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, ar jis įgytas vieno, ar abiejų sutuoktinių vardu. Įmonė kaip turtinis kompleksas taip pat yra nuosavybės teisės objektas (CK 1.110 straipsnis). A. Pažusio individuali įmonė buvo įsteigta santuokos metu, tai ši įmonė pripažintina bendru sutuoktinių santuokos metu įgytu turtu. Pagal CK 3.109 straipsnį, prievolės, kylančios iš sutuoktinių bendro turto tvarkymo, yra bendros sutuoktinių prievolės, vykdomos iš bendro jų turto. Dėl šios priežasties įmonės prievolės, kaip prievolės, atsiradusios iš bendro turto tvarkymo, turi būti pripažintos bendromis, už jas solidariai turi atsakyti abu sutuoktiniai.

A. Pažusio individualios įmonės skola bendrovei atsirado iš netinkamo krovinio pervežimo sutarties vykdymo. UAB „Eivora“ užsakė A. Pažusio įmonę pervežti UAB „Gintvidas“ priklausiusį krovinį – medienos lentas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką. Vežėjas krovinį pristatė pavėluotai ir sugedusį – medienos lentos sušuto. UAB „Gintvidas“ iš jų bendrovės prisiteisė nuostolių atlyginimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 18 d. sprendimu patenkino regresinį ieškinį, iš A. Pažusio įmonės UAB „Eivora“ priteisė 9 879,89 Lt žalai atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. A. Pažusio įmonės skola turi būti pripažinta solidaria sutuoktinių prievole ir skolą turi grąžinti abu sutuoktiniai (t. 1, 81–83).

Atsiliepimu į ieškinį antstolis A. S. sutinka, kad būtų padalytas santuokos metu tarp S. ir A. P. įgytas turtas: S. P. pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į ½ dalį 140 000 Lt vertės buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1932 m. statybos 1 556 Lt vertės rąstinį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 147 Lt vertės medinę malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 386 Lt vertės kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą, stoginę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 5 297,87 Lt įsiskolinimą antstoliui A. S. pripažinti S. P. asmeniniu kreditiniu įsiskolinimu, kitą turtą priteisti atsakovui A. P. ir likusius įsiskolinimus pripažinti A. P. kreditiniais įsiskolinimais (t. 1, b. l. 51).

Trečiasis asmuo VSDFV Klaipėdos miesto skyrius pareiškime dėl įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, nurodė, kad atsakovo vardu įregistruota A. Pažusio individuali įmonė. 2009 m. sausio 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įmonė skolinga 8 825,50 Lt skola neišieškota. Prašo teismą prievoles, atsiradusias iš A. P. individualios veiklos, pripažinti solidariosiomis S. P. ir A. P. prievolėmis (t. 1, b. l. 78–79).

Trečiasis asmuo UAB „Afin Baltica“ atsiliepimu į ieškinį prašo teismą atmesti S. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl sutuoktinių turto padalijimo. Nurodė, kad A. Pažusio individuali įmonė 2003 m. gruodžio 15 d. išrašė paprastąjį neprotestuotinąjį 101 196,18 Lt sumos vekselį, naudos gavėju nurodė Estijos įmonę AS „Afin Baltika“. Vekselio visos sumos apmokėjimas buvo užtikrintas atsakovo A. P. laidavimu. Vekselio mokėtojui ir jo laiduotojui neapmokėjus vekselio iki jame nustatyto termino – 2003 m. gruodžio 22 d., 2004 m. sausio 12 d. Vilniaus m. 27-asis notarų biuras išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 137 dėl išieškojimo vekselio turėtojo naudai iš skolininkės A. Pažusio individualios įmonės ir laiduotojo A. P. 101 196,18 Lt nesumokėtos vekselio sumos, 354,27 Lt palūkanų ir 510,75 Lt išlaidų už vykdomojo įrašo išdavimą. Ieškovė nepagrįstai kelia reikalavimą pripažinti piniginę prievolę kreditorei UAB „Afin Baltika“ asmeniniu atsakovo A. P. įsiskolinimu. Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas. Už individualios įmonės skolas atsako ir jos dalyviai. Kadangi A. Pažusio individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui naudojamas bendras sutuoktinių turtas, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu registruota įmonė; ieškovė dirba atsakovo įmonėje, jai buvo ir turėjo būti žinoma apie įmonės veiklą, prisiimtus įsipareigojimus, todėl neginčijamai įmonės veikloje yra naudojamas abiejų sutuoktinių fizinis ir intelektinis darbas, iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti.

