Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. V., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, teistas:

1) Kauno miesto Lenino r. teismo 1984 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal LTSR BK 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

2) Kauno miesto Panemunės r. teismo 1989 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal LTSR BK 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

3) Rygos miesto Centro r. teismo 1991 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal LVA BK 146 straipsnio 2 dalį, 139 straipsnio 2 dalį, 38 straipsnį laisvės atėmimu 3 metams;

4) Kauno apylinkės teismo 1994 m. kovo 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 112 straipsnį laisvės atėmimu 4 metams;

5) Kauno apylinkės teismo 1998 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 112 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

6) Kauno apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, taikant BK 35 straipsnį, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

7) Kauno apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 30 parų arešto;

8) Kauno apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 5 MGL, t. y. 650 Lt dydžio bauda;

9) Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams 24 dienoms, vadovaujantis BK 63 straipsniu galutinė subendrinta bausmė - 3 mėnesiai 24 dienos laisvės atėmimo, bei 5 MGL (650 Lt) bauda, kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. V. 2018 m. rugpjūčio 9 d., apie 22.23 val., viešoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas agresyviai nusiteikęs, vieną kartą bandydamas durti peiliu į krūtinės sritį ir sakydamas į iškvietimą atvykusiam greitosios medicinos pagalbos darbuotojui A. R., kad jį nudurs, užmuš, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino jį nužudyti.

Iš 2018 m. rugpjūčio 10 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad Kauno apskrities VPK KP NV registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d., apie 22.23 val., adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), ties šaligatviu nepažįstamas asmuo išsitraukęs peilį ašmenimis dūrė į A. R., tačiau jis spėjo pasitraukti ir dūrio išvengė, dėl ko buvo realus pagrindas manyti, kad asmens žodžiu išreikštas grasinimas jį nužudyti buvo realus, nes asmuo ėmėsi aktyvių veiksmų (1 t., b. l. 1–2).

2018 m. rugpjūčio 30 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas daiktinis įrodymas - peilis (1 t., b. l. 35–40).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 10864 nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d., 23.24 val. K. V. buvo nustatytas 3,72 promilės girtumas (1 t., b. l. 139)

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas K. V. grasinus nužudyti A. R., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, pasitvirtino, nes K. V., būdamas neblaivus ir nesiorientuodamas aplinkoje, agresyviai nusiteikęs, jam vieną kartą bandė durti peiliu į krūtinės sritį. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo prisipažinimas, tai, kad jis nurodė, jog būdamas neblaivus dūrė sanitarui rankoje turėtu peiliu. Sutinka padaręs nusikalstamą veiką ir labai gailisi. Nukentėjusysis A. R. parodė, kad atvykus pagal iškvietimą į Kalantos g., K. V. dūrė peiliu link jo, peilis buvo pilnai atlenkta geležte. K. V. turėjo tikslą durti, smogė jam, bet dėl girtumo nepajėgė to padaryti. Tai patvirtino ir liudytojas A. P., kad A. R. buvo iškilusi grėsmė. Jis įvykio vietoje paimtą peilį pateikė policijos pareigūnas D. Č., peilis buvo apžiūrėtas 2018 m. rugpjūčio 30 d. apžiūros protokolu (1 t., b. l. 35–40).

Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo veika pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, jis kaltas ir baustinas

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis anksčiau teistas (1 t., b. l. 84–132, 134–138), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 61–83), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje buvo taikyta stebėjimo paslauga nuo 2017 m. gegužės 4 d., 22.16 val. iki 2017 m. gegužės 5 d., 00.30 val. (1 t., b. l. 49), Respublikiniame priklausomybės centre neužregistruotas (1 t., b. l. 60), pagal 2018 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvadą K. V. atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 57), nedirba (1 t., b. l. 133).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį.

Nukentėjusysis A. R. pareiškė 800 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nurodė, kad dėl šio įvykio buvo pažemintas mediko vardas, jam parodyta nepagarba. Jo darbas yra nesaugus, pavojingas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl grasinimo nužudyti peiliu, esant realiam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nukentėjusysis A. R. patyrė dvasinius išgyvenimus, kas neabejotinai pripažintina neturtine žala. Kaltinamasis K. V. pripažįsta nukentėjusiojo civilinį ieškinį, sutinka jį atlyginti dalimis. Teismo vertinimu, prašoma priteisti 800 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, neatitinka teisminės praktikos, todėl mažintina. Teismas vertindamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad nors ir buvo grasinama buitiniu peiliu atlenkta geležte, tačiau kaltinamasis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas sunkus - 3,72 promilės girtumas girtumas, kaip nurodė pats nukentėjusysis – jis nesiorientavo aplinkoje. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis yra žymiai smulkesnio sudėjimo nei nukentėjusysis, be to, nukentėjusysis įvykio vietoje buvo kartu su kolega A. P.. Nukentėjusysis A. R. nenurodė aiškių ir konkrečių aplinkybių, kurios rodytų jam padarytą neturtinę žalą, tačiau atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, teismas laiko, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, kurią teismas, įvertinęs sunkią kaltinamojo turtinę padėtį - yra bedarbis, neturi savo būsto, įvertina mažesne suma nei nurodė nukentėjusysis. Iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 200 eurų neturtinei žalai atlyginti, kas atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus.

K. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2018 m. rugpjūčio 9 d. savanorišku daiktų pateikimo protokolu pateiktas peilis (1 t., b. l. 34) – sunaikintinas.

Kaltinamasis K. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d., 23.01 val. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d., 15.30 val. (1 t., b. l. 154, 162), tai yra vieną parą, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

K. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 5 (penkis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai kas mėnesį dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui.

Į bausmės laiką įskaityti K. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d., 23.01 val. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d., 15.30 val., tai yra vieną parą, vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

K. V. išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo A. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš K. V. nukentėjusiajam A. R. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, peilį – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.