Dėl nurodytų aplinkybių iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti pripažintos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir vadovaujantis CK 3.109, 6.6 straipsniais tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto. Esant solidariajai sutuoktinių prievolei išieškoma iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, nenustačius sutuoktinio turto dalies pagal CPK 667 straipsnį. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, toks šių prievolių teisinis kvalifikavimas leidžia apsaugoti individualios įmonės kreditorių interesus, drausmina bendraturčius sutuoktinius: turtą jie turi valdyti protingai, o prievoles vykdyti sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007) (t. 1, b. l. 97–100).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad A. P. ir S. P. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 11). Šalys nepilnamečių vaikų nebeturi. Santuokos metu A. P. vardu buvo įgyti: 2 659 Lt vertės 0,8792 ha dydžio žemės sklypas, 1932 m. statybos 1 556 Lt vertės rąstinis gyvenamasis namas, 147 Lt vertės medinė malkinė, 386 Lt vertės kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas, stoginė), esantys (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14–17); S. P. vardu buvo įgytas 280 000 Lt vertės trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 19–22); 1994 m. rugsėjo 20 d. įregistruota A. Pažusio individuali įmonė, įmonės kodas 141014410 (t. 1, b. l. 25–26); S. P. vardu įregistruotos trys transporto priemonės: automobiliai FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), AUDI 100, valst Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 28).

CK 3.81 straipsnis nustato dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis: pagal įstatymą ir pagal sutartį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir jos sutuoktinis būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, ar įgytas jis vieno, ar abiejų sutuoktinių vardu.

Minėta, kad santuokos metu 1994 m. rugsėjo 20 d. buvo įregistruota A. Pažusio individuali įmonė. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimu Arūno Pažusio individualiai įmonei, įmonės kodas 141014410, įregistruotai adresu (duomenys neskelbtini), dėl nemokumo iškelta bankroto byla. Įmonės administratore paskirta UAB „Jonvita“ (t. 2, b. l. 47–48). Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 31 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios A. Pažusio individualios įmonės kreditorių sąrašą ir jų 190 203,94 Lt sumos kreditinius reikalavimus. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. ir 2009 m. spalio 8 d. nutartimis į bankrutuojančios A. Pažusio individualios įmonės kreditorių sąrašą įrašyti nauji kreditoriai, patvirtinti jų kreditiniai reikalavimai, iš viso patvirtinta 361 249,58 Lt sumos kreditinių reikalavimų (Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“, Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-308-159/2010).

Šios bylos atveju neginčijamai nustatyta, kad santuokos metu įsteigta A. Pažusio individuali įmonė buvo šeimos verslas, verslui buvo naudojamas bendras sutuoktinių turtas, butas, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu buvo įregistruota įmonė, įmonėje dirbo ir ieškovė S. P. (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.91 straipsnis).

Įvertinus byloje nustatytas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartimis A. Pažusio individualios įmonės bankroto byloje patvirtinti kreditorių kreditiniai reikalavimai sudaro 361 249,58 Lt, kad kreditorių kreditiniai reikalavimai įmonei didės, kad bankrutuojanti įmonė apskritai neturi turto patenkinti minėtos sumos kreditinius reikalavimus, kad S. ir A. P. pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus santuokos metu įgijo 280 000 Lt vertės butą, adresu (duomenys neskelbtini), 2 659 Lt vertės žemės sklypą, 1932 m. statybos 1 556 Lt vertės rąstinį gyvenamąjį namą, 147 Lt vertės medinę malkinę, 3 663 Lt vertės viralinę, 386 Lt vertės kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą, stoginę), esančius (duomenys neskelbtini), 300 Lt vertės tris automobilius, iš viso turto už 294 163 Lt, tačiau atsakovo A. P. paaiškinimais nustatyta, kad rąstinis namas, esantis (duomenys neskelbtini), prieš 8–9 metus nugriautas, vietoj jo pastatytas kilnojamasis namas, automobilių nebeturi, nes 100 Lt vertės automobilis AUDI 100, valst Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas, automobilis FORD ESCORT buvo atiduotas į metalo laužą (t. 1, b. l. 14–17, 19–22, 28), darytina išvada, kad šios bylos atveju neginčijamai nustatyta, kad bankrutuojančios individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužteks minimo juridinio asmens turto, todėl pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles atsako juridinio asmens dalyviai – abu sutuoktiniai S. ir A. P.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms bei vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių vykdymo iš bendro sutuoktinių turto, teismas konstatuoja, kad S. P. ieškinys dėl santuokoje įgyto turto padalijimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atmestinas, nes A. Pažusio individualios įmonės bankroto procedūros neužbaigtos, iki galo neišspręsti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo klausimai Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir nežinoma, kiek liks tarp sutuoktinių dalytino turto, patenkinus bankrutuojančios įmonės kreditorių kreditinius reikalavimus.

Bankroto bylos esmė – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, vykstant bankroto procedūrai šalims priklausantis turtas parduotinas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, gautos lėšos už parduotą turtą paskirstytinos Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-7-192/2007, kat. 75.8).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teisme